- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- TA-340-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02220-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- N. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. spalio 17 d. buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 11 netinkamomis orumą žeminančiomis sąlygomis. Lova buvo nepritvirtinta prie grindų, klibėjo, buvo išlinkusi, todėl pareiškėjas negalėjo išsimiegoti. Kameros langas buvo be stiklo, be rankenos, grindyse kyšojo metalinių konstrukcijų dalys, pareiškėjas į jas susižeisdavo. Sienos buvo apipelijusios, dažai apsilupę, radijas techniškai netvarkingas, nebuvo vietos drabužiams džiauti, suoliuko ar kėdės, stalas buvo prastos būklės, išlinkęs, spintelės buvo be rankenėlių, neužsidarė, nebuvo pritvirtintos prie grindų. Pro lubas bėgo vanduo iš viršuje įrengto dušo. Kameros sienoje buvo skylė. Kameroje įrengtas sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, unitazas tupimas, o praustuvė aštriais kampais, į ją pareiškėjas ne kartą susižalojo. Dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Alytaus PN nurodė, kad kamerose atliktas kapitalinis remontas, patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų nenustatė. Nuteistieji turi teisę kartą per savaitę skalbti ir džiauti drabužius pataisos namų skalbykloje. Patalpos vėdinamos per atvirus langus. Kameras valo patys nuteistieji, tam jiems skiriamos valymo priemonės. Pataisos namų pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo N. I. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista skirtingais laikotarpiais nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. spalio 17 d. kalint kameroje Nr. 11, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kameroje Nr. 11 buvo kalinamas nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. birželio 23 d., nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. liepos 27 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2019 m. spalio 15 d.
7. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus Alytaus PN kameros Nr. 11 būkle, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. birželio 19 d. rašte Nr. (1-12 4.80)2-30566 nurodytomis aplinkybėmis, kad minėtoje kameroje yra skaidraus stiklo langas, pritaikytas natūraliai vėdinti, dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir drėgmė atitiko higienos normas; kameros grindyse matomos inventoriaus tvirtinimo dalys įprastinėmis aplinkybėmis negali kelti rizikos įvykti nelaimingam atsitikimui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybes, jog kameros techninė būklė iš esmės yra tvarkinga, patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos. Pareiškėjo nusiskundimus, kad spintelėse nebuvo rankelių, kad stalo paviršius buvo nelygus, pirmosios instancijos teismas laikė mažareikšmiais, negalinčiais asmeniui sukelti realios neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad minėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento rašte konstatuota, jog ant kameros sienų aplink langą buvo pelėsio. Šios aplinkybės atsakovo atstovas nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas ją vertino pareiškėjo naudai. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus, kad lova nebuvo pritvirtinta prie grindų, klibėjo, o vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, visi kameros baldai tvirtinami prie grindų. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimu.
9. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad kamerų tipo patalpose gyvenančių nuteistųjų drabužiai vieną kartą per savaitę skalbiami ir džiovinami pataisos namų skalbykloje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (pelėsio ir prie grindų nepritvirtintos lovos) patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteistinas, pažeidimo pripažinimo pakanka pažeistai teisei apginti.
III.
11. Pareiškėjas N. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartotinai dėsto skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, susijusias su sąlygomis Alytaus PN kameroje Nr. 11, pažymi, kad kameros langas buvo be rankenos, neužsidarė, spintelės nebuvo pritvirtintos prie grindų, kameroje nebuvo suoliuko ar kėdės, kameros sienoje buvo skylė, sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, praustuvė buvo aštriais kampais. Visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas nepagrįstai nenustatė šių akivaizdžių pažeidimų, nes Alytaus PN kamerų tipo patalpos, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, yra negyvenamos. Pareiškėjo teigimu, dėl analogiškų aplinkybių į teismą buvo kreipęsis kitas nuteistasis (administracinė byla Nr. 1-7697-422/2018).
Šalies argumentai
13. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, taip pat Lietuvos teismų priimtų nutarčių bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą bei neišreikalavo konkrečių kameros vietų fotonuotraukų, rėmėsi tik atsakovo pateiktomis fotonuotraukomis, kurios, tikėtina, darytos po kameros remonto prieš 8–9 metus, be to, fotonuotraukose nesimato skylės sienoje, lubų ir sienų būklės, t. y. kad iš viršaus bėgo vanduo, luposi dažai, byrėjo tinkas. Pareiškėjo teigimu, iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kameroje esančios dvi spintelės yra be rankenėlių, dėl to neužsidaro durelės. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad įrodymų apie susižalojimą nepateikė dėl to, kad Alytaus PN jam nebuvo suteikiama pirmoji medicininė pagalba. Pasak pareiškėjo, kameros apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, tai pakenkė pareiškėjo akims, jam skirti akiniai.
Atsiliepimas
14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Bylos dalykas – 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui N. I. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Alytaus PN nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. spalio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista atskirais laikotarpiais nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. spalio 17 d. kalint kameroje Nr. 11, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į jo skunde nurodytas aplinkybes, neišreikalavo reikšmingų įrodymų, rėmėsi atsakovo atstovo duomenimis, nesivadovavo Lietuvos teismų bei EŽTT suformuota praktika.
18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
20. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018; kt.).
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė ne tik tai, jog Alytaus PN kameroje Nr. 11 lova buvo išlinkusi ir nepritvirtinta prie grindų, langas buvo be stiklo, grindyse kyšojo metalinių konstrukcijų dalys, sienos buvo apipelijusios ir apsilupę, spintelės buvo be rankenėlių bei kad nebuvo vietos drabužiams džiauti, tačiau ir tokias aplinkybes, jog kameros langas buvo be rankenos, radijas techniškai netvarkingas, kameroje nebuvo suoliuko ar kėdės, stalas buvo prastos būklės, spintelės nebuvo pritvirtintos prie grindų, pro lubas bėgo vanduo iš viršuje įrengto dušo, kameros sienoje buvo skylė, taip pat kad sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, unitazas tupimas, o praustuvė aštriais kampais.
22. Taip pat pažymėtina, jog nesutikdamas su atsakovo atstovo atsiliepime bei prie jo pateiktuose dokumentuose nurodytais duomenimis apie kalinimo sąlygas Alytaus PN kameroje Nr. 11, 2019 m. lapkričio 11 d. atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 55) pareiškėjas pabrėžė, kad byloje pateikta kameros fotonuotrauka yra sena, neatitinka esamos faktinės situacijos, joje nematyti vietų, kuriose yra pareiškėjo skunde konkrečiai nurodyti pažeidimai (nubėgęs vanduo, skylė į kamerą Nr. 12, radijo taškas), t. y. ginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumą bei aktualumą.
23. Įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, kad jame pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, ar pareiškėjo skundo argumentai, esą kameros langas buvo be rankenos, radijas techniškai netvarkingas, kameroje nebuvo suoliuko ar kėdės, stalas buvo prastos būklės, spintelės nebuvo pritvirtintos prie grindų, pro lubas bėgo vanduo, kameros sienoje buvo skylė, taip pat kad sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, unitazas tupimas, o praustuvė aštriais kampais, yra pagrįsti. Net ir gavęs pareiškėjo papildomus paaiškinimus dėl Alytaus PN kameros Nr. 11 būklės, siekdamas panaikinti pareiškėjo ir atsakovo pateiktų duomenų neatitikimus, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė veiksmų iš atsakovo atstovo išreikalauti su tuo susijusius paaiškinimus bei papildomus įrodymus. Vertindamas Alytaus PN kameros Nr. 11 būklę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. (1-12 4.80)2-30566, nors pastarajame aiškiai nurodyta, jog Alytaus departamentas nevertino langų, lovų, spintelių, kriauklės, tualeto bei radijo taško būklės.
24. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju dalis su pareiškėjo reikalavimu susijusių aplinkybių liko neįvertintos, be to, neaišku, ar byloje pateikti duomenys atspindi situaciją būtent ginčui aktualiu laikotarpiu (ar kameroje įrengti baldai, jų kiekis atitinka realią situaciją), be to, byloje iš viso nėra jokių duomenų apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kameros sienoje (kuri nesimato fotonuotraukoje) tariamai buvusios skylės, nubėgusio vandens.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai atsakovo atstovo pateikti duomenys yra prieštaringi (kai atsakovas ir pareiškėjas pateikia skirtingus duomenis dėl kalinimo aplinkybių), pirmosios instancijos teismas prieštaravimus turėtų pašalinti, prašydamas atsakovo (įkalinimo įstaigos) pateikti su tuo susijusius paaiškinimus bei patikslintą informaciją, o tam būtina bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018; kt.). Vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir vertindamas prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog jis yra įpareigotas prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos, o ne remtis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.
26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, neatsižvelgė į Alytaus PN pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kameros Nr. 11 būklę. Pirmosios instancijos teismas nepašalino tarp pareiškėjo ir Alytaus PN pateiktos informacijos esančių prieštaravimų, neįpareigojo atsakovo atstovo išdėstyti poziciją dėl pareiškėjo argumentų, nesiaiškino, ar ginčo laikotarpiu sąlygos minėtoje kameroje keitėsi ir jeigu keitėsi, kada tiksliai tai įvyko. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė ne dėl visų pareiškėjo skunde išdėstytų nusiskundimų (žr. šios nutarties 23 ir 24 pastraipas).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.) Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, ypač kai reikia išreikalauti ir tirti naujus įrodymus, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018; kt.).
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, jais remiantis nustatyti aplinkybes, susijusias su Alytaus PN kameros Nr. 11 būkle ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.