Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ąžuolas LT“ ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas dėl aukciono pripažinimo negaliojančiu ir garantinių įnašų priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Ąžuolas LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti VĮ Turto banko Nuolatinės valstybės nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo ir vykdymo komisijos 2016-09-05 nutarimą, kuriuo nutarta Aukcioną Nr. 121935 ir Aukcioną Nr. 121936 pripažinti neįvykusiais bei negrąžinti Aukcionų laimėtojui garantinių įnašų, negaliojančiu, priteisti ieškovo UAB „Ąžuolas LT“ naudai iš atsakovės VĮ Turto bankas 4 320 EUR dydžio garantinius įnašus, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad atsakovė Valstybės įmonė Turtas bankas 2016-06-29 – 2016-07-04 organizavo elektroninius aukcionus Nr. 121935 ir Nr. 121936, kuriuose taip pat dalyvavo ieškovė UAB „Ąžuolas LT“. Ieškovas minėtuose aukcionuose pasiūlė didžiausią kainą ir buvo pripažintas laimėtoju. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, 23 punktu, ieškovas prieš dalyvaudamas aukcionuose sumokėjo 4 320 EUR dydžio garantinius įnašus 2 010 EUR už Aukcioną 1, ir 2 310 EUR už Aukcioną 2. Po Aukcionų pabaigos išaiškėjo, kad į parduodamą Turtą yra įsiterpę valstybinės reikšmės miško ruožai, apie kuriuos Aukcionų metu nebuvo žinoma ir informacija apie juos nebuvo atskleista. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė vienareikšmiškus išaiškinimus, kad valstybinės reikšmės miško dalis patenka į Turto 1 ribas ir kad į namų valdos žemės sklypą negali būti įtrauktas valstybinės reikšmės miškas. Nagrinėjamu atveju yra suformuotas namų valdos žemės sklypas, todėl dėl jame esančio valstybinės reikšmės miško nuoma yra negalima. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė iš esmės tą pačią informaciją. Analogiška situacija yra ir su Turtu 2. Vertinant šių institucijų veiklos tikslus ir kompetenciją, nėra pagrindo ginčyti jų pateiktų išvadų, kurios nors ir neturi įstatymo galios, bet pagrįstos aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir negali būti kvestionuojamos. Atsižvelgdamas į išdėstytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, ieškovas atsisakė pirkti turtą, kadangi jis apskritai negalėjo būti parduodamas dėl aukščiau nurodytų priežasčių. VĮ Turto banko Nuolatinės valstybės nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo ir vykdymo komisija 2016-09-05 nutarimu nutarė aukcionus pripažinti neįvykusiais bei negrąžinti Aukcionų laimėtojui (ieškovui) garantinių įnašų. Ieškovo tvirtinimu, Nutarimas ir atsisakymas ieškovui grąžinti garantinius įnašus yra nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžiantis jo teises bei teisėtus interesus Apraše įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad garantinis įnašas negrąžinamas, kai daiktų pirkimo-pardavimo sutartis ar žemės nuomos sutartis nesudaroma dėl aukciono laimėtojo kaltės. Kai minėtos sutartys yra nesudaromos ne dėl aukciono laimėtojo kaltės, garantinis įnašas turi būti grąžinamas laimėtojui. Ieškovas yra įsitikinęs, kad Turto pirkimo-pardavimo sutartis ir/ar žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad atsakovė organizavo Aukcionus, kurie prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsakovė aukcionų sąlygose vienareikšmiškai yra nurodžiusi, jog parduodamam nekilnojamajam turtui priskirti žemės sklypai bus išnuomojami, nurodant visą jų plotą: 1,9 ha ir 0.85 ha, t.y. įskaitant ir į juos patenkantį valstybinės reikšmės mišką, kuris imperatyvai negali būti išnuomotas. Aukcionų sąlygose nėra nurodyta ir atsakovė neatskleidė ieškovui informacijos, jog į žemės sklypą patenkantis valstybinės reikšmės miškas negalės būti išnuomotas, ir šios sklypo dalies neišskyrė iš nuomotino žemės sklypo ploto. Ieškovas prašė teismo atnaujinti ieškinio senatį ginčyti nutarimą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi senaties terminas praleistas dėl vykusio teisminio proceso dėl bylos teismingumo. Pažymėjo, jog pirminis ieškinys buvo pateiktas 2017-01-12, nepraleidus CK 1.125 str. 3 p. numatyto sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino, taikomo iš konkursų rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Ieškovo nuomone, atsakovė nors ir valstybės įmonė, tačiau yra pelno siekianti, todėl jai taikytina CK 6.210 str. 2 d. numatyta didesnė 6 proc. palūkanų norma.Atsakovė VĮ Turto bankas procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio reikalavimams taikyti CK 1.125 straipsnio 3 dalyje numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, netenkinus pirmojo prašymo, UAB „Ąžuolas LT” ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovė nurodė, kad remiantis Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, garantinis įnašas negrąžinamas, kai daiktų pirkimo-pardavimo sutartis ar žemės nuomos sutartis nesudaroma dėl aukciono laimėtojo kaltės. Atsakovės nuomone, ieškovo argumentai, jog nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos ne dėl ieškovo, o dėl Turto banko kaltės, laikytini visiškai nepagrįstais. Aprašo 2.2. punkte yra nustatyta, kad kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas negali būti perduodamas privačion nuosavybėn arba jį numatoma grąžinti piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, žemės sklypas valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto pirkėjui išnuomojamas. Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštuose pateikti išaiškinimai, kad į namų valdos žemės sklypą negali būti įtrauktas valstybinės reikšmės miškas ir kad šie valstybinės žemės sklypai negali būti išnuomoti, laikytini tik šių institucijų specialistų nuomone, o ne oficialiu teisės aktų išaiškinimu. Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. liepos 29 d. rašte, adresuotame UAB „Ąžuolas LT” direktoriui R. N. remiamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad valstybinė miško žemė gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. Atsakovas pažymėjo, jog aukcionuose parduodamam nekilnojamajam turtui priskirtų žemės sklypų suformavimo pagrindai yra Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 33-Ž-2505 ir 2009 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. Ž-15-(1.3.) ir jie paneigia Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos argumentus, kad į namų valdos žemės sklypą negali būti įtrauktas valstybinės reikšmės miškas. Ieškovas taip pat neginčijo administracinių aktų, kurių pagrindu buvo suformuoti sklypai, nors minėti administraciniai aktai yra ir buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre. Aukcionų sąlygose buvo nurodyta, kokio dydžio valstybinės reikšmės miško plotai patenka į parduodamam turtui priskirtus žemės sklypus, taip pat nurodyta sąlyga, kad parduodamam nekilnojamajam turtui priskirti žemės sklypai bus išnuomojami. Aukcionų dalyviai, tarp jų ir aukcionų laimėtojas UAB „Ąžuolas LT“, dalyvaudami Aukcionuose, žinojo ir sutiko su visomis aukciono sąlygomis, tarp jų ir su ta sąlyga, jog priskirti žemės sklypai bus išnuomoti. Jeigu UAB „Ąžuolas LT“ turi subjektyvią nuomonę, kad į žemės sklypus patenkantis valstybinės reikšmės miškas negalėtų būti išnuomotas, tokiu atveju yra nesuprantama, kodėl ieškovas dalyvavo šiuose Aukcionuose. Atsakovo nuomone, aukcionų laimėtojas, sutikdamas su aukcionų sąlygomis, dalyvaudamas aukcionuose ir siūlydamas du bei tris kartus didesnes nei pradinės kainas, tačiau įvykus aukcionams, neatvykęs sudaryti sutarčių, elgėsi nesąžiningai ir galimai tokiu būdu siekė išvengti pareigos sumokėti Aukcionuose jo paties ženkliai pakeltų kainų. Šiuo atveju kreipimasis į netinkamą teismą priklausė nuo ieškovo valios, todėl negali būti pripažinti svarbiomis priežastimis atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovė taip pat nesutiko su prašomomis priteisti 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, kadangi yra valstybės įmonė, o ne privatus juridinis asmuo ar verslininkas. Atsižvelgiant į CK 2.34 str. 2 d. reglamentavimą Turto bankas negali būti prilyginamas pelno siekiantiems privatiems juridiniams asmenims, todėl CK 6.210 str. 2 d. numatyta didesnė 6 proc. palūkanų norma atsakovei netaikytina.Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra parduodamas valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas ir kurių pagal teisės aktus nėra galimybės parduoti privačion nuosavybėn, išnuomoja VĮ Turto bankas, kuris administruoja šias sutartis. Namų valdos žemės sklype negali būti valstybinės reikšmės miško, todėl ginčo žemės sklypai negali būti išnuomoti, o išbraukus juos iš valstybinės reikšmės miško ploto, jie turi būti parduoti kartu su parduodamu juose esančiu nekilnojamuoju turtu. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu ginčo sklypai su juose esančiu nekilnojamuoju turtu yra parduoti (o ne išnuomoti).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė Valstybės įmonė Turtas bankas 2016-06-29 – 2016-07-04 organizavo elektroninius aukcionus, kuriuose dalyvavo ieškovas UAB „Ąžuolas LT“. Aukciono Nr. 121935 metu buvo pardavinėjamas turtas – žemės sklypas su jame esančiais pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini) aukciono Nr. 121936 metu buvo pardavinėjamas turtas - žemės sklypas su jame esančiais pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas pagal Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, 23 p. sumokėjo 4320 EUR garantinius įnašus už dalyvavimą aukcionuose. Šiuose aukcionuose ieškovas pasiūlė didžiausią kainą ir buvo pripažintas laimėtoju, tačiau nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Turto banko Nuolatinės valstybinės nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo ir vykdymo komisija 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu pripažino neįvykusiais aukcionus Nr. 121935 ir Nr. 121936 ir nutarė negrąžinti laimėtojui garantinių įnašų. Nutarimas grindžiamas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, 23-24 p., 49 p. ir 52 p., garantinis įnašas nėra grąžinamas ir neįskaitomas į nekilnojamojo turto pardavimo kainą, ir yra laikomas minimaliais aukciono organizatoriaus nuostoliais, kai nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nesudaroma dėl aukciono laimėtojo kaltės.Ieškovas prašo pripažinti minėtą nutarimą negaliojančiu motyvuodamas tuo, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartys nesudarytos ne dėl jo kaltės, kadangi po aukcionų pabaigos paaiškėjo, kad į parduodamus žemės sklypus yra įsiterpęs valstybinės reikšmės miškas, kuris remiantis teisiniu reglamentavimu negali būti namų valdos žemės sklype, todėl sklypai negali būti išnuomojami, o išbraukus juos iš valstybinės reikšmės miško ploto, jie turi būti parduodami su juose esančiu nekilnojamuoju. Atsakovė nesutinka, jog nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta ne dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas dalyvaudamas aukcione buvo informuotas, jog valstybinės reikšmės miško plotai patenka į parduodam turtui priskirtus žemės sklypus ir dalyvaudamas aukcione sutiko su visomis aukciono sąlygomis, taip pat su ta sąlyga, jog žemės sklypai bus išnuomoti. Taigi, nagrinėjamu atveju esminis tarp šalių kilęs ginčas, dėl kurios iš jų kaltės nesudarytas aukciono būdu pardavinėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris ir ar pagrįstas atsakovės nutarimas negrąžinti ieškovui garantinio įnašo sumokėto už dalyvavimą aukcione.Iš byloje esančios Varžytinių sistemos ištraukos (el.b.l 33), nustatyta, kad atsakovas VĮ Turto bankas organizuoto ginčo turto aukciono Nr. 121935 skelbime parduodamo turto aprašyme nurodyta, jog parduodamas nekilnojamasis turtas, t.y. įvardyti parduodamų statinių duomenys bei nurodoma, jog 1,9000 ha žemės sklypas (išnuomojamas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Prie skelbime nurodomų atsiskaitymo sąlygų pažymėta, jog žemės sklypo nuomos sutartis su aukciono laimėtoju turto būti sudaryta per 30 d. nuo pardavimo aukcione vykdymo dienos. Prie kitų aukciono sąlygų skelbime nurodyta, jog išnuomojame žemės sklype yra 0,16 ha ploto valstybinės reikšmės miško. Analogiška informacija yra pateikta ir aukciono Nr. 121936 skelbime dėl nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė pagrįstai nurodo, jog aukciono dalyviams buvo atskleista informacija apie tai, kad žemės sklypuose, kuriuose yra parduodamas nekilnojamasis turtas yra įsiterpęs valstybinės reikšmės miškas, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad aukciono skelbime buvo nurodyta, kad minėti sklypai aukciono laimėtojui bus išnuomoti. Tuo tarpu ieškovui kreipusis su paklausimu dėl ginčo žemės sklypų nuomos galimybės, Nacionalinė žemės tarnyba ir Žemės ūkio ministerija pateikė nuomonę, jog ginčo žemės sklypai negali būti išnuomoti. Taigi, sprendžiant ar yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus, vertintina ar yra pagrindas ieškovo veiksmus esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms pripažinti nesąžiningais, neatitinkančiais protingumo ir atidumo principų, t.y. ar tuos veiksmus galima vertinti kaip ieškovo kaltę dėl nesudaryto sandorio. Pagal CK 6.420 straipsnio 1 d., esmines pardavimo sąlygas pardavėjas turi nurodyti jau skelbdamas aukcioną, t. y. aukciono sąlygose. CK 6.163 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.420 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad įstatymo įpareigojama skelbiant aukcioną atskleisti visas aukciono sąlygas ir nustatoma, kad nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas. CK 6.420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė skirta aukciono dalyvių interesams nuo aukciono rengėjų „siurprizinių“ sutarties sąlygų apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. Utenos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-78/2007). O oferentas (pardavėjas) negali remtis aplinkybe dėl netikslių aukciono sąlygų, netinkamu pasirengimu aukcionui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB ,,Nada Focus”, bylos Nr. 3K-3-225/2008).Remiantis ieškovo pateiktais Nacionalinės žemės tarnybos bei Žemės ūkio ministerijos raštais, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos pateikta išvada nagrinėjamoje byloje, atsakovo organizuoto aukciono metu pardavinėto turto – žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuoma nėra galima. Nors atsakovė kvestionuoja minėtų institucijų išvadas, tačiau pažymėtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos ir kitose susijusiose srityse, tarp pagrindinių šios institucijos uždavinių žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimo užtikrinimas bei žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimas ir vykdymas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nesutikdama su išvadą teikiančios institucijos nuomone ir teigdama, jog šiuo atveju VĮ Turto bankas priimtas sprendimas išnuomoti ginčo sklypus atitinka teisės aktų reikalavimus iš esmės remiasi Miškų įstatymo 4 str. 2 d., kuri numato, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog išvadą teikiančios instancijos išvadoje, taip pat ieškovo pateiktuose Nacionalinės žemės tarnybos bei Žemės ūkio ministerijos raštuose pateikta nuomonė pagrįsta sisteminiu Lietuvos Respublikos Žemės, Žemės reformos įstatymų bei aktualių Vyriausybės nutarimų aiškinimu bei jų analize. Tiek išvadą teikianti institucija - Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasis Žemės įstatymo, Miškų įstatymo, Žemės reformos įstatymo, bei poįstatyminių teisės aktų reglamentuojančių valstybinės miško žemės nuomos privatiems asmenims, nuostatomis, priėjo išvados, kad namų valdos žemės sklype (tokios paskirties yra ginčo žemės sklypai) negali būti valstybinės reikšmės miško, todėl šiuo atveju žemės sklypai negali būti išnuomoti ir išbraukus juos iš valstybinės reikšmės miško ploto, turi būti parduoti kartu su juose esančiu nekilnojamuoju turtu. Tokius veiksmus atsakovas vėliau ir atliko. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kitų 2018-02-26 – 2018-03-01 atsakovės organizuotų aukcionų, kurių metu buvo pardavinėjamas tas pats nekilnojamasis turtas, tačiau šiuo atveju ginčo žemės sklypai buvo parduoti. Tai reiškia, jog ginčo žemės sklypuose nebeliko valstybinės reikšmės miško, todėl atsirado galimybė parduoti sklypą privačion nuosavybėn. Atsakovas procesiniuose dokumentuose rėmėsi 2017 m. kovo 31 d. įsigaliojusiu Vyriausybės nutarimu Nr. „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio pagrindu ginčo žemės sklypuose nebeliko valstybinės reikšmės miško. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šis nutarimas įsigaliojo vėliau nei įvyko aukcionas, už kurį ieškovas siekia susigrąžinti sumokėtus garantinius įnašus. Tuo tarpu aukciono sąlygose buvo nurodyta, jog sklypų nuomos sutartis bus sudaryta per 30 d.Nagrinėjamu atveju, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių ieškovas nesudarė sutarčių, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti buvus ieškovo kaltę dėl aukciono metu parduodamo turto pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovės organizuoto aukciono metu ieškovui nebuvo atskleista informacija apie tai, kad dėl žemės sklypuose esančio valstybinės reikšmės miško, jie negalės būti išnuomoti. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog šiuo atveju ieškovo kaltei konstatuoti pakanka fakto, kad ieškovas dalyvavo aukcionuose, žinodamas, kad ginčo sklypuose yra įsiterpęs valstybinės reikšmės miškas ir kad jie bus išnuomoti. Teismo vertinimu, pagal pakankamai atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, aplinkybė ar įsigijus nekilnojamąjį turtą nebus kliūčių sudaryti žemės sklypų, kuriuose yra įsigyjamas turtas nuomos sutartis, yra reikšminga ir lemianti apsisprendimą sudaryti pirkimo pardavimo sandorį. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovui įsigijus aukciono metu laimėtą nekilnojamąjį turtą, žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymas būtų komplikuotas. Taigi, ieškovui iš kompetentingų valstybės institucijų gavus atitinkamą informaciją, jog žemės sklypai negali būti nuomojami, jos elgesys negali būti traktuojamas, kaip nesąžiningas ar neatitinkantis protingo, atidaus ir rūpestingo asmens standarto (CK 6.248 str. 3 d.). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės ir šioje byloje susiklosčiusios situacijos atveju nėra pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo 52 p. numatytų sankcijų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, jog yra pagrindas VĮ Turto banko Nuolatinės valstybės nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo ir vykdymo komisijos 2016-09-05 nutarimą, dalyje kurią nutarta negrąžinti Aukcionų laimėtojui garantinių įnašų pripažinti negaliojančiu ir priteisti ieškovui iš atsakovės 4320 EUR garantinius įnašus.Atsakovė ieškinio reikalavimams prašė taikyti CK 1.125 str. 3 d. numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.Įstatymo leidėjas yra nustatęs sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti (LR CK 1.125 str. 3 d.). Byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Tačiau prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apie tai, kad garantiniai įnašai nebus grąžinami, ieškovas buvo informuotas atsakovės 2016 m. gruodžio 12 d. raštu, o pradinį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė nepraleidęs įstatyme numatyto 1 mėnesio ieškinio senaties termino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad ginčas yra kilęs iš konkurso santykių ir yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad nors ieškovas prašo grąžinti garantinius įnašus, kurie tiesiogiai susiję su viešo aukciono rezultatu, iš esmės sprendžiant ginčą turės būti vertinamos viešo aukciono organizavimo sąlygos. Teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusio ginčo specifiką ir tai, kad ieškinys teismui buvo pateiktas savalaikiai ir ieškinio senaties termino praleidimą iš esmės lėmė teisminis procesas dėl bylos teismingumo, sprendžia, jog yra pagrindas šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti palūkanų dydžiu. Nurodo, jog šiuo atveju atsakovė yra valstybės įmonė, o ne privatus juridinis asmuo ar verslininkas, todėl reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešiesiems juridiniams asmenims, pavyzdžiui, valstybės įmonėms, vykdančioms jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, taikytinas 5 procentų procesinių palūkanų tarifas. Kadangi CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikytina tik tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, darytina išvada, kad tuose teisiniuose santykiuose, kuriuose viešieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas tiek su verslininkais, tiek su privačiais juridiniais asmenimis, CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos didesnės palūkanos negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 4320 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-24) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas patyrė 2178 EUR išlaidų advokato pagalbai, žyminis mokestis 97 Eur. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovo patirtos advokato išlaidos nurodytų dydžių neviršija, todėl priteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo materialiniai reikalavimai iš esmės tenkinti pilna apimtimi, jo turėtos 2275 EUR bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir advokato išlaidos) priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu VĮ Turto banko Nuolatinės valstybės nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo ir vykdymo komisijos 2016-09-05 nutarimą, dalyje kuria nutarta negrąžinti Aukcionų laimėtojui garantinių įnašų.

Priteisti ieškovui UAB „Ąžuolas LT“ (į.k.303403027) iš atsakovės VĮ „Turto bankas“ (į.k. 303073145) 4320 EUR garantinius įnašus bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4320 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-24) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „Ąžuolas LT“ į.k.303403027 iš atsakovės VĮ „Turto bankas“ (į.k. 303073145) 2275 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.