Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-12-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1088-569/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-17
Bylos Nr.
e2S-1088-569/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
J. Š., J. K.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Vilniaus miesto
Kategorijos
Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. Š. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties, sprendžiant pareiškėjų J. Š. ir J. K. pareiškimo dėl partnerystės pripažinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus, VĮ Registrų centras, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos pateikė prašymą pripažinti, jog sudarė šeimą civilinės partnerystės forma, ir įpareigoti Lietuvos Respubliką ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti civilinės būklės aktą – pareiškėjų civilinę partnerystę (bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos) tam pritaikytuose valstybiniuose registruose, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjoms J. Š. ir J. K. septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismo nustatytu terminu pareiškėjų atstovas pateikė procesinį dokumentą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjos neturi pareigos įrodinėti, kad yra šeima; CK 3.229 straipsnis negali būti aiškinamas kaip nustatantis bendro gyvenimo trukmės kriterijų partnerystės registravimui; kitose panašiose bylose, kur atstovavo pareiškėjų atstovas, nebuvo reikalaujama įrodyti vienerių metų bendro gyvenimo trukmę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjų J. Š. ir J. K. pareiškimą dėl partnerystės pripažinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas darė išvadą, kad 2025 m. spalio 13 d. nutartimi nustatyti trūkumai nepašalinti. Pareiškime nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjomis, jų bendru gyvenimu, jų tikslu kurti šeiminius santykius. Pareiškėjos, siekdamos partnerystės pripažinimo teismine tvarka ir teikdamos teismui pareiškimą dėl tokio pobūdžio fakto patvirtinimo/nustatymo, turi procesinę pareigą teikiamame procesiniame dokumente nurodyti, o vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ir įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias jų reikalavimo pagrindą. Kaip jau minėta, teismui pateiktame pareiškime nėra nurodyta jokių su pareiškėjomis (jų bendru gyvenimu) susijusių faktinių aplinkybių, o tik cituojama ir analizuojama Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjos J. Š. ir J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-10-28 nutartį, kuria pareiškimas grąžintas pareiškėjoms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas skundžiamoje nutartyje taip ir nenurodė, kokių dar faktinių aplinkybių teismui trūksta, kas konkrečiai yra neaišku iš pareiškimo ir iš 2025-10-20 pareiškėjų procesinio dokumento (kuriame pareiškėjos, be kita ko, pabrėžė, kad jos myli viena kitą, laiko save šeima ir nori teismine tvarka registruoti partnerystę kaip šeimos formą). Konstitucinis Teismas 2025-04-17 nutarimu išaiškino, kad tokios partnerystės turi būti registruojamos būtent teismine tvarka, nekeliant tam jokių papildomų sąlygų.

5.2. Teismas tiek 2025-10-13, tiek 2025-10-28 nutartimis nepagrįstai reikalavo nurodyti dar kažkokį papildomą faktinį pagrindą, t. y. įrodyti, kad pareiškėjos jau bent metus yra gyvenusios kartu kaip šeima. Tokį reikalavimą teismas grindė CK 3.229 str. nuostatomis. Toks reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas. Iš Konstitucinio Teismo 2025-04-17 neseka jokių papildomų šeimos registravimo sąlygų, nekeliama reikalavimų įrodyti, kad šeima yra šeima ar kad ji gyveno kaip šeima tam tikrą laiką.

5.3. Negali būti teisėtų reikalavimų šeimai įrodinėti, kad ji šeima. Vien tai, kad pareiškėjos padavė teismui tokį pareiškimą pagal Konstitucinio Teismo nurodytą tvarką jau yra savaime pakankamas faktinis pagrindas, rodantis, kad jos siekia savo šeimos registracijos, ir negali būti keliami klausimai, kodėl jos taip daro, ar tikrai joms to reikia, ar tikrai jos šeima, nuo kada jos šeima ir t.t. Šeima registruojama ir pripažįstama pareikštiniu būdu, o ne leidimine tvarka.

5.4. Svarbu ir tai, kad teismas netinkamai interpretavo CK 3.229 str. nuostatas, tiek jų lingvistinę išraišką, tiek jų tikslą (įstatymų leidėjo ketinimus). CK 3.229 str. negali būti aiškinamas kaip nustatantis „gyvenimo trukmės“ kriterijų partnerystės registravimui, nes tokio reikalavimo ten nėra. Iš šio straipsnio lingvistinės išraiškos akivaizdu, kad atitinkamo CK skyriaus nuostatos nustato turtinius santykius tarp partnerių tuo atveju, jeigu jie registruotoje partnerystėje pragyvena bent 1 metus po to, kai yra įregistruojami.

5.5. LRKT dar 2006-03-28 nutarime išaiškino, jog Lietuvoje privaloma vadovautis precedentais, o bet koks nukrypimas nuo jų privalo būti motyvuojamas. Šiuo atveju pažymėtina, kad kitoms partnerių poroms identiškose bylose nebuvo taikomas joks „gyvenimo 1 metus“ kriterijus, pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ne tik pripažino civilinę partnerystę kaip šeimą, netaikydamas jokio „1 metų gyvenimo kartu“ kriterijaus, bet ir nereikalaudamas įrodyti šeimos santykių turinio ar trukmės (byla išnagrinėta rašytine tvarka net neišklausant pareiškėjų parodymų).

5.6. Skundžiama nutartis yra pirmas ir kol kas vienintelis atvejis teismų praktikoje, nors ir negausioje, kai reikalaujama įrodyti, kad partnerių pora tikrai yra šeima ir kad ji gyvena kartu 1 metus iki registracijos. Jokioje kitoje byloje tokie dalykai nebuvo vertinami ir nustatinėjami, todėl šiuo atveju ne tik nesilaikoma precedentų, bet ši konkreti pareiškėjų pora yra dėl neaiškių priežasčių diskriminuojama, taigi procesas jų atžvilgiu nėra teisingas (EŽTK 6 ir 14 str. pažeidimas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dėl pareiškimo dėl partnerystės pripažinimo trūkumų nepašalinimo teismas pareiškėjų pareiškimą laikė nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Pareiškėjos pateikė teismui pareiškimą dėl civilinės būklės akto – partnerystės – registravimo (CPK 514 str. tvarka), kuriuo teismo prašo pripažinti, kad pareiškėjos J. Š. ir J. K. sudarė šeimą civilinės partnerystės forma, ir įpareigoti Lietuvos Respubliką ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti civilinės būklės aktą – pareiškėjų civilinę partnerystę (bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos) tam pritaikytuose valstybiniuose registruose. Pareiškime nurodė, kad „Pareiškėjos siekia užregistruoti savo sukurtą šeimą kaip civilinę partnerystę (bendrą šeimyninį gyvenimą neįregistravus santuokos), kadangi jau daugelį metų kartu gyvena šeimos gyvenimą, veda bendrą ūkį, yra sukūrusios stiprius ir visapusiškus dvasinius, emocinius, asmeninius santykius, kurie pagal savo prigimtį ir pobūdį yra būdingi šeimai.“

9. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjoms septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodė tokius pareiškimo trūkumus: pareiškime jo faktinis pagrindas iš esmės yra nesuformuluotas, t. y. nėra nurodytos jokios konkrečios faktinės aplinkybės ir nėra pateikta jokių (nei tiesioginių, nei netiesioginių) įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjų galimai faktiškai sudarytą šeimą civilinės partnerystės formą; pareiškėjos, siekdamos partnerystės teismine tvarka įregistravimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus apie tai, kad jos, turėdamos tikslą sukurti šeiminius santykius, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus. Teismo nustatytu terminu pareiškėjų atstovas pateikė procesinį dokumentą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjos neturi pareigos įrodinėti, jog yra šeima. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė, kad pareiškėjos pareiškimo trūkumų nešalino, pareiškimo faktinio pagrindo nesuformulavo. Teismas vertino, kad pareiškime nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjomis, jų bendru gyvenimu, jų tikslu kurti šeiminius santykius.

10. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip ir nenurodė, kokių dar faktinių aplinkybių teismui trūksta, kas konkrečiai yra neaišku iš pareiškimo ir iš 2025-10-20 pareiškėjų procesinio dokumento. Teismas tiek 2025-10-13, tiek 2025-10-28 nutartimis nepagrįstai reikalavo nurodyti dar kažkokį papildomą faktinį pagrindą, t. y. įrodyti, kad pareiškėjos jau bent metus yra gyvenusios kartu kaip šeima. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje įvertino, jog nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjomis, jų bendru gyvenimu, jų tikslu kurti šeiminius santykius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami ir įrodymai vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl pareikšto prašymo priimant byloje sprendimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

12. Sutiktina su apeliantėmis, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip ir nenurodė, kokių dar faktinių aplinkybių teismui trūksta, kas konkrečiai yra neaišku iš pareiškimo ir iš 2025-10-20 pareiškėjų procesinio dokumento. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinį dokumentą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad „pareiškime nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjomis, jų bendru gyvenimu, jų tikslu kurti šeiminius santykius“.

13. Be to, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjos pareiškimo faktinio pagrindo nesuformulavo. Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl partnerystės pripažinimo, aiškiai suformuluotas reikalavimas. Aiškiai nurodyta, kad „Pareiškėjos siekia užregistruoti savo sukurtą šeimą kaip civilinę partnerystę (bendrą šeimyninį gyvenimą neįregistravus santuokos), kadangi jau daugelį metų kartu gyvena šeimos gyvenimą, veda bendrą ūkį, yra sukūrusios stiprius ir visapusiškus dvasinius, emocinius, asmeninius santykius, kurie pagal savo prigimtį ir pobūdį yra būdingi šeimai.“ Teismui viskas yra paaiškinta, kodėl teikiamas toks pareiškimas, be kita ko, nurodoma, jog pareiškėjos daugelį metų gyvena kartu kaip šeima.

14. Nagrinėjant bylą ypatingąja teisena, paprastai teismas sprendimą priima be žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės. Tačiau rašytinio proceso principo vyravimas ypatingojoje teisenoje nedraudžia teisėjui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jeigu teismui kilo papildomų klausimų, neaiškumų, teismas turi teisę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba kilusius klausimus išsiaiškinti pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu, tačiau nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CK 3.229 straipsnis nenustato partnerystės registravimo sąlygų. CK 3.229 straipsnis tik apibrėžia, kam taikomos turtinio pobūdžio teisės ir pareigos tame skyriuje. Straipsnyje minimas vienerių metų reikalavimas taikomas tik turtinėms pasekmėms. Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutarime aiškiai nurodė, kad teisė į partnerystę, inter alia jos registravimą, gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą; galiojantis teisinis reguliavimas nenustato reikalavimo, kad prieš kreipiantis partneriai būtų išgyvenę kartu vienerius metus.

16. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl procesinės bylos baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą dėl partnerystės pripažinimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip neištaisius pareiškimo trūkumų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė