Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

2023-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-158-419/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-08
Bylos Nr.
II-158-419/2023
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00020-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Viktor Voicechovski (pirm.)
Pareiškėjas
J. J.
Institucija
Alpinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Ramūnas Plėštis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-158-419/2023
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00020-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 8 d.

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,vertėjaujant Oksanai Tereščenko,

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Dmitrijui Cholopovui,

pareiškėjui J. J., jo atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. J. skundą dėl 2023-02-27 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-548-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023-02-27 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-548-2023 J. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis 2022-10-14 apie 17.00 val. Šalčininkų r. sav., Turgelių sen., Barkuškių k., pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1 p., 58.3.9 p., būdamas medžioklės plotuose „Gegužinė“ medžiojo su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu „Voere Kufstein“, 308 Winchester Nr. 344312, su pritvirtintu A kategorijos ginklo priedėliu – duslintuvu. Medžiojo nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape.

Motyvuojamoji dalis

2. J. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jam skirta 1025,00 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 440 dienų.

3. J. J. pateikė skundą dėl 2023-02-27 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-548-2023 ir prašė šį nutarimą pakeisti paskiriant švelnesnę nuobaudą, o taip pat sumažinti ar panaikinti specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimą.

4. Atsiliepime į J. J. skundą Institucija nurodė, kad Departamento nuomone, švelninti J. J. paskirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo, nes 2023-02-17 AN bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teigė: „kad turi 10 ha savo žemės ir nuomojamos žemės, žemę apdirba, laba dažnai (pernai, užpernai) važinėjo keturračiai, tiesiai per pasėlius, nusprendė patykoti, gal ką pagaus (tai darant), <...>, jis dėl visa ko su savimi paėmė ginklą, šovinių ir spynos neėmė, tik pagąsdinimui, būtų sakęs, kad medžiotojas, pareiškėjas nagrinėjimo metu neprisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą, t. y. medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas ir dėl jo nesigailėjo. ANK 290 str. 17 d. imperatyviai numatyta, kad taikant ANK 209 str. 4 d., taip pat privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių. Pareiškėjo prašymas vadovaujantis ANK 34 str. 6 d. netaikyti administracinio poveikio priemonės - teisės medžioti atėmimo, atmestinas, nes šiuo atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių (nenustatytos lengvinančios aplinkybės), dėl kurių būtų pagrindas netaikyti administracinio poveikio priemonės, teisės medžioti atėmimo. Vadovaujantis ANK 34 str. 3 d., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J. - skirtinas specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams penkiolikai dienų (arba 440 dienų). Paskirta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingi jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

5. J. J. skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jam skirta nuobauda yra per griežta. Pripažįsta, kad ginklas nebuvo dėkle. Kito būrelio „Gegužinė“ medžiotojas atėjo pas jį apie 18.30 val. Ginklas buvo be spynos, iš jo nebuvo galima šaudyti, įvykio metu buvo motinai priklausančiame lauke. Faktiškai pats prižiūri šį lauką. Buvo miške prie lauko. Saugojo, kad nevažinėtų keturračiais, nes lauku dažnai važinėja automobiliais ir keturračiais. Pats nėra jokio medžiotojo būrelio narys. Labai retai medžioja. Ginklą su savimi buvo paėmęs saugumo sumetimais. Jam inkriminuoja nusižengimą kaip brakonieriavimą, bet jokio brakonieriavimo nebuvo. Nuo kito būrelio medžiotojo nebėgo. Kai jis paklausė ką jis čia veikia, o jis juokais atsakė, kad medžioja. Tas pradėjo skambinti savo vadovui, tuomet paaiškino kokiu tikslu buvo lauke. Vengdamas konflikto išvažiavo iš tos vietos. Tą dieną jo ginklo niekas neapžiūrėjo. Naktį atvažiavo policija ir paėmė ginklą. Maždaug dvi savaitės iki įvykio ginklą remontavo, spyna pasimetė. Vėliau rado ją kibire su tepalu, kuris stovėjo prie stalo. Radęs spyną, nuvežė ją į policiją. Jį į lauką nuvežė su automobiliu, ginklą išėmė iš dėklo ir paliko automobilyje. Automobilis išvažiavo su dėklu. Medžioja nuo 1993 metų. Duodamas paaiškinimus Institucijai, galimai nesuprato klausimo, todėl nesakė, kad buvo lauke, sakė, kad buvo namie. Ginklas buvo su duslintuvo imitacija. Nežino, ar paprastai medžiotojai naudojasi tokiu įrankiu. Pats yra pensininkas, jam priskaičiuota 250,00 Eur pensija. Oficialiai ūkininkauja, todėl gauna tik pusę pensijos. Dėl paskirtos nuobaudos privalėjo išeiti iš darbo (duomenys neskelbtini), nes buvo statutiniu pareigūnu.

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2.1. punkte numatyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės.

8. Medžioklės taisyklių 58.3.9. punkte numatyta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi.

9. Pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia medžiotojo buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas.

10. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 17 dalimi, už šio straipsnio 4, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių.

11. Nagrinėjant bylą teisme J. J. pripažino, kad buvo kito medžiotojų būrelio medžioklės plote su į dėklą neįdėtu ginklu, tačiau tvirtino, kad ginklas buvo be spynos, dėl ko iš jo nebuvo galima šaudyti, ginklą su savimi turėjo norėdamas pagąsdinti asmenis, važinėjančius keturračiais per jo laukus. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti teisės medžioti atėmimo arba skirti jį kuo trumpesniam terminui, kadangi jam paskirta nuobauda yra per griežta.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017; 2AT-40-489/2018).

13. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. J. J. versiją, kad jo ginklas buvo be spynos, teismas vertina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinktą gynybinę strategiją, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. neteisėtai buvus medžioklės plotuose aptiko liudytojas V. S.. Pastarasis nufotografavo J. J. įvykio vietoje kartu su turėtu ginklu. Iš nuotraukos matyti, kad ginklas buvo su optiniu taikikliu bei duslintuvu. Liudytojo teigimu, ginklas buvo su spyna. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje J. J. net nebandė įtikinti liudytojo, kad ginklas neužtaisytas ir be spynos. Tačiau dar būdamas įvykio vietoje J. J. nusuko duslintuvą ir jį numetė, o pats iš įvykio vietos išvažiavo nesulaukęs pareigūnų. Ginklą policijos pareigūnai paėmė iš J. J. namų tik praėjus kelioms valandoms po įvykio ir tuo metu ginklas jau buvo ne tik be duslintuvo, bet ir be optinio taikiklio bei spynos. Taigi matyti, kad J. J., nusukdamas ginklo priedėlius (duslintuvą bei taikiklį), o taip pat ir spyną, bandė sušvelninti savo atsakomybę už neteisėtą buvimą medžioklės plote kartu bandydamas išvengti sunkesnės atsakomybės už medžiojimą draudžiamais įrankiais. Tuo labiau, kad duslintuvas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 11 punktu, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, apskritai yra uždraustas civilinėje apyvartoje ir ilgametę medžiojimo patirtį turinčiam medžiotojui (J. J. teisę medžioti turi nuo 1993 metų) ši aplinkybė turėtų būti puikiai žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. ginklas buvo su taikikliu bei duslintuvu, labai abejotina, kad jis su savimi ginklą turėjo tik siekdamas pagąsdinti keturračiais per jo laukus važinėjančius asmenis, nes tam tikslui būtų pilnai pakakę vien paties ginklo be jokių priedėlių. Ir jeigu jo ginklas būtų buvęs be spynos, tai šį faktą jis būtų galėjęs iš karto pateikti liudytojui ir jam nebūtų reikalo šalintis iš tos vietos. Tačiau J. J. elgesys įvykio vietoje netiesiogiai parodo tai, kad jo tikslai buvo kitokie nei jis bandė įrodyti teismui.

15. Taigi įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju J. J. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad J. J. yra ypatingai didelę patirtį turintis medžiotojas dėl ko puikiai suvokė, kad būdamas kito medžiotojų būrelio medžioklės plote su į dėklą neįdėtu ginklu elgiasi neteisėtai. Taip pat teismas pripažįsta, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų švelninti paskirtą administracinę nuobaudą J. J. nenurodė ir teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, todėl tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Atmesti J. J. skundą ir 2023-02-27 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-548-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Viktor Voicechovski