- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- ATP-946-397/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Ž. atstovo advokato V. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimu R. Ž. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. galutine devynių šimtų eurų (900) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims (3) metams už tai, kad ji 2016-01-23 apie 2 val. 11 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šviesoforą, kurį apgadino, iš eismo įvykio pasišalino nepažymėjusi įvykio vietos ir (ar) apie tai neinformavusi policijos. Kilus įtarimų, kad vairuotoja sukėlė eismo įvykį būdama neblaivi ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, R. Ž. vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo. Šiais veiksmais R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 17, 127 ir 219.1 punktus, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 d., 30 str. 1 d. 1, 2, 3 punktus. Varėnos apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad R. Ž. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d. (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), ATPK 127 str. 2 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių turto sugadinimą), ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles).R. Ž. atstovas (toliau – atstovas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. Ž. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje neužtenka įrodymų teigti, kad būtent R. Ž. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Atstovas savo skunde nurodė, kad byloje yra du protokolai, tačiau jie surašyti skirtingų pareigūnų, taip pat dvi įvykio vietos schemos, kas parodo byloje esantį neobjektyvumą ir išankstinį policijos pareigūnų nusistatymą. Schemoje nėra fiksuota jokių automobilio judėjimo, stabdymo, sustojimo pėdsakų, leidžiančių identifikuoti eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę. Taip pat nėra surinkta objektyvių įrodymų, jog į šviesoforo stulpą atsitrenkė VW Tiguan vairuojamas R. Ž., kad jis vėliau išvažiavo į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Jokių pėdsakų, rodančių, jog automobilis VW Tiguan rastas stovintis aikštelėje į ją atvyko nuo šviesoforo byloje nėra. Atstovas skunde taip pat nurodė, jog schemoje nurodytu laiku 2016-01-23 2 val. 11 min. policijos pareigūno E. D. nei įvykio vietoje, nei prie automobilio VW Tiguan stovėjimo vietos negalėjo būti ir nebuvo, nes kito pareigūno V. S. paaiškinimu, pareigūnas E. D. atvyko vėliau. Tačiau pažymima, jog policijos pareigūno E. D. darbas, sudarant schemą, renkant įrodymus, nepatvirtina aplinkybės, jog automobilis VW Tiguan dalyvavo eismo įvykyje. Pirminėje schemoje, kuri yra pareigūno E. D. pasirašyta, prie šviesoforo rasta ir schemoje pažymėta ženkleliu (punkte) 3 apgadinto reguliuojamos sankryžos šviesoforo dalys. Schemoje nėra jokių žymų, jog eismo įvykio vietoje rasta kokių nors automobilio VW Tiguan dalių ar dalyvavimo eismo įvykyje pėdsakų, esančių ant šviesoforo. Byloje neaiškiomis aplinkybėmis buvo surašyta įvykio schema Nr. 2. Ši schema neva buvo sudaryta 2016-01-23 2 vai. 11 min., ją sudarė, tuo metu eismo įvykio vietoje nebuvęs ir tuo metu apie eismo įvykį nieko nežinojęs patrulis E. D.. Šių schemų skirtumas yra tas, kad eismo įvykio vieta nurodoma kita: Vytauto, Ligoninės, Sporto gatvių sankryža, taip pat apgadinto reguliuojamosios sankryžos šviesoforo dalys visiškai kitaip išsidėstę eismo įvykio vietoje, ne trejose pozicijose, bet keturiose. Šioje schemoje nėra fiksuota jokių automobilių judėjimo, stabdymo, sustojimo pėdsakų, leidžiančių indentifikuoti eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę. Šios aplinkybės parodo, kad apskritai nebuvo aišku, koks automobilis, iš kur į kur jis judėjo ir ar automobilio atsitrenkimo metu buvo sugadintas šviesoforas. Prie schemos esančios fotonuotraukos niekaip nepatvirtina fakto, jog automobilis VW Tiguan dalyvavo eismo įvykyje. Matavimai atlikti: automobilio sugadinimo aukštis 50 cm nuo žemės neatitinka šviesofore esančio sugadinimo aukščio, kuris yra nuo 20 iki 30 cm.Atstovas atkreipia dėmesį, kad pareigūnės G. G. tarnybiniai pranešimai ir liudytojo A. S. rašytiniai 2 paaiškinimai yra prieštaringi ir nelogiški, kurių turinys buvo pakeistas priešiškai R. Ž. atžvilgiu nusiteikusios G. G. pastangomis, jo parodymai prieštarauja pareigūno V. S. tarnybiniams pranešimas ir pačio parodymams, duotiems Varėnos rajono apylinkės teisme. V. S. 2016-01-23 (pirmasis tarnybinis pranešimas, ant kurio yra viza pradėti ATP bylos teiseną) tarnybiniame pranešime nurodė: „Įforminus eismo įvykį vėliau prie mūsų priėjo vaikinas ir pasakė, kad automobilį vairavo šviesiaplaukė mergina, kuri mums atvykus stovėjo prie automobilio iš jo buvo paimtas paaiškinimas“. Atvykus policijos pareigūnams R. Ž. nebuvo prie savo automobilio. Galima tik spėti, kad pareigūno nurodytas vaikinas, tai A. S.. Antrajame 2016-01-23 tarnybiniame pranešime V. S. aiškindamas tas pačias aplinkybes nurodo, jog „Taip pat iš vieno vaikino išgirdau, kad jos vyras Ž. Ž. su asmenų kompanija linksminosi kažkur kitur ir R. Ž. važinėjo su automobiliu ieškojo po kavines“. Šiais pareigūno tarnybiniais pranešimais, akivaizdu, jog A. S. pirmasis paaiškinimas, jog vairavo šviesiaplaukė moteris buvo gautas ne policijos komisariate ir G. G. nurodytomis aplinkybėmis. V. S. patvirtinus, jog neva asmens vairavusio asmenybė žinoma iš A. S., tačiau šių aplinkybių nėra pirminiuose A. S. paaiškinimuose. Šios A. S. paaiškinimų žodžiu ir dviejų, visiškai skirtingų paaiškinimų raštu, kuriuos surašė pareigūnė G. G., gavimo aplinkybės nurodytos pareigūno V. S. yra visiškai prieštaraujančios G. G. ir jos liudytojo, draugo A. S. parodymams. Akivaizdu, jog liudytojo A. S. ir suinteresuotos G. G. parodymais negalima tikėti, laikyti juos patikimais ir objektyviais.Atstovas nurodė, kad reikšminga aplinkybė, kurią nurodė teisme apklaustas pareigūnas V. S., kad bylos liudytojas A. S. buvo neblaivus, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. G. G. buvo ir yra suinteresuota nepagrįstu R. Ž., dėl pareigūnės ir administracinėn atsakomybės traukiamos R. Ž. dukros L. Ž. ir dukros draugo Z. D. konfliktiškų, priešiškų santykių su pareigūne, apkaltinimu. G. G. teisme pripažino turėjusi konfliktų su L. Ž., bei jos vaikinu.Teismo priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu, nes teisme liko neišspręstas R. Ž. prašymas dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti, kas pasirašė po abiem A. S. paaiškinimais, kuriuos surašė G. G.. Šis prašymas turėjo būti tenkinamas, nes V. S. nurodė kitas A. S. paaiškinimo paėmimo aplinkybes, nei suinteresuota bylos baigtimi G. G. ir jos draugas A. S..Byloje be pagrindo teismas rėmėsi tik nutarimais nutraukti ar sustabdyti ikiteisminius tyrimus. Kadangi ikiteisminiai tyrimai nėra baigti, be pagrindo nebuvo išreikalauti iš ikiteisminio tyrimo bylų dėl Ž. Ž. turto vagysčių, jo pareiškimai, kurie yra ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų žinioje. Pareiškimai gali patvirtinti, dėl kokio turto vagysčių, tarp jų ir automobilio VW Tiguan raktelių, kreipėsi į policiją Ž. Ž..Paneigiant pareigūnų parodymus, jog automobilio VW Tiguan spynelėse nebuvo matyti įsilaužimo požymių, pateikta teismui VW Tiguan nuotraukos, kurios akivaizdžiai patvirtina pareigūnų melą, nes įvykio naktį rastas stovintis automobilis VW Tiguan apskritai neturi duryse jokių spynelių, kurias neva pareigūnai apžiūrėjo ir jokių įsilaužimo pėdsakų nerado (priedas 5).Skunde pažymima, kad byloje nėra pateikta įrodymų, ką ir kaip pažino ar atpažino ir iš kokių duomenų A. S.. Šie trūkumai nebuvo pašalinti ir teisminio nagrinėjimo metu, byloje nepateikta jokių duomenų iš kurių galima objektyviai spręsti, jog A. S. matė šviesiaplaukę moterį, kuri yra R. Ž..Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininkas prašo R. Ž. atstovo apeliacinio skundo netenkinti, varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
5. R. Ž. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino R. Ž. kalta padarius ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Apeliaciniame skunde R. Ž. atstovas ginčija tiek eismo įvykio kilimo, tiek pasišalinimo iš eismo įvykio faktą, teigiant, kaip galima suprasti iš skundo konteksto, kad R. Ž. su nagrinėjamu įvykiu nesusijusi. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsiradusios pasekmės – automobilio ir šviesoforo apgadinimai, atstovo teigimu, nesutampa, jų lokalizacija skiriasi, byloje yra kelios įvykio schemos, kurios skiriasi, nepatikimi nei pareigūnų, nei liudytojo parodymai, o abejonėms išsklaidyti teismas neskyrė liudytojo parašo rašysenos ekspertizės. Todėl, apelianto vertinimu, byla turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais bei prieštaraujančiais byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
8. R. Ž. kaltę patvirtina tiek tiesiogiai įvykį stebėjusio liudytojo A. S. parodymai, tiek į įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, sudaryta eismo įvykio schema, byloje esančios fotonuotraukos, kita rašytinė bylos medžiaga. A. S. po tiesiogiai stebėto eismo įvykio pareigūnams paaiškino, jog 2016-01-23 apie 2 val. stovėjo prie Kanopos baro, apie 8-10 metrų nuo įvykio vietos, ir matė kaip automobilis VOLKSWAGEN TIGUAN atvažiavo nuo „IKI“ parduotuvės pusės ir trenkėsi į šviesoforą, tuomet iš automobilio vairuotojo pusės išlipo šviesiaplaukė moteris, kurią iš matymo pažįsta, jos dukrą yra matęs ne vieną kartą. „Facebook“ tinklapyje susirado dukrą, kuri pasivadinusi „Blakstienos Laura“ ar kažkaip panašiai, ir pamatė, kad ten tikrai buvo jos mama, kuri nuotraukose pažymėta kaip R. Ž.. Iš automobilio išlipo tik vienas asmuo, nematė, ar kas dar su ja buvo. Išlipusi moteris apėjo aplink automobilį ir jį apžiūrėjo. Įvykio vietoje mėtėsi labai daug šukių, šviesoforas buvo smarkiai nulenktas. Tuo metu buvo daug žmonių aplinkui, kažkas rėkė, kažkas keikėsi. Tada jis užėjo į barą, jame kažkiek laiko pabuvo ir vėl išėjus į lauką tą moterį jau matė prie policijos automobilio. Automobilis VOLKSWAGEN TIGUAN stovėjo jau kitoje vietoje. Policijos automobilyje atsakė duoti parodymus, nes aplinkui buvo daug žmonių, sutiko nebent atvažiuoti į policijos komisariatą. Šiais liudytojo duotais parodymais teismui nėra jokios priežasties abejoti, jie konkretūs ir logiški, duoti iš karto po įvykio. Liudytojas R. Ž. nepažįsta ir jokio pagrindo ją apkalbėti, juolab esant įspėtam dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, neturi pagrindo. Pažymėtina, kad gerai įsidėmėti pažeidėjos veido bruožų jam nekliudė nei paros metas, nei oro sąlygos, kadangi įvykis buvo prie pat kavinės, iš kurios liudytojas išėjo į lauką, be to jam R. Ž. buvo pažįstama iš matymo.
9. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų (b. l. 17,18) matyti, akivaizdūs automobilio apgadinimai, taip pat matosi, kad automobilio ir šviesoforo stulpo apgadinimų lokalizacija ir pobūdis sutampa. Apgadintos transporto priemonės VW „Tiguan“ pažeistos kelios vietos, iš kurių galima spręsti buvus kontaktą su šviesoforo stulpu. Apygardos teismas sprendžia, jog apgadinimų pobūdis ir lokalizacija yra tinkamai užfiksuoti, tiek ant automobilio, tiek ant šviesoforo stulpo.
10. Iš policijos pareigūnų paaiškinimų matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą, aikštelėje esančioje Sporto g. prie „Iki“ parduotuvės buvo rastas apgadintas automobilis „Tiguan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie automobilio R. Ž. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pareigūnai pastebėjo apgadintą šviesoforą, prie kurio buvo rasta VW Tiguan priekiniam bamperiui priklausanti pilka detalė. Nuo R. Ž. sklido alkoholio kvapas, teigė, jog automobilio nevairavo, pasitikrinti alkotesteriu atsisakė. Atvykę pareigūnai E. D. ir E. B. nubraižė įvykio vietos schemą.
11. Apeliaciniame skunde atstovas nurodo, kad byloje yra dvi besiskiriančios įvykio schemos, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog viena schema yra sutepta ir netvarkingai nubraižyta, todėl schemos perbraižymas vertinamas, kaip siekis pateikti į bylą tvarkingesnį ir aiškesnį dokumentą. Teismas esminių skirtumų schemos brėžinyje nekonstatuoja.
12. Teismui taip pat nekelia jokių abejonių po surašytais paaiškinimais esantis A. S. parašas, todėl parašo rašysenos ekspertizės skyrimas būtų perteklinis tyrimo veiksmas. Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareigūnas E. D., nors ir atvyko į įvykio vietą vėliau, nei pirmasis policijos pareigūnų ekipažas, pagrįstai fiksavo aplinkybes dėl įvykio pirmojo ekipažo atvykimo laiku, kadangi įvykio vietoje esančių objektų buvimo vietos nebuvo pakitę. Taip pat nesutiktina su pareigūnės G. G. parodymų vertinimu, kaip priešišku nusistatymu R. Ž. atžvilgiu, kadangi objektyvių priežasčių lėmusių siekį apkalbėti R. Ž. ar siekti įtakoti kitus asmenis ją apkalbėti objektyviai nustatyta nebuvo ir tai vertintina kaip deklaratyvi versija siekiant bet kokiomis priemonėmis kelti abejones dėl R. Ž. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus. Tai, kad pareigūnų paaiškinimuose galimi neesminiai neatitikimai, nesudaro pagrindo abejoti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pačia jų parodymų esme nagrinėjamo įvykio atžvilgiu. Skundo argumentai susiję su ikiteisminiais tyrimais bei jų medžiagų išreikalavimu, nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyviai jokios reikšmės pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumoje neturi. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje pakanka.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Šiuo atveju tiek automobilio, tiek šviesoforo stulpo apgadinimai yra akivaizdūs, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės buvo kuriama versija apie tariamą automobilio pagrobimą, kuri nepasitvirtino. Pažymėtina, kad šioje konkrečioje byloje, nustatant R. Ž. kaltę padarius jai inkriminuojamas administracinių teisės pažeidimų veikas, lemiamą reikšmę turėjo sekantys įrodymai – tai policijos pareigūnų paaiškinimai ir tarnybiniai pranešimai, liudytojo A. S. parodymai, objektyviai nustatytos aplinkybės dėl šviesoforo sugadinimo ir R. Ž. vairuoto automobilio sugadinimo. Būtent šių visų įrodymų tarpusavio ryšys ir atitikimas, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.
14. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas daro išvadą, kad R. Ž. sukėlė eismo įvykį ir iš iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokusi, jog įvyko eismo įvykis, ir lengvabūdiškai tikėdamasi išvengti atsakomybės, kadangi nepranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, todėl atstovo skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad minėto eismo įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas (šviesoforas), dėl ko atitinkamai padaryta materialinė žala. Taip pat ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad po autoįvykio, kilus įtarimams dėl R. Ž. neblaivumo, pastaroji atsisakė jį pasitikrinti ir tokiu būdu to vengė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. Ž. atstovo advokato V. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.