- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2-8767-772/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-03745-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- L. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei K. V., jos atstovei advokatei D. Motiejūnei, atsakovui L. V., dalyvaujant Institucijos, duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių m. savivaldybėje atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, dalyvaujant valstybinei institucijai, duodančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys K. V. ir L. V. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. V., o (duomenys neskelbtini) dukters E. V..
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimu c. b. Nr. 2-8153-797/2013, šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove K. V., taip pat nustatyta atsakovo L. V. bendravimo su vaikais tvarka, t. y., šalys susitarė, kad L. V. ir E. V. bus auklėjami bendru tėvų susitarimu. prisilaikant bendrų moralės normų.
Tėvas L. V. įsipareigoja kas antrą savaitgalį pasiimti vaikus savo priežiūrai. Papildomai žodiniu susitarimu šalys buvo numačiusios, kad tėvas L. V. vaikus pasiims dažniau, taip pat kartu su jais praleis bent dalį laiko vaikų atostogų metu, tačiau atsakovas šio įsipareigojimo nevykdo, ir vaikus pasiima tik kas antrą savaitgalį (kaip numatyta teismo sprendimu).
Vaikai prie tėvo - atsakovo yra prisirišę, nori praleisti su juo daugiau laiko, tačiau kaskart tarp šalių kyla konfliktai, nes atsakovas nepageidauja vaikų pasiimti dažniau, nenori su jais praleisti atostogų, ir ieškovė nuolat yra priversta prašyti atsakovo daugiau laiko skirti savo vaikams.
Siekiant šį klausimą išspręsti taikiai, atsakovui buvo išsiųstas pasiūlymas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti taikos sutartį. Dėl šios priežasties ieškovė yra priversta kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
LR Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalis numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Pažymėtina, kad atsakovas gyvena Šiauliuose, turi sąlygas pasiimti vaikus pas save, todėl manytina, kad jis turėtų ir galėtų daugiau laiko praleisti su vaikais.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos, iš esmės pasikeitė ir ieškovės padėtis: šiuo metu ji dirba pagal verslo liudijimą, darbo valandos kasdien nuo 8:30 val. iki 18:00 val., kartais ir ilgiau, priklausomai nuo klientų skaičiaus, taip pat tenka dirbti ir savaitgaliais.
Abu vaikai šiuo metu jau yra mokyklinio amžiaus, kaip žinia, tokio amžiaus vaikams būna rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogos. Tuo metu, kai vaikai neina į mokyklą, visa atsakomybė, kur vaikai bus, kas juos prižiūrės, atitenka ieškovei, nors ji pati taip pat turi dirbti ir užsidirbti tiek savo, tiek ir vaikų, kurie su ja gyvena, pragyvenimui. Dažnai vaikus padėdavo prižiūrėti seneliai - ieškovės tėvai, tačiau jie taip pat turi savo darbus, savo gyvenimą, ir negali kiekvienų atostogų metu prižiūrėti anūkų. Vaikai taip pat negali likti namuose vieni, o atsakovas taipogi negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros jų atostogų metu, vien dėl tos priežasties, kad jis dirba ar jam tai nepatogu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2018-03-07 nutartis c. b. Nr. e3K-3-82-687/2018) yra nurodęs, kad vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis. 3.165 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20J6 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016. 24 punktas). Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog atsakovas vaikus pasiims ir jų atostogų metu, tačiau šio susitarimo nesilaiko; atsakovas gyvena tame pačiame mieste ir turi visas sąlygas su vaikais praleisti daugiau laiko, ne tik kas antrą savaitgalį, taip pat ir juos pasiimti pas save; vaikai nori daugiau laiko praleisti su tėvu - atsakovu; ieškovei vienai pačiai neturi tekti pareiga rūpintis vaikų atostogomis ir juos prižiūrėti atostogų metu, nes tai yra taip pat yra ir atsakovo, kaip tėvo, pareiga; todėl ieškovė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimu c. b. Nr. 2-8153- 797/2013 nustatytą atsakovo ir nepilnamečių vaikų L. V. ir E. V. bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir pasiima vaikus savo priežiūrai kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), taip pat vaikų rudens, žiemos, pavasario bei vasaros atostogų metu, minėtų atostogų darbo dienų skaičių dalinant su ieškove lygiomis dalimis.
Ieškovė sutiktų byloje sudaryti taikos sutartį.
Atsižvelgdama į ankščiau išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, LR civilinio kodekso nuostatomis, ieškovė teismo prašė:
1. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimu c. b. Nr. 2-8153-797/2013 nustatytą atsakovo L. V. ir nepilnamečių vaikų L. V. ir E. V. bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir pasiima vaikus savo priežiūrai kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), taip pat vaikų rudens, žiemos, pavasario bei vasaros atostogų metu, minėtų atostogų darbo dienų skaičių dalinant su ieškove lygiomis dalimis.
2. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos bylos nagrinėjimo teisme metu.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo ieškinio motyvus ir prašė juos tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad sutinka ir su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, tačiau jos netenkina atsakovo noras tuo metu, kada vaikai būna pas jį, mažinti teismo sprendimu nustatyta ir
Ieškovė mano, kad atsakovas L. V. turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais.
Atsakovas L. V. iš pradžių nepateikė teismui išsamaus atsiliepimo dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, tačiau 2018-10-13 pateikė į bylą papildomą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau norėtų, kad tuo metu kai vaikai būna su tėvu, jog jis mokėtų mažesnę teismo sprendimu nustatytą išmoką kiekvienam vaikui.
Atsakovas procesiniame dokumente pateikė savo siūloma bendravimo su vaikais tvarką ir nurodė kitus motyvus.
Procesiniame dokumente atsakovas nurodė, kad su ieškovės ieškinyje pareikštu prašymu jis sutinka iš dalies.
Ieškovė teisingai nurodo, kad gyvendami kartu susilaukėme dviejų vaikų, L. V. ir E. V.. Santuoka buvo nutraukta 2013-12-12. Vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo buvo nustatyta su ieškove, o vaikų išlaikymui man buvo nustatyta 500 litų (dabar 144,80 eurų) suma kiekvienam vaikui. Atsakovas kas mėnesį teikia vaikams išlaikymą, pervesdamas pinigus į ieškovės sąskaitą. Bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta šalių susitarimu, kad kas antrą savaitgalį L. V. pasiima vaikus savo priežiūrai.
Ieškovė melagingai tvirtina, kad atsakovas vaikus pasiima tik kas antrą savaitgalį, nors buvo žodžiu sutarę, kad pasiims vaikus dažniau. Atsakovas stengiasi kiek įmanoma dažniau bendrauti su vaikais, neprarasti ryšio su jais, auklėti juos prisilaikant geros moralės principų, stengiasi juos ugdyti ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai stipriais žmonėmis. Rūpinasi vaikų sportiniu lavinimu, nuolat vežioja juos į sportinius būrelius, už būrelius papildomai apmoka, taip pat vežioja vaikus į varžybas. Atsakovo ryšys su vaikais yra pakankamai artimas ir glaudus, todėl priminti jam, kad turėtų dar dažniau matytis su vaikais nėra būtinybės, nes su vaikais praleidžia daug daugiau laiko nei kas antrą savaitgalį. Savaitgaliais, kai vaikai leidžia laiką su tėvu, atsakovas iš tiesų su vaikais bendrauja, leidžia laiką kartu su jais, o ne vien formaliai vaikai tik būna jo gyvenamoje patalpoje. Taip pat nuolat palaiko ryšį su vaikais telefonu, kai vaikai būna su motina. Pastebėjo, kad paskutiniuoju metu vaikų motina bando nuteikinėti vaikus prieš jį, riboja jų pokalbius telefonu. Dėl jam nesuprantamų priežasčių ieškovė nusprendė duoti ieškinį teismui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nors ligšiolinė bendravimo su vaikais tvarka tenkino tiek ieškovę, tiek vaikus, taip pat ir atsakovą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikai dažnai praleisdavo savaitgalius pas atsakovo motiną tuo metu, kai savaitgaliai turėjo būti skirti vaikų ir motinos bendravimui. Toks bendravimas tiko ir patiems vaikams, neprieštaravo jų norams. Atsakovui peršasi išvada, kad ieškovė nori turėti kuo daugiau laisvo laiko ir pati dažnai atsisako bendrauti su vaikais. Vietoje gyvo bendravimo su vaikais, ji duoda vaikams pinigų picai nusipirkti, ar siūlo pažaisti kompiuterinius žaidimus. Atsakovo aktyvų raginimą vaikams užsiimti sportu ieškovė palaiko tik iš dalies, sakydama „tau reikia, kad vaikai sportuotų, tu ir vežiok juos“.
Ieškovė nurodo, kad buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią tėvas L. V. įsipareigoja kas antrą savaitgalį pasiimti vaikus savo priežiūrai. Papildomai žodiniu susitarimu šalys buvo numačiusios, kad tėvas L. V. vaikus pasiims dažniau, taip pat kartu su jais praleis bent dalį laiko vaikų atostogų metu, tačiau atsakovas, pasak ieškovės, šio įsipareigojimo nevykdo. Šie teiginiai yra melagingi. Atsakovas myli savo vaikus, jais rūpinasi tiek materialiai, tiek dvasiškai, stengiasi aktyviai dalyvauti vaikų auklėjime. Ieškovės noras pakeisti bendravimo su vaikais tvarką tik įrodo, kad ji pati stengiasi kuo mažiau dėmesio skirti vaikų ugdymui ir stengiasi kiek galima daugiau vaikų priežiūros klausimų perkelti išimtinai atsakovui. Sutinku vaikų priežiūrą ir jų atostogų metu dalintis pusiau, nors ligi šiol vaikai dažnai atostogų metu būdavo su manimi ar su seneliais. Todėl siūlo savo bendravimo su vaikais tvarką.
Dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas šiuo metu neturi darbo, yra registruotas darbo biržoje ir pagal darbo biržos siuntimą mokosi profesinio rengimo centre. Jo gaunamos pajamos šiuo metu sudaro tik darbo biržos mokamos išmokos. Visą laiką nenustoja bendrauti su vaikais, teikia nepilnamečiams vaikams teismo nustatyto dydžio išlaikymą, papildomai apmoka kitas vaikų ugdymo išlaidas, todėl nėra pagrindo priteisti iš jo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti sumokėti pačiai ieškovei.
Atsakovas teismo prašė nustatyti tokią jo bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarką, kuri nurodyta vėlesniame atsiliepime, padarius tik nedidelius pakeitimus dėl vaikų atostogų laiko.
Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodė jog ne kartą su ieškove buvo kilusios problemos dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos ir laiko, todėl siekiant ateityje užkirsti kelią kilti ginčams yra būtina nustatyti detalesnę jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Atsakovas posėdžio metu informavo teismą, kad taikus susitarimas su ieškove nėra įmanomas.
Remiantis ankščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.192 str., CPK 142 str., atsakovas teismo prašė:
1. Ieškovės K. V. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo civ. byloje Nr. e2-8767-772/2018 tenkinti iš dalies. Pakeisti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką sekančiai:
- L. V. su nepilnamečiais vaikais, L. V. ir E. V., bendrauja ir juos prižiūri kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro).
- L. V. su nepilnamečiais vaikais, L. V. ir E. V., bendrauja ir juos prižiūri poriniais metais rudens, o neporiniais matais pavasario atostogų metu. Bendravimo su tėvu savaitgalių laikas pridedamas prie atostogų laiko.
- L. V. su nepilnamečiais vaikais, L. V. ir E. V., bendrauja ir juos prižiūri vasaros atostogų metu, nuo atostogų pradžios, atostogų dienų skaičių padalinant lygiomis dalimis.
- K. V. pasirūpina vaikų pristatymu į L. V. namus, taip pat jų pasiėmimu iš L. V. namų.
2. Už laikotarpį, kurį atostogų metu vaikai praleis kartu su tėvu L. V., L. V. moka mažesnio dydžio išlaikymą vaikams proporcingai dienų skaičiui, praleistam su tėvu.
3. Prašė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti sumokėti pačiai ieškovei.
Atsakovas ankščiau nurodytiems motyvams pagrįsti nepateikė teismui į bylą jokių įrodymų.
Atsakovas teismo posėdžio metu pakartojo procesiniame dokumente nurodytus motyvus ir prašė teismo jo prašymus tenkinti visiškai, o ieškovės ieškinį iš dalies.
Tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad iš procesinių dokumentų matyti, jog šalys yra dviejų nepilnamečių vaikų: L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimu c. b. Nr. 2-8153-797/2013, šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove K. V., taip pat nustatyta atsakovo L. V. bendravimo su vaikais tvarka, t. y. šalys susitarė, kad L. V. ir E. V. bus auklėjami bendru tėvų sutarimu, prisilaikant bendrų moralės normų. Tėvas L. V. įsipareigoja kas antrą savaitgalį pasiimti vaikus savo priežiūrai. Ieškovės teigimu, vaikai prie tėvo yra prisirišę, nori praleisti daugiau su juo laiko, tačiau kaskart tarp šalių kyla konfliktai, nes atsakovas nepageidauja vaikų pasiimti dažniau, nenori su jais praleisti atostogų, ir ieškovė nuolat yra priversta prašyti atsakovo daugiau laiko skirti savo vaikams.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas lik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
Žemesnės instancijos teismas
Siekiant išsiaiškinti nepilnamečių vaikų nuomonę 2018-06-27 Skyriuje vyko pokalbis su nepilnamečiais vaikais: L. V. ir E. V.. Pokalbio metu, abu nepilnamečiai paaiškino, kad apie inicijuota teisminį procesą jiems yra žinoma. Su pareikštu reikalavimu pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimu c. b. Nr. 2-8153-797/2013 nustatytą bendravimo tvarką su tėčiu L. V., nurodant, kad atsakovas L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir pasiima vaikus savo priežiūrai kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), taip pat vaikų rudens, žiemos, pavasario bei vasaros atostogų metu, minėtų atostogų darbo dienų skaičių dalinant su mama K. V. lygiomis dalimis, sutiko.
Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, į ieškovės nurodytas aplinkybes, nepilnamečių vaikų: L. V. ir E. V. išsakytą nuomonę, Skyrius teikia galutinę nuomonę ir sutinka, kad yra tikslinga pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimu c. b. Nr. 2-8153-797/2013 nustatytą atsakovo L. V., nurodant, kad atsakovas L. V. su nepilnamečiais vaikais L. V. ir E. V. bendrauja ir pasiima vaikus savo priežiūrai kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), taip pat vaikų rudens, žiemos, pavasario bei vasaros atostogų metu, minėtų atostogų darbo dienų skaičių dalinant su motina K. V. lygiomis dalimis, sutiko.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog skyrius yra už tvarkos dėl tėvo bendravimo su vaikais nustatymą, kadangi abu tėvai geranoriškai dėl to nesutaria. Mano, kad tikslinga nustatyti atsakovui bendravimo su dukra pereinamąjį laikotarpį. Teigė, kad abu tėvai turėtų būti geranoriški vienam iš jų siekiant bendravimo su vaikais. Nurodė, jog bendravimo su vaikais tvarka nustatytina pirmiausia, atsižvelgiant į vaikų interesus. Tuo pačiu pripažino, kad nustatant vaikams reikalingo išlaikymo dydį būtina remtis ir minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau kai kada šis dydis gali būti ir mažesnis atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvo finansines galimybes.
Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, kad teisiniai santykiai dėl vaiko auklėjimo, jo išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kitais klausimais yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, kiekviena šalis, gali pavyzdžiui, reikšti naują ieškinį ne tik dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar dėl pakeitimo, bet ir dėl kitų klausimų, kiek tai susiję su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais. Byloje tarp šalių daugiausia kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Nors ieškovė ieškinyje nekėlė klausimo dėl vaikams skirto išlaikymo iš tėvo pakeitimo, tačiau savo nuomonę išsakė teismo posėdžio metu, prašydama teismo netenkinti atsakovo prašymo dėl vaikams skirto išlaikymo sumažinimo kuomet vaikai būna pas tėvą jo bendravimo su vaikais laiku. Dėl šio ieškovės prašymo teismas sprendime žemiau irgi pasisako tik tiek, kiek tai yra susiję su šalių ginčo santykiais, siekiant kad teismo sprendimas atitiktų įstatymo nuostatas (CPK 267 str.).
Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos (konstitucinės doktrinos požiūriu ir dėl asmenų nesudariusių santuokos) santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Šios ankščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir šioje byloje teismui priimant sprendimą dėl ieškovo (ės) ieškinio reikalavimų atsakovui ir dėl pastarojo priešinio ieškinio ieškovei.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). Atkreiptinas šalių ir jų atstovų dėmesys, kad teismas nustato tėvo bendravimo su vaiku tvarką, o ne būdą, todėl pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo teismui tenkinti tuos ieškovės ieškinio ir jo patikslinimo reikalavimus, kurie neatitinka minėtos teisės nuostatos.
Šioje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas pagal savo pasiūlymus prašė teismo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi vaikai šiuo metu gyvena su motina (ieškove), o tarp vaiko tėvų kildavo (kyla) ir ateityje gali kilti konfliktai ir ne tik dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos. Šie šalių paaiškinimai iš dalies atitinka faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad jos nėra geranoriškos tartis dėl vaikų ir tėvo bei jo artimųjų bendravimo su vaikais (vaikaičiais) tvarkos (pvz. ir dėl atsakovo motinos bendravimo su vaikaičiais). Vaikų tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl atsakovo bendravimas su vaikais yra apsunkintas, be to akivaizdu, kad tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymui įtakos turi ne tik vaikų amžius, jų priežiūra, o kai kada, pavyzdžiui ir kitos aplinkybės (vaiko (ų) liga), kas taip pat gali trukdyti pastarajam bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, todėl siekiant pašalinti tėvų nesutarimus, tenkintini iš dalies abiejų šalių prašymai juos teismo iniciatyva apjungiant ir teismui nustatant bei papildant atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.
Ieškovė ir atsakovas prašė nustatyti tokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kokią nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose. Tačiau kaip jau minėta teismas į šiuos jų prašymus atsižvelgia tik iš dalies, kadangi kol kas būtina atsižvelgti ne tik į vaikų amžių, jų psichofizines savybes, bet ir kitus faktorius, turinčius įtakos vaikų bendravimui su tėvu. Nors konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaikais laiką, tačiau ir šiuo atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaikais laiko dalis tenka ieškovei, nes vaikai gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaikais laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisių principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus turi atsižvelgti ir įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, kurios sudarytų tinkamas sąlygas vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (toliau - EŽTK) 8 straipsnyje įtvirtinta pagarba asmens šeimos gyvenimui nustato ir valstybės pareigą elgtis taip, kad būtų užtikrinta normali šeimos ryšių apsauga - šeimos iširimo atveju vaikai išsaugotų šeimos ryšius su abiem tėvais, nebūtų pažeidžiamas vaiko identiškumas. Tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti taip pat privalo būti išsaugota. Kartu būtina pabrėžti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau - VTK) 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad „valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais“. Bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą apribojimu, todėl privalo būti teisėtas, pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje, sutinkamai su EŽTK 8 straipsnio 2 dalimi. Dėl to teismo sprendimas neleisti skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku gali būti nesuderinamas ir su EŽTK 8 straipsnio aiškinimo principais.
Valstybės veiksmų laisvės ribos (margin of appreciation - angl.) sprendžiant klausimus, liečiančius asmens teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, gali skirtis, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) ne kartą yra pabrėžęs, kad sprendimams dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimui su vaiku, turi būti taikomas atitinkamo lygio tikrinimo testas. Ši EŽTT praktika yra grindžiama nuostata, kad bet kokie bendravimo suvaržymai yra pavojingi šeimos santykių tęstinumui. Atsižvelgiant į tai, teismas kiekvienu atveju turi itin kruopščiai įvertinti visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu.
Pažymėtina, kad teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, šalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku (ais), tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Dėl to teismas konstatuoja, kad šioje byloje taip pat egzistuoja ši problema ir ji spręstina atsižvelgiant į ankščiau paminėtus argumentus.
Taigi tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.
Teismas ginčą turi išspręsti, vadovaudamasis vaiko (ų) interesais ir atsižvelgdamas į vaiko (ų) amžių, sveikatą, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių požiūrį bei santykius su vaiku (ais), o taip pat į kitas gyvenimiškas situacijas.
Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti šalių pareikštus reikalavimus, juos keisti ar papildyti. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant pvz., reikalavimus dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatyme. Atsižvelgiant į tai, šalių pateikta teismui bendravimo su vaiku tvarka keistina ir papildytina – pirmiausia, suteikiant atsakovui galimybę daugiau dalyvauti vaiko auklėjime, dėl ko ieškovė sutiko ir teismo posėdžio metu.
Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina ir į ieškovės K. V. sutikimą, sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti vaikų auklėjime, juos ugdant ir bendraujant su vaikais, kartu atsižvelgiant ir į vaikų interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką (us) iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku (ais). Taip pat nurodant, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką (us).
Pripažintina, kad suteiktina atsakovui ir galimybė bendrauti su vaiku (ais) tėvo vasaros atostogų metu, juos tėvui pasiimant iš vaikų gyvenamosios vietos, o vėliau ir atsakovui juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą. Dėl to atsižvelgiant į vaiko (ų) amžių nustatytina, kad atsakovas su vaiku (ais) bendrauja savarankiškiau, jeigu vaikas irgi to nori.
Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad atsakovas neturi vengti pareigos vaikui (ams), siekdamas artimesnio bendravimo su juo (jais), todėl privalo kuo dažniau jį (juos) lankyti pastarojo (ųjų) gyvenamojoje vietoje, o vaiko (ų) motina tuo pačiu turi leisti jam (jiems) bendrauti ir su artimaisiais giminaičiais, pavyzdžiui, vaiko (ų) senele iš vaiko tėvo pusės ir atsižvelgti į kitus vaiko (ų) norus. Ieškovė irgi privalo būti geranoriška, o atsakovo prarastas laikas turi būti jam kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui (ams) patogiu laiku. Pripažintina, kad atsakovas privalo leisti ieškovei švęsti jos gimimo ir Motinos dieną ieškovės pasirinktoje vietoje.
Nors tenkintinas atsakovo prašymas nekliudyti jam bendrauti su vaiku (ais), tačiau kaip jau minėta jis juos turi pasiimti iš jų gyvenamosios vietos, o ne ieškovė juos turi atvežti į vaikų tėvo gyvenamąją vietą ir po to iš jos pasiimti. Kadangi kaip jau minėta tam įtakos turi ne tik vaiko (ų) amžius, jo (jų) psichofizinės savybės, o taip pat ir įtempti tėvų tarpusavio santykiai ir nutrūkęs tiesioginis tėvų bendravimas.
Atskirai paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaikų emociniai ryšiai su jų tėvu yra geri ir pastarasis gali sudaryti vaikams palankias sąlygas leisti laiką su tėvu, kas irgi turi įtakos jų socialinei raidai. Tačiau tėvui bent minimaliai vengiant bendrauti su vaikais, jų ir tėvo biologinis ryšys gali sutrikti, kas vaikams gali padaryti ir nelengvą psichologinę traumą. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir tėvo ryšiai dar yra labai artimi, atsakovas privalo pastoviai lankyti vaikus ir su jais nuolat bendrauti, bei stiprinti vaikų ryšius su tėvu. Teismo nuomone tik toks tėvo elgesys užtikrins vaikų geriausių interesų įgyvendinimą, o tuo pačiu nebus paneigiama tėvo teisę turėti galimybę pastoviai bendrauti su vaikais. Savaime suprantama, kad biologinio tėvo ir vaikų nuolatiniam bendravimui reikalingas aktyvus ir supratingas ne tik vaiko motinos, bet ir visų kitų suinteresuotų asmenų (pvz. vaiko teisių apsaugos institucijos ar socialinių paslaugų skyriaus) bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo neįgyja res judicata galios, todėl vaikų tėvas irgi galės ateityje kreiptis į teismą dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo ar jos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Atkreiptinas bylos šalių dėmesys, kad teismas sprendime pasisako dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, o ne dėl tėvo bendravimo su vaikais būdo, todėl teismui nėra teisinio pagrindo bendravimo tvarkoje pasisakyti dėl vaikų aplankymo jų ligos metu ar tėvo absoliučios teisės tuo metu matytis su vaiku (ais), kadangi tam įtakos gali turėti ir vaiką (us) gydančių medikų išvada.
Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, saugodamas vaikų teises ir interesus bei siekdamas išvengti vaikų teisių pažeidimų, išaiškina atsakovui, kad egzistuoja ateityje galimybė panaikinti tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Tuo pačiu teismas siekia perspėti atsakovą ir dėl netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo vengiant pastarajam bendravimo su vaikais.
Pastebėtina, kad Vaiko teisių skyrius irgi turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad abu tėvai kilus nesutarimams gali geranoriškai susitarti dėl tolesnės tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, o esant poreikiui gali būti sudarytas ir jų rašytinis susitarimas tuo klausimu. Tėvams negalint tarpusavyje susitarti dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ateityje, jie gali kreiptis pagalbos į vaiko teisių skyrių ir tik po to, jiems ir vėl nesusitarus, jų ginčas gali būti sprendžiamas teisme.
Kaip jau minėta, šalių santykiai dėl tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime esant nustatytai tvarkai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Remiantis ankščiau nurodytais argumentais tik iš dalies tenkintini šalių reikalavimai dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o kitoje dalyje jie keistini arba atmestini.
Dėl nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui yra įsipareigojęs kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui mokėti po 144,80 Eur (6-8 b. l.). Ieškovė šiuo metu dirba, gauna su verslo santykiais susijusias pajamas, o be to šalių vaikams yra teikiama valstybės parama (CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau gauna iš valstybės nedarbo išmoką, tai yra jam garantuojamos pragyvenimui reikalingos lėšos (42 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas norėtų, jog būtų mažinama jo mokomas vaikams išlaikymo išmokos dydis, kuomet vaikai būna pas jį savaitę ar ilgiau. Tokį prašymą atsakovas suformulavo atsiliepime į ieškovės ieškinį, kuris nelaikytinas savarankišku materialiniu reikalavimu ieškovei, kadangi neatitinka tokiam procesiniam dokumentui įstatymo keliamų reikalavimų (CPK 111 str.). Tačiau atsižvelgiant į šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesus teismas trumpai pasisako dėl šio atsakovo procesinio prašymo. Pirmiausia, atkreiptinas šalių dėmesys, kad atsakovas gera valia dar santuokos nutraukimo metu pagal teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įsipareigojo mokėti vaikams šalių suderinto dydžio išmokas skirtas jų išlaikymui. Šių išmokų dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į to meto vaikų poreikius ir tėvo turtines galimybes. Antra, tačiau nuo 2013 m. pabaigos praėjo beveik penkeri metai, dėl ko ne tik išaugo vaikų poreikiai, bet ir pasikeitė ekonominė situacija LR. Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik šalies piniginis vienetas, bet ir jo perkamoji galia. Trečia, nors faktiškai atsakovas turi tokią materialinę teisę reikšti minėtą reikalavimą ieškovei, tačiau siekiant jo patenkinimo teismas būtų įpareigotas vertinti visas su tuo susijusias aplinkybes ir pirmiausia, atsižvelgti į vaikų interesus. Tačiau kadangi atsakovas nesugebėjo šio reikalavimo tinkamai procesine prasme suformuluoti, todėl teismas nėra įpareigotas dėl jo pasisakyti plačiau. Taip pat teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė tokių aplinkybių dėl ko būtų teisinis pagrindas sumažinti atsakovo sutikimu dar 2013-12-12 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje vaikų išlaikymui skirtą išlaikymą. Tai, jog vaikai mokyklinių atostogų metu ilgesnį laiką būna su tėvu ir pastarasis jais rūpinasi bei dėl to patiria išlaidų, tačiau tai nėra ta esminė aplinkybė dėl ko būtų teisinis pagrindas sumažinti tuo metu tėvo vaikų išlaikymui skirtas išmokas (CK 3. 201 str.). Tokia situacija galima tik tuo atveju, kuomet atsakovas nėra finansiškai pajėgus rūpintis vaikais jų atostogų metu, o vaikų poreikiai tuo metu galėtų būti tenkinami tik mažinant tėvo mokomas jiems išmokas. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaikų išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikams bus teikiama pastoviai.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Tačiau vaiko individualūs poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja teismą daryti išvadą, kad esamas jų išlaikymo dydis tik iš dalies atitinka vaikų poreikius. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Dėlto svarbi materialinės tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jų fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo noras mažinti vaikams reikalingo išlaikymo dydžio išmokas pastariesiems bendraujant su tėvu, kad ir ilgesnį laiką, šiandien jau nėra atitinkantis visus minimalius (fiziologinius) vaikų poreikius kuomet jie būna su ieškove (39-41 b. l.). Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaikų išlaikymui ir ateityje bus aiškiai didesnė nei vaikų tėvo, tai gali būti pripažinta vaiko teisių iš tėvo pusės pažeidimu ir toks šio pažeidimo pobūdis negalės būti toleruojamas.
Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (pvz. vaikų seneliams), o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti.
Atskirai pažymėtina, kad L. N. ir E. N. skirtas išlaikymo dydis gali būti ir indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų išsprendimo.
Pagal LR CPK 93 straipsnio 1, 2 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys atsakovui tenkinamas iš dalies, minėtos išlaidos turėtų būti priteisiamos šalims proporcingai atmestai ir patenkintai reikalavimų daliai. Tačiau pažymėtina, kad teismui patenkinus iš dalies ieškovės ieškinio neturtinį reikalavimą atsakovui, tik jai iš atsakovo priteistina 50 proc. visų su bylinėjimusi teisme susijusių išlaidų, nes tik ji pateikė teismui į bylą tai patvirtinančius įrodymus (14, 36 b. l.). Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteistinų išlaidų dalis yra 187,50 Eur. Teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, o tuo pačiu ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertina ieškinio reikalavimo patenkinimą ne formaliai, o atsižvelgdamas į patenkinto reikalavimo apimtį. Todėl valstybei iš ieškovės nepriteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, kadangi atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (CPK 96 str. 3, 5 d.).
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį atsakovo tenkinti iš dalies.
1. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimu patvirtintos sutarties Dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto antrą ir trečią pastraipas, jas išdėstant naujoje redakcijoje ir papildant šį punktą naujomis nuo ketvirtos iki dešimtos pastraipomis:
Nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
L. V. su nepilnamečiais vaikais, L. V. ir E. V., bendrauja ir juos prižiūri kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro).
L. V. su nepilnamečiais vaikais, L. V. ir E. V., bendrauja ir juos prižiūri poriniais metais rudens ir žiemos, o neporiniais matais pavasario atostogų metu. Bendravimo su tėvu savaitgalių laikas pridedamas prie atostogų laiko.
L. V. su nepilnamečiais vaikais, L. V. ir E. V., bendrauja ir juos prižiūri vasaros atostogų metu, nuo atostogų pradžios, atostogų dienų skaičių padalinant lygiomis dalimis.
Bendravimo pradžios metu L. V. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir jam pasibaigus grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą, savo transportu ir lėšomis.
Atsakovas bet kuriuo metu apie savo apsilankymą pas ieškovę dėl bendravimo su vaikais, turi įspėti vaikų motiną prieš 1 dieną, o apie norą bendrauti su vaikais atostogų metu prieš 3 dienas.
Atsakovas leidžia vaikams, eiti į draugų gimtadienius, jeigu tai būtų jo bendravimo su vaikais laikas, tačiau prarastas laikas jam turi būti kompensuotas kitu tėvui ir vaikams bei motinai patogiu laiku.
Atsakovas bendravimo su vaikais metu įpareigojamas užtikrinti tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą.
Atsakovo bendravime su vaikais yra galimi ir atitinkami apribojimai, pvz. L. V. gali paimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas, nepaimti vaikų Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną. Jeigu šiomis dienomis atsakovas turės tokią teisę, tuomet jo prarastas laikas jam turi būti kompensuojamas kitu tėvui ir vaikams bei motinai patogiu laiku.
Įpareigoti ieškovę pranešti atsakovui apie ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie kitas aplinkybes, susijusias su vaikais.“
2. Priteisti ieškovei K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 187,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
3. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atsakovui atmesti.
4. Išaiškinti šalims, kad nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.
5. Išaiškinti šalims, kad teismui iš dalies patenkinus jų procesiniuose dokumentuose pateiktus prašymus, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1 d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko (ų) liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2 d.). Teisme gali būti sprendžiamas ir šalių ginčas dėl kitų klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko interesais (CK 3. 169 str. 2 d., 3. 170 str. 4 d. ir kt.).
Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.