Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties R. Ž. administracinio teisės pažeidimo – administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Ž. surašytas už tai, kad ji, 2016 m. gruodžio 16 d. 11 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį ,,VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones jai yra atimta nuo 2016 m. gruodžio 5 d., bei tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 6, 14 punktų reikalavimus. Tokie jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 128 straipsnio 2 dalį.Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarimu R. Ž. pripažinta padariusi protokole numatytą pažeidimą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, R. Ž. veika perkvalifikuota į ANK 424 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 575 Eur bauda. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog R. Ž. padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nes vairavo automobilį, kai jau buvo įsiteisėjęs nutarimas, kuriuo jai atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nuobauda nebuvo baigta vykdyti, todėl yra baustina. R. Ž. skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti bei bylą nutraukti, nes ji jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė, buvo nubausta neteisėtai, nesant jokių jos kaltę patvirtinančių įrodymų.

4.1. Apeliaciniame skunde ji akcentuoja, kad apie Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. priimtą nutartį sužinojo tik 2016 m. gruodžio 16 d. iš ją sustabdžiusių policijos pareigūnų. Apie jos skundo išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme ir apie priimtą sprendimą nebuvo informuota ir iki jos sustabdymo neturėjo jokių žinių apie tai, kad paliktas galioti aukščiau nurodytas Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimas, kad jis įsigaliojo ir turi būti vykdomas, t. y. kad ji jau neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kauno apygardos teismo nutarties iki to laiko nebuvo gavusi.

4.2. Teigia, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs ATPK konkrečiai nereglamentavo, kaip proceso dalyviai turi būti informuojami apie priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, jeigu byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Jos manymu, nesant specialios teisės normos, jai turėjo būti įteikta Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. priimta nutartis ir tuo būdu būtų buvusi informuota apie tai, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Be to, pagal ATPK 326 straipsnį nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, kas pagal ATPK 325 straipsnio 1 punktą, buvo pavesta atlikti policijos pareigūnams, tačiau nesant konkrečios pažymėjimo paėmimo tvarkos, apeliantės nuomone, policijos pareigūnai turėjo imtis aktyvių veiksmų pranešti jai apie nutarimo įsiteisėjimą ir pareikalauti pateikti vairuotojo pažymėjimą.

4.3. Apeliantės teigimu, Varėnos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, visiškai neanalizavo jos kaltės dėl inkriminuojamo teisės pažeidimo, t. y. ar ji žinojo apie priimtą Kauno apygardos teismo nutartį ir Varėnos rajono apylinkės 2016 m. spalio 3 d. nutarimo, kuriuo buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, įsiteisėjimą, apie nutarimo vykdymo pradžią, todėl padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisėtą nutarimą, kuris turi būti panaikintas.

4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į R. Ž. apeliacinį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą, o R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, vertinti kaip gynybos būdai, siekiant išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. R. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256, 257 straipsnių nuostatose.

6.1. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas R. Ž. kalta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pažeidėjos veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad analizuojamu atveju ji nežinojo neturinti teisės vairuoti transporto priemonę ir todėl jos veiksmuose nėra kaltės. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, abejoti apeliantės kalte dėl padaryto pažeidimo teisinio pagrindo vis tik nėra. Aukštesnės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės R. Ž. skundo teiginius, kad ji nežinojo apie nutarimo, kuriuo jai paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, įsiteisėjimą, ir buvo įsitikinusi, kad teise vairuoti transporto priemones naudojasi teisėtai.

6.2. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagas matyti, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimu jai buvo paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejų metų laikotarpiui. Ši nutarimą apskundė pažeidėjos atstovas apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui, kuris 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi apylinkės nutarimą pripažino teisingu ir pagrįstu ir paliko jį galioti. Nuo šios dienos nutarimas, kuriuo paskirta nuobauda, įsiteisėjo. Apeliantė teigia, kad nežinojo kada aukštesniajame teisme buvo nagrinėjamas jos atstovo skundas ir kada bus priimtas sprendimas. Pagal tuo metu galiojusias ATPK normas, administracinių teisės pažeidimų bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį pranešama teismo interneto svetainėje. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Kauno apygardos teisme nagrinėtoje administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-946-397/2016), ši byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka ir apie posėdį pranešta kaip reikalauja įstatymas, interneto svetainėje. Aukštesnysis teismas laiko, kad asmuo, kurio atžvilgiu nagrinėjama byla ir kuris, vadovaudamasis įstatymo jam suteiktomis teisėmis, paduoda dėl nutarimo apeliacinį skundą, privalo būti aktyvus ir domėtis jo iniciatyva pradėtu apeliaciniu procesu ir bylos išnagrinėjimo rezultatu. Iš LITEKO duomenų matyti, kad jau Kauno apygardos teisme buvo gauti R. Ž. bei jos atstovo advokato V. Vasilionoko prašymai prijungti prie bylos papildomus dokumentus, jie buvo pateikti dar prieš posėdį, kas rodo, jog tiek apeliantė, tiek ir jos atstovas buvo aktyvūs apeliacinės instancijos procese ir akivaizdžiai žinojo, kada bus priimtas procesinis dokumentas dėl apeliacinio skundo. Iš 2016 m. gruodžio 9 d. lydraščio matyti, kad Institucijai, surašiusiais administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidėjai R. Ž. ir jos atstovui V. Vasilionoko buvo išsiųsti 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties nuorašai.

6.3. Skunde apeliantė savo kaltę nori paneigti tuo, kad pagal ATPK 325 straipsnio 1 punkto sampratą, policijos pareigūnai patys turėjo imtis aktyvių veiksmų pranešti jai apie nutarimo įsiteisėjimą ir pareikalauti pateikti vairuotojo pažymėjimą. Aukštesnysis teismas tokią poziciją laiko gynybine, siekiant išvengti atsakomybės. Pagal ATPK 269 straipsnio 4 dalį, padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, <.....> – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo, <....> paimamas vairuotojo pažymėjimas <.....> arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, <....> ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, <......> vairuotojo pažymėjimas <.....> negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo. Tokiais atvejais, kai išduodamas laikinas leidimas, jame yra nurodoma jo galiojimo data, kuri negali būti pratęsta ilgiau nei iki nutarimo įsiteisėjimo, tokiu būdu apibrėžiant teisėto vairavimo ribas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių aukščiau minėtoje administracinių teisės pažeidimų byloje, surašius R. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl veikų, už kurių padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas, vairuotojo pažymėjimas iš jos nebuvo paimtas, tačiau ši aplinkybė neleidžia manyti, jog vairuotojo pažymėjimo nepaėmimas suteikia teisę naudotis šia specialiąja teise ilgiau nei nustatyta įstatymo. Pažymėtina, kad pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalies reglamentaciją, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones laikomi netekę nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos asmenys, kurie pažeidimą padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, visais kitais atvejais nutarimas vykdomas ir specialiosios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo. Ši įstatymo nuostata yra siejama su specialios teisės netekimu, o ne su faktiniu vairuotojo pažymėjimo turėjimu ar neturėjimu, kas, R. Ž. tvirtinimu, nulėmė jos įsitikinimą, jog teisę vairuoti automobilį ji vis dar turi, kol iš jo fiziškai nepaimtas vairuotojo pažymėjimas ir kol įsiteisės teismo nutarimas, kuriuo specialioji teisė atimta.

6.4. Vertinant aukščiau aptartas teisės normas, darytina išvada, jog apeliantė visiškai nepagrįstai aplinkybę dėl pareikalavimo grąžinti vairuotojo pažymėjimą sieja su tyčios nebuvimu jos veiksmuose. Taigi, nagrinėjamu atveju, Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimas buvo vykdomas būtent po jo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 5 d. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad jai nebuvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas ir ji turėjo savo nuolatinį žymėjimą, kurio galiojimo data nesusijusi su jos padarytu pažeidimu, įsiteisėjus nutarimui, ji nuo tos dienos jau nebeteko teisės vairuoti transporto priemones, todėl skundo teiginys, kad pareigūnams nepareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, ji nežinojusi, jog tokios teisė jau neturi, yra vertinamas kaip gynybinė versija. Todėl šiuo atveju, aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas iš apeliantės nebuvo paimtas ir ji šį dokumentą turėjo su savimi, įtakos jo atsakomybei dėl padaryto teisės pažeidimo visiškai neturi, kadangi pažeidimas buvo padarytas jau vykdant teismo nutarimą skirtą nuobaudą, o ne iki nutarimo įsiteisėjimo.

7. Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi, kad vien tai, jog R. Ž. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina apeliantės kaltę padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjos nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. Ž. teisės vairuoti transporto priemones įvykio dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 16 d. jau buvo netekusi ir šią aplinkybę žinojo ar privalėjo žinoti, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarimą nepakeistą ir R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.