- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- AN2-162-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01512-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- C. A. V. D.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos C. A. V. D. (C. A. V. D.) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-25 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio (toliau – Institucija) 2018-10-29 nutarimu C. A. V. D. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 10 Eur bauda, už ANK 426 straipsnio 1 dalį numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 600 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 600 Eur bauda.
2. C. A. V. D. nubausta už tai, kad ji 2018-08-09 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Volkswagen Transport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį, kuriam padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi apie įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.
3. C. A. V. D. su Institucijos 2018-10-29 nutarimu nesutiko, jį apskundė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-25 nutartimi C. A. V. D. skundo netenkino ir paliko skundžiamą Institucijos 2018-10-29 nutarimą nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamos C. A. V. D. atstovas advokatas Paulius Vinkleris nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-25 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Netenkinus minėto reikalavimo, skunde reiškiamas alternatyvus reikalavimas – taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti C. A. V. D. nuobaudos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Skunde taip pat reiškiamas reikalavimas priteisti iš Institucijos C. A. V. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai nustatė C. A. V. D. tyčios turinį ir jai nustatyti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tiek policijos pareigūnas, tiek nukentėjusioji S. Š. paaiškino, kad C. A. V. D. galėjo nepajusti kontakto, automobilio pažeidimas buvo itin menkas. O nepajautusi jokio kontakto su kitomis transporto priemonėmis, ją persekiojant privatiems asmenims, o ne policijos pareigūnams, C. A. V. D. negalėjo suprasti, kada, kurioje vietoje galėjo apgadinti S. Š. automobilį, juo labiau, nesuprasdama įvykus eismo įvykiui, neturėjo ir negalėjo turėti tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės. Todėl nagrinėjamu atveju nėra vieno iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių – tiesioginės tyčios, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Nepagrįstomis laikytinos ir teismo išvados, kad C. A. V. D. neabejotinai suvokė, kad jos vairuojamas automobilis kliudė S. Š. automobilį ir ji pagal KET privalėjo su automobilio „Porche Cayene“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja išsiaiškinti automobilių sugadinimus, kurie galėjo atsirasti kontakto metu, bei susitarti su ja dėl eismo įvykio aplinkybių ir tik tada spręsti dėl pasitraukimo iš įvykio vietos.
5.2. Bylą išnagrinėjęs teismas neindividualizavo nuobaudos, nesilaikė proporcingumo principo, dėl to pareiškėjai skirta nuobauda aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes, tai, kad C. A. V. D. nesuprato padaryto administracinio nusižengimo – kad galėjo su savo valdoma transporto priemone nežymiai įbrėžti „Porche Cayene“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperį, kad įvyko eismo įvykis, dėl kurio kviestina policija, taip pat į tai, kad C. A. V. D. neturėjo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos siekdama išvengti atsakomybės, nukentėjusiosios patirta žala yra mažareikšmė ir nežymi, o susiklosčiusios aplinkybės buvo atsitiktinės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir apskritai neskirti C. A. V. D. nuobaudos, panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą.
5.3. Buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, kad M. S. parodė, kad įvertinus užfiksuotus duomenis, jam nekilo abejonių, kad minėti sugadinimai yra susiję. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti šio liudytojo pakankamai kompetentingu ir darbo praktika paremtu vertinimu. M. S. nėra ekspertas, be to, yra jauno amžiaus, todėl jo esą didelė patirtis, kompetencija nustatant dažų ant transporto priemonių likučius, įbrėžimų atitikimus turėjo būti vertinama kritiškai, o ne kaip kompetentingo specialisto. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog ant S. Š. vairuotos transporto priemonės „Porche Cayene“ įbrėžimo vietoje buvo raudonų dažų pėdsakų. Atsakomybėn traukiamos C. A. V. D. vairuotas automobilis „Volkswagen Transporter“ buvo kitos spalvos. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nepašalintos abejonės. Sprendžiant klausimą dėl to, ar C. A. V. D. atsakinga dėl apgadinto „Porche Cayene“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti skirta autotechninė ekspertizė, kadangi kito būdo įsitinkinti duomenų patikimumu nebuvo galimybės.
5.4. Paskutinio teismo posėdžio metu (2019- 03-13) buvo iškeltas klausimas, kad tikslinga nustatyti, kiek autoįvykių turėjo S. Š. (buv. M.) su automobiliu „Porche Cayene“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad būtų galima palyginti ir įsitikinti, ar apgadinimas neatsirado dėl kito eismo įvykio, tačiau šių duomenų pirmosios instancijos teismas neišreikalavo, nors jie turi didelę reikšmę nustatinėjant byloje tiesą ir tikrąsias faktines aplinkybes, tikrąjį kaltininką.
Atsiliepimas
6. Institucija pateikė atsiliepimą į C. A. V. D. atstovo advokato P. Vinklerio apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, jog C. A. V. D. kaltė padarius administracinius nusižengimus yra įrodyta. Įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, pasak Institucijos, akivaizdu, kad C. A. V. D. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, nėra aiškiai per griežta. C. A. V. D. kaltė dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nekelia abejonių.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Dėl C. A. V. D. kaltės padarius eismo įvykį
9. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar C. A. V. D. apgadino nukentėjusiosios vairuotą automobilį, t. y. ar C. A. V. D. yra susijusi su eismo įvykiu, kurio metu apgadintas nukentėjusiajai priklausantis automobilis.
10. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, jog būtent C. A. V. D. vairuojamas automobilis kliudė nukentėjusiajai S. Š. (eismo įvykio metu – M.) priklausantį automobilį. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, jog automobilių apgadinimai sutampa, t. y. abu automobiliai nežymiai nubraižyti, nubraižymai ant abiejų automobilių išsidėstę identiškame aukštyje. Be to, ant abiejų automobilių matyti tų pačių spalvų – raudonos ir mėlynos – dažų likučiai. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog tarp automobilių buvo kontaktas, kurio metu abu automobiliai nestipriai buvo apgadinti. Be to, apygardos teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais ir nuosekliais S. Š. parodymais, kuri nurodė, jog eismo įvykio metu sėdėjo savo automobilyje ir įvykį juto, matė būtent C. A. V. D. vairuojamą automobilį nuvažiuojantį. S. Š. tiek iš karto po įvykio pateiktame paaiškinime (b. l. 18), tiek teismo metu apklausiama kaip liudytoja nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Be to, būtent tokias aplinkybes taip pat patvirtino ir tyrėjas M. S.. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti nei šio liudytojo parodymų patikimumu, nei jo gebėjimais nustatyti, jog abu automobiliai (S. Š. ir C. A. V. D.) buvo apgadinti to paties eismo įvykio metu. Kaip minėta, tokią išvadą patvirtina ne tik identiškai sutampantys automobilių subraižymai, tačiau ir tokie patys ant abiejų automobilių subraižymo vietų likę dažų likučiai.
11. Apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, jog tyrėjas M. S. yra gana jauno amžiaus, taip pat jis nėra ekspertas, tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia, kad tarp C. A. V. D. vairuojamo ir S. Š. priklausančio automobilio buvo kontaktas, kurio metu abu automobiliai buvo nestipriai apgadinti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog C. A. V. D., vairuodama automobilį „Volkswagen Transport“, kliudė S. Š. priklausantį automobilį „Porche Cayene“, todėl nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo skirti autotechninę ekspertizę.
12. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ant S. Š. vairuotos transporto priemonės „Porche Cayene“ įbrėžimo vietos buvo raudonų dažų pėdsakų, o atsakomybėn traukiamos C. A. V. D. vairuotas automobilis „Volkswagen Transporter“ buvo kitos spalvos, todėl neva tai paneigia, kad C. A. V. D. kliudė S. Š. automobilį. Ginčo dėl to, jog C. A. V. D. vairuotas automobilis yra baltas, nagrinėjamu atveju nėra. Taip pat nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog ant S. Š. automobilio subraižymo vietoje buvo rasta raudonų dažų likučių. Tačiau, kaip jau minėta, tiek raudonos, tiek mėlynos spalvos dažų likučių buvo rasta ne tik S. Š. priklausančio automobilio nubraižymo vietoje, tačiau taip pat ir C. A. V. D. vairuoto automobilio nubraižymo, kuris, kaip minėta, yra identiškame aukštyje kaip ir S. Š. automobilio nubraižymas, vietoje. Būtent šios aplinkybės, įvertinus jas visų kitų aplinkybių kontekste, ir duoda pagrindo neginčijamai išvadai, kad tarp C. A. V. D. vairuojamo ir S. Š. priklausančio automobilio buvo kontaktas.
13. Kaip nepagrįstas taip pat atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog tikslinga nustatyti, kiek autoįvykių turėjo S. Š. (buv. M.) su automobiliu „Porche Cayene“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad būtų galima palyginti ir įsitikinti, ar apgadinimas neatsirado dėl kito eismo įvykio, tačiau šių duomenų pirmosios instancijos teismas neišreikalavo, nors jie turi didelę reikšmę nustatinėjant byloje tiesą ir tikrąsias faktines aplinkybes, tikrąjį kaltininką. Atsižvelgiant į tai, jog yra neginčijamai nustatyta, kad C. A. V. D. vairuojamo automobilio apgadinimas yra identiškas S. Š. priklausančio automobilio apgadinimui (nubraižymai identiškame aukštyje, ant abiejų automobilių nubraižymas nėra žymus), be to, abiejų automobilių apgadinimo vietoje yra tų pačių spalvų dažų likučiai, t. y. nustačius, jog tarp C. A. V. D. vairuoto ir S. Š. priklausančio automobilio buvo kontaktas, teisiškai nereikšminga yra aplinkybė, ar S. Š. priklausantis automobilis yra anksčiau patekęs į eismo įvykius.
14. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog tiek Institucija pagrįstai nustatė, tiek administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad C. A. V. D. vairuojamas automobilis kliudė S. Š. automobilį, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą skundžiamo Institucijos 2018-10-29 nutarimo dalį dėl C. A. V. D. pripažinimo kalta už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Apygardos teismas neturi pagrindo padaryti kitokios, negu padarė pirmosios instancijos teismas išvados. Išvada, kad C. A. V. D. vairuojamas automobilis kliudė S. Š. automobilį bei šio įvykio metu abu automobiliai buvo nestipriai apgadinti, atitinka administracinio nusižengimo byloje esančias fotonuotraukas, liudytojos S. Š. bei policijos tyrėjo M. S. duotus paaiškinimus.
Dėl C. A. V. D. atsakomybės už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą
15. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar C. A. V. D., nesuprasdama, jog padarė eismo įvykį, turėjo pareigą likti įvykio vietoje ją apie padarytą įvykį informavus nukentėjusiajai. C. A. V. D. atstovas nurodo, jog jai nekyla pareiga nepasišalinti iš eismo įvykio, jeigu ji nesuprato, jog kilo eismo įvykis, su kuriuo ji yra susijusi.
16. ANK 426 straipsnio 1 dalis numato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
17. Vadovaudamiesi KET 9 punkto nuostatomis, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
18. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog C. A. V. D. vairuojama transporto priemonė kliudė S. Š. priklausančią transporto priemonę. Sprendžiant klausimą, ar C. A. V. D. kilo ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga nepasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo ji yra susijusi, vietos neįvykdžius KET 222 punkte nustatytų pareigų pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, svarbus yra C. A. V. D. tyčios turinys, t. y. ar C. A. V. D. suvokė, kad ji susijusi su tokiu įvykiu. Būtent C. A. V. D. galėjimą (turėjimą) suvokti, kad ji susijusi su eismo įvykiu, kurio metu taip pat buvo nestipriai apgadintas S. Š. priklausantis automobilis, apygardos teismas toliau analizuoja.
19. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
20. Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
21. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų yra nustatyta, kad paties eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti C. A. V. D. vairuotas ir S. Š. priklausantis automobilis, C. A. V. D. galėjo nepajusti. Tokią apygardos teismo išvadą patvirtina S. Š. pirmosios instancijos teismo 2019-01-16 posėdžio metu duoti parodymai, kad „bamperį nubraižė nesmarkiai. Gal nejautė (automobilių kontakto), jų automobilis didelis, gal jie ir nepajautė. Su tokia dalimi užkliuvo, tikriausiai ir nejuto. Tik nubrozdinimas buvo, tai turbūt ir nepajuto. Nejautė, kad man nubraižė mašiną“. Analogiškus parodymus pirmosios instancijos teismo 2019-03-13 posėdžio metu davė ir liudytojas M. S.: „galėjo nepajausti (automobilių kontakto), apgadinimai gale“. Kad automobilių kontakto nepajuto, nurodo ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama C. A. V. D.. Įvertinęs išdėstytus motyvus apygardos teismas daro išvadą, jog C. A. V. D. nesuprato sukėlusi eismo įvykį.
22. Tačiau C. A. V. D. apie tai, kad sukėlė eismo įvykį, buvo informuota S. Š.. S. Š. 2018-08-09 paaiškinime (b. l. 18) nurodė, jog „po automobilių susidūrimo, aš sėdau į auto ir nusivijau juos. Pilies gatvėje ties „Laivų remonto...“ užtvėriau kelią, sustojau, išlipau ir priėjau prie vairuotojos. Sakau jūs man nubraižėte automobilį“. Pažymėtina, jog šios aplinkybės neginčija ir pati C. A. V. D.. Pirmosios instancijos teismui pateiktame 2018-11-19 skunde „Dėl 2018-10-29 Nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15261-2018 panaikinimo“ (b. l. 3–8) C. A. V. D. atstovas advokatas P. Vinkleris nurodė, jog „ekipažą Minijos g. aplenkė mašina ir privertė sustoti užkirsdama kelią. Automobilį vairavusi moteris kalbėjo kita kalba, iš gestų buvo galima suprasti, kad norėjo parodyti, jog pareiškėja kalta dėl jos mašinos dešinėje pusėje virš buferio padaryto kėbulo įbrėžimo“. Apygardos teismo vertinimu, nuo momento, kai C. A. V. D. buvo informuota, jog ji sukėlė eismo įvykį, C. A. V. D. kilo ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga nepasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo ji yra susijusi, vietos. O net ir supratusi, jog ji galbūt kliudė kitą automobilį, C. A. V. D. nesustojo, kad būtų galimybė patvirtinti arba paneigti S. Š. nurodytas aplinkybes, tačiau nuvažiavo. Būtent šiuo momentu C. A. V. D. atlikti veiksmai ir suponuoja išvadą apie tyčios pasišalinti iš eismo įvykį, su kuriuo ji yra susijusi, žinant apie sukeltą eismo įvykį ir turint ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą nepasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo ji yra susijusi, vietos jos veiksmuose buvimą.
23. C. A. V. D. atstovas advokatas P. Vinkleris pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde tokį C. A. V. D. elgesį (nuvažiavimą nieko nesiaiškinus S. Š. ją informavus apie eismo įvykį) motyvuoja tuo, jog C. A. V. D. neva buvo girdėjusi apie tokiu būdu įprastus užsieniečių apgaudinėjimus. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog C. A. V. D., žinodama, jog yra susijusi su eismo įvykiu, bei manydama, jog neva yra apgaudinėjama, turėjo galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas ir išsiaiškinti tiek eismo įvykio aplinkybes, tiek galbūt jos apgaudinėjimo faktą, bet ne nuvažiuoti. Be to, pastebėtina tai, jog C. A. V. D., ją dar 2018-08-09 sustabdžius policijos pareigūnams, šios įvykių versijos nenurodė, jokių paaiškinimų apskritai nedavė, ši įvykio versija neva apie apgaudinėjimą buvo pateikta tik C. A. V. D. atstovo pirmosios instancijos teismui 2019-11-21 pateiktame 2018-11-19 skunde (b. l. 3–8), todėl apygardos teismo tokia C. A. V. D. nurodoma įvykių versija vertintina kritiškai. Papildomai pastebėtina ir tai, jog S. Š. nurodė, jog kalbos apie pinigus su C. A. V. D. nebuvo. Tokios aplinkybės (kad S. Š. būtų reikalavusi pinigų) nenurodė ir pati C. A. V. D.. C. A. V. D. manymas, jog S. Š. galbūt siekia ją apgauti, yra niekuo nepagrįstas. Išvadą, jog S. Š. nereikalavo iš C. A. V. D. pinigų, taip pat patvirtina ir tai, jog S. Š. automobilis buvo apdraustas kasko draudimu, draudimo įmonė padengė S. Š. automobilio remonto išlaidas. Be to, C. A. V. D. atstovo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodoma, jog C. A. V. D. neva daug kartų skambino numeriu 112, prašė policijos pagalbos, bet ryšys vis nutrūkdavo, apskritai yra neįtikima. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog C. A. V. D. atstovas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo labai aktyvus, teikė prašymus dėl duomenų pateikimo įvairioms įstaigoms, t. y. „Lietuvos draudimui“ (b. l. 52), viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ (b. l. 53), Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 54), akcinei bendrovei Smiltynės perkėla (b. l. 55), tačiau C. A. V. D. pateiktai versijai apie daugkartinį bandymą susisiekti bendruoju pagalbos numeriu pagrįsti jokių duomenų neteikė, neprašė teismo šių duomenų išreikalauti, todėl C. A. V. D. versija apie tai, jog ji neva daug kartų skambino numeriu 112, prašė policijos pagalbos, bet ryšys vis nutrūkdavo, kaip minėta, yra neįtikima bei vertintina tik kaip gynybinė versija, siekis išvengti už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatytos administracinės atsakomybės.
24. Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino C. A. V. D. kalta padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados atitinka administracinio nusižengimo bylos medžiagą, liudytojų parodymus, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-25 nutarties dalis dėl C. A. V. D. pripažinimo kalta dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista, o apeliacinio skundo dalis atmestina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl C. A. V. D. skirtos administracinės nuobaudos individualizavimo
25. C. A. V. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą skirta 10 Eur bauda, už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 600 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, galutinė subendrinta administracinė nuobauda C. A. V. D. paskirta 600 Eur bauda.
26. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skiriant C. A. V. D. administracinę nuobaudą, ji nebuvo individualizuota, nesilaikyta proporcingumo principo, dėl to C. A. V. D. skirta nuobauda aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijų. C. A. V. D. atstovas nurodo, jog, atsižvelgus į administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir apskritai neskirti C. A. V. D. nuobaudos. Apygardos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.
27. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
28. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, nenustatyta.
29. Pastebėtina tai, jog nagrinėjamu atveju nei C. A. V. D., nei jos atstovas neteikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog C. A. V. D. paskirta administracinė nuobauda yra nepakeliama našta, nėra duomenų, kad C. A. V. D. turtinė padėtis būtų sunki ar ji turi išlaikomų asmenų, byloje taip pat nepateikta jokių C. A. V. D. charakterizuojančių duomenų. Nėra nustatyta jokių C. A. V. D. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vien ta aplinkybė, jog eismo įvykio metu automobiliai apgadinti nestipriai ir dėl to padaryta nedidelė žala, nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir apskritai neskirti C. A. V. D. administracinės nuobaudos. Atsižvelgdamas į tai, jog už abu padarytus administracinius nusižengimus C. A. V. D. yra skirtos minimalios ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos, į tai, jog paskirtos administracinės nuobaudos nėra neteisingos ir neproporcingos, apygardos teismas neturi pagrindo švelninti C. A. V. D. paskirtos administracinės nuobaudos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Apeliaciniame skunde C. A. V. D. atstovas reiškia reikalavimą priteisti iš Institucijos C. A. V. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pirmiausia pažymėtina, jog jokių duomenų apie C. A. V. D. galbūt patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nėra pateikta. Antra, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 104 straipsnio 2 dalimi, net jei C. A. V. D. ar jos atstovas ir būtų pateikę duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, C. A. V. D. jas turėtų pareigą apmokėti savo lėšomis, tuo labiau kad ji nagrinėjamu atveju byloje dalyvauja būtent traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusu. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacinio skundo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-25 nutartį nepakeistą ir C. A. V. D. (C. A. V. D.) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.