Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovams J. N., D. N., ieškovų atstovei advokato padėjėjai Kristinai Pralgauskaitei, atsakovui E. D. N., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Ramutei Klinkovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui E. D. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir ieškovo D. N. ieškinį atsakovui E. D. N., trečiajam asmeniui J. N. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-02-13 gautas atsakovo atsiliepimas į ieškovės J. N. ieškinį, kuriuo atsakovas prašo ieškinį atmesti, mano, kad priežasčių keisti priteistą išlaikymo dydį nėra – nepasikeitė nei vaiko poreikiai, nei atsakovo materialinė padėtis. Nurodo, jog 1999-03-26 Klaipėdos mieto apylinkės teismo nutartimi padalijus santuokoje įgytą turtą ieškovei atiteko didesnės vertės turto dalis, nes ji liko su trimis jų vaikais. Prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. N. po 130,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2013-02-18 gautas atsakovo atsiliepimas į ieškovo D. N. ieškinį, kuriuo atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, mano, kad priežasčių priteisti išlaikymą nėra – parama pilnamečiui vaikui nėra būtina ir atsakovas neturi galimybės teikti šios paramos. Prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2013-03-13 nutartimi teismas sujungė abi civilines bylas.

Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovė ieškinius palaikė ir prašė juos tenkinti, nurodė, kad atsakovas vengia išlaikyti savo vaikus, yra susidaręs vaikų išlaikymo įsiskolinimas 5609,04 Lt sumai, 1999-03-26 Klaipėdos mieto apylinkės teismo nutartimi padalijus santuokoje įgytą turtą ir butą priteisus ieškovei, ji atsakovui sumokėjo nustatyto dydžio kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, ieškinys dėl išlaikymo priteisimo atmestinas.

Dėl tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus

Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 dalyje valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989-11-20 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-173/2004). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nors lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą, kiekvieno iš tėvų teiktinos vaiko išlaikymo dalies dydis priklauso nuo jų turtinės padėties, t. y. išlaikymas proporcingas tėvų turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.)

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokią teismų praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį ir formą bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo turėtų būti tenkintinas.

Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str., 3.3 str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.).

Šioje byloje esminiu vaiko poreikių pasikeitimu ieškovė nurodo tai, kad išlaikymo dydis nustatytas tuo metu, kai dukrai A. N., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 3 metai, dabar dukra yra sulaukusi 16 metų, ji lanko gimnaziją, neformaliojo švietimo būrelius, turi sveikatos sutrikimų ir tai reikalauja papildomų išlaidų. Teismas sutinka su tokia pozicija. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turi papildomų išlaidų vaiko neformaliajam švietimui apmokėti, odontologinėms procedūroms apmokėti (b. l. 8-9), paaiškino, kad vaikui lankant mokyklą reikalingos papildomos uniformos siuvimui, vadovėlių, sąsiuvinių ir kitų mokymosi priemonių pirkimui, maitinimuisi mokykloje, užklasinei veiklai, pramogoms. Be to, vaikas turi regos sutrikimų, jam diagnozuotas mišrus asigmatizmas (b. l. 17-18). Šių aplinkybių visetas patvirtina, kad vaiko poreikiai padidėjo, jo ugdymui ir lavinimuisi reikalingos didesnės lėšos. Taikant protingumo ir teisingumo kriterijus tai laikytina esminiu vaiko poreikių pasikeitimu, todėl priteistas jo išlaikymui dydis gali būti pakeistas.

Dėl vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties

Pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. I. K., byla Nr. 3K-3-306/2005). Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra E. D. N. ir J. N. (b. l. 5). Santuoka tarp E. D. N. ir J. N. nutraukta 1999-11-10 (c. b. Nr. 2-8016-1999 l. 18). 1999-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1831/1999 pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-03-17 nutarimas civilinėje byloje Nr. 2-1365/1997 ir ieškovei iš atsakovo E. D. N. priteisti alimentai po 1/2 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui iki V., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnuo kiekvienam vaikui iki D., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) kas mėnuo, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnuo kiekvienam vaikui iki A., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (c. b. Nr. 2-1831/1999 l. 5). Šiuo metu ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, aprūpina vaiką gyvenamuoju plotu, moka už visas komunalines paslaugas, perka maistą, rūbus ir visus kitus daiktus, reikalingus normaliam vaiko gyvenimui. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), kuriame gyvena su nepilnamete dukra ir pilnamečiu sūnumi D. N., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovė viena išlaiko butą, kadangi jos pilnametis sūnus mokosi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje (b. l. 20), nedirba (b. l. 66), išlaikyti buto nepadeda. Ieškovei taip pat priklauso žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas su ūkiniais pastatais (b. l. 13-14), jos vardu registruoti du automobiliai: „VW Golf“, ir „Audi A4“ (b. l. 11). Ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 1613,00 Lt per mėnesį (b. l. 10). Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodo, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos, gautos vykdant individualią veiklą, siekia apie 1247,00 Lt per mėnesį (b. l. 30-35, 46). Teigia, kad gyvena jo mamos V. N. nuosavybės teise priklausančiame sodo name ir šio pastato išlaikymui kas mėnesį išleidžia 323,00 Lt, tačiau nepateikia teismui tai patvirtinančių įrodymų. Nustatyta, kad iš pajamų, gautų vykdant individualią veiklą, atsakovas kas mėnesį moka 166,00 Lt nepilnamečio vaiko A. N. išlaikymą bei 109,66 Lt už savo gyvybės draudimą (b. l. 28, 36). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas (b. l. 38) ir automobilis „Opel Zafira“ (b. l. 37). Atsakovas nurodo, kad minėtą automobilį įsigijo individualios veiklos vykdymui, gavęs 9000,00 Lt paskolą pagal pasirašytą vekselį ir kas mėnesį dalį skolos grąžina, tačiau nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, tačiau nuo 2007-03-16 serga lėtine liga – diskogenine radikulopatija, bei juosmens spondilochondoze (b. l. 42), dėl kurių negali dirbti sunkaus, intensyvaus darbo, kelti nešti sunkius krovinius, atlikti staigius judesius, lankstytis. Atsakovas prašymą nedidinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio grindžia turimomis išlaidomis gyvenamosios patalpos išlaikymui, būtiniausių poreikių tenkinimui, savo sveikatos būkle, dėl kurios negali susirasti ir dirbti geriau apmokamo darbo, bei geresne ieškovės turtine padėtimi. Šios aplinkybės nepaneigia atsakovo prievolės tinkamai išlaikyti savo nepilnametės dukros. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nedidelėmis pajamomis ar didelėmis išlaidomis savo poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad šalių turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui ar jo pakeitimui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką ar pripažinti, kad jo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra per didelis. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo ir ieškovės gaunamų pajamų dydis ženkliai nesiskiria, todėl ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas turi būti proporcingai didesnis. Nustatant išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas labai ilgą laiką visiškai nesirūpina dukros priežiūra ir auklėjimu, o visi kasdieniai rūpesčiai ir atsakomybė dėl vaiko tinkamo auklėjimo ir jo poreikių užtikrinimo tenka ieškovei. Ieškovės paaiškinimais, pateiktais įrodymais apie vaiko poreikius (b. l. 2, 7-9, 16-17) darytina išvada, kad minimaliam vaiko vystymuisi, lavinimui ir kitiems poreikiams tenkinti reikia apie 1000,00 Lt per mėnesį. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Teismo nuomone, teikiant vaikui daug mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė tenka už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių, jų atstovų paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko apsaugos ir gynimo principus, į pasikeitusius vaiko poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į tai, kad didžioji vaiko priežiūros ir išlaikymo našta tenka ieškovei, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės J. N. ieškinys dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistina po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t. y. nuo 2013-01-21, iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnamečius vaikus

Pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tenka tėvams, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.194 str. 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo išaiškinimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008 ir kt.), išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo sąlygų turinio

CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 str.). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 str. 2 d.). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 str. 3 d.). Šie šeimos santykių įgyvendinimo principai suponuoja, kad nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvą. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad, spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Nustatyta, kad ieškovas D. N. yra sulaukęs 19 metų (b. l. 19, 63), mokosi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje dieniniame skyriuje pagal bendrojo lavinimo programą ir profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įsigyti (b. l. 20, 64). Mokslas mokykloje yra nemokamas, už pažangų mokymąsi moksleiviams skiriamos nustatyto dydžio stipendijos: minimali - 35 Lt, maksimali – 99 Lt. Iš ieškovo pateiktos Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos pažymos nustatyta, jog ieškovui už 2012 m. rugpjūčio ir spalio mėn. skirta 35 Lt stipendija, už 2012 m. rugsėjo mėn. stipendija neskirta. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog geriau mokytis nepajėgia.

Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad moksleivis (studentas), nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pilnametis dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Pagrįsdamas savo poreikius, atsakovas pateikia teismui trečiojo asmens – mamos J. N., vieno mėnesio išlaikymo paskaičiavimą, kurio suma yra 600 Lt (b. l. 64). Nustatyta, kad ieškovas nedirba (b. l .66), neturi nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b. l. 67-68), yra išlaikomas motinos J. N. ir su nepilnamete seserimi gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, sulaukęs pilnametystės išlaikymo iš atsakovo negauna.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Atsakovas savo turtinę padėtį grindė tomis pačiomis nurodytomis aplinkybėmis ir įrodymais, išdėstytais sprendimo dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti esant visumai sąlygų, būtinų paramos pilnamečiui vaikui priteisimui. Ieškovas neišnaudoja visų protingų galimybių pažangiau mokytis ir įgyti teisę į didesnę stipendijos sumą, gauti įstatymų garantuojamą lengvatinę paskolą ar paramą, laisvu nuo mokymosi laiku gauti savarankiškų pajamų, atsakovo pajamos nėra labai didelės, jis turi pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, turi kitų piniginių įsipareigojimų ir sveikatos sutrikimų, todėl iš atsakovo priteisus paramą pilnamečiui, butų iš esmės pabloginta paramą teikiančio tėvo ir nepilnamečio vaiko padėtis. Remiantis išdėstytu, ieškovo D. N. ieškinys dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė J. N. buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 144,00 Lt (180.00 Lt x 80%) (CPK 96 str. 1 d., CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1. p.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai šalims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.2d.). Ieškovė pateikė sąskaitą-faktūrą 300,00 Lt patirtų ieškinio parengimui skirtų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 21), atsakovas pateikė kvitus 1300,00 Lt patirtų advokato pagalbai skirtų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 125-127). Teismui ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo reikalavimus tenkinus iš dalies, o ieškinio dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo reikalavimus atmetus, ieškovei J. N. iš atsakovo E. D. N. priteistina 240,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (300,00 Lt x 80%), atsakovui E. D. N. iš ieškovės J. N. priteistina 130,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (650,00 Lt x 20%), atsakovui E. D. N. iš ieškovo D. N. priteistina dalis - 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (bylos buvo sujungtos, jos iš esmės nereikalavo didelių advokato darbo sąnaudų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270-271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-02-10 nutartį civilinėje byloje ir iš E. D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), dukros A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2013-01-21, iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

A. N. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. N..

Ieškinį dėl paramos priteisimo atmesti.

Iš atsakovo E. D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 240,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. N. naudai.

Iš ieškovės J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 130,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. D. N. naudai.

Iš ieškovo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.