Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. D. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui E. D. N. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir ieškovo D. N. ieškinį atsakovui E. D. N. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1999-11-10 sprendimu nutraukė santuoką tarp atsakovo E. D. N. ir ieškovės J. N.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-02-10 nutartimi pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-03-17 nutarimas ir ieškovei iš atsakovo priteisti alimentai po 1/2 dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui iki (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to po 1/3 dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui iki D., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, po to po 1/4 dalį visų rūšių uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį kiekvienam vaikui iki A., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai pakeitimo ir prašė jį padidinti iki 500 Lt, nurodydama, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, o teismo nustatyta išlaikymo suma nėra pakankama jiems patenkinti.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio, reikiamo šalių dukrai, pakeitimo. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas, išlaikymo dydį padidino iki 400 Lt nenustatęs reikšmingų aplinkybių ir papildomų vaiko priežiūros išlaidų, dukros ypatingų polinkių bei gabumų, o ieškovės nurodyti dukros sveikatos sutrikimai negali būti prilyginami vaiko ligai, sužalojimui, slaugymo ar nuolatinei priežiūrai.

Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugybės subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniam kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių yra ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir tėvų didžiausia atsakomybė yra už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad šalių dukros poreikiai nepasikeitė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių dukrai šiuo metu yra šešiolika metų, ji lanko gimnaziją, neformaliojo švietimo būrelius. Akivaizdu, kad nuo 1999-02-10, kai nutartimi buvo priteistas išlaikymas, vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, atsirado papildomų ugdymo ir laisvalaikio išlaidų. Be to, šalių dukra turi sveikatos problemų dėl akių ir dantų, todėl jų priežiūrai bei gydymui būtinos taip pat papildomos išlaidos. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas iš atsakovo išlaikymas, praėjo keturiolika metų, pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaikui pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės pasikeitė augančio vaiko poreikiai – jie padidėjo, todėl ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma tapo nepakankama net ir patiems minimaliausiems vaiko poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 str. 2 d.), kuris įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti ir tėvų objektyvias galimybes tenkinti vaiko poreikius. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, pagrindžiančius abiejų šalių turtinę padėtį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas užsiima individualia veikla, už 2012 metus deklaruotos individualios pajamos – 10 134,95 Lt, per 2012 metus, t. y. 8 mėnesius gavo 6 302,34 Lt gryno pelno, t. y. 787,79 Lt pajamų per mėnesį, nuosavybės teise priklauso žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas ir automobilis (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su motina, įrodymų, kad turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nepateikė. Atsakovas yra darbingas, tačiau nuo 2007-03-16 serga lėtine liga, dėl kurios negali dirbti sunkaus, intensyvaus darbo, kelti, nešti sunkių krovinių, atlikti staigių judesių, lankstytis. Ieškovė viena augina nepilnametę dukrą bei pilnametį sūnų, aprūpina vaikus gyvenamuoju plotu, moka už visas komunalines paslaugas, perka maistą, rūbus ir visus kitus daiktus, reikalingus normaliam vaikų gyvenimui. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, kuriame gyvena su vaikais, žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas su ūkiniais pastatais, jos vardu registruoti du automobiliai: (duomenys neskelbtini), ieškovės vidutinis darbo užmokestis – 1 613 Lt per mėnesį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis panaši, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė nei jo. Teisėjų kolegija nesutinka, su apelianto argumentu, kad dėl to, jog po santuokos nutraukimo ieškovei buvo paliktas keturių kambarių butas, ieškovė turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir naštą dėl išlaikymo vaikams skyrimo. Pažymėtina, kad atsakovui mokant tik po 160 Lt išlaikymą dukrai bei išlaikymą mokant nereguliariai, ieškovė teikia žymiai didesnę dalį išlaikymo dukrai, palyginti su atsakovo teikiamu išlaikymu. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad ieškovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, o to paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ta aplinkybė, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 787,79 Lt, nėra pagrindas prašyti mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo, nes tėvo, privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumo lygis dėl jo ligos būtų sumažintas ir jam sunku susirasti darbą pagal savo sveikatos būklę. Įrodymų, kad atsakovas ėmėsi realių veiksmų bei išnaudoja visas galimybes siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį ar susirasti geresnį darbą, nėra. Išaiškintina, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Atmestinas apelianto argumentas apie tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko išlaikymui skiria 1 000 Lt. Šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovė, žinodama savo dukros poreikius, pateikė skaičiavimus, kiek ji išleidžia vaiko poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais pateiktais ieškovės skaičiavimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktika šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 1 000 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių dukros amžių bei iš esmės pakitusius jos poreikius, mano, kad 200 Lt dydžio pinigų suma, kurią sutinka mokėti atsakovas, yra akivaizdžiai per maža ir negali patenkinti augančio šalių vaiko poreikių, užtikrinti būtinų materialinių sąlygų vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesnio ugdymo ir tobulinimo. Atsakovas būdamas vaiko tėvas turi įstatyme nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką bei prisidėti prie normalaus jo vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti ar perkelti vaiko motinai. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į pasikeitusius vaiko poreikius, tinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, todėl teismo priteista 400 Lt išlaikymo suma yra pakankama vaiko poreikių tenkinimui užtikrinti, atitinka atsakovo turtinę padėtį, dėl to jos mažinti dar labiau nėra pagrindo ir tai pažeistų vaiko interesus.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas ir nustatyto didesnio išlaikymo vaikui priteisimo momentas, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vaiko išlaikymą priteisė nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, o turėjo priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl pakeisto išlaikymo vaikui priteisimo momento būtina atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus. Pareiškus CK 3.201 str. pagrindu naują ieškinį, turi būti įvertinama, kokio teisino rezultato juo siekiama, t. y. ar šis ginčas yra dėl išlaikymo sumažinimo, ar dėl išlaikymo padidinimo. Jeigu ginčo esmė – išlaikymo dydžio sumažinimas, tai prievolė mokėti mažesnį, nei anksčiau buvo nustatytas, išlaikymą vaiko tėvui ar motinai atsiranda nuo tuo klausimu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, kuomet konstatuojamas išlaikymo sumažinimo reikalingumas. Tačiau išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Apibendrindama teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju išlaikymo nauju dydžiu momentą teismas nustatė tinkamai, todėl teismo sprendimo dalis, kuria didesnis, nei buvo, išlaikymas nustatytas nuo kreipimosi į teismą su tokiu reikalavimu dienos, yra pagrįsta ir teisinga.

Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai iš ieškovo D. N. atsakovui priteisė tik 200 Lt advokato pagalbos išlaidų. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Išaiškintina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų Rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Atsakovas pateikė teismui pinigų priėmimo kvitus, kad jis patyrė 1 300 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tačiau atsakovas nepateikė šių išlaidų detalizavo. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, atsakovo pateiktus dokumentus, atsižvelgusi į tai, kad ieškovo N. N. ieškinio atsakovui dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjimas buvo susijungtas su ieškovės J. N. ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir šios bylos buvo išnagrinėtos kartu, todėl nereikalavo didelių atsakovo atstovo darbo ir laiko sąnaudų, civilinė byla nebuvo labai sudėtinga, taip pat vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovui 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimą palikti nepakeistą.