Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. J. ir trečiojo asmens A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovui L. J. dėl piniginių lėšų, susijusių su nekilnojamojo daikto išlaikymu ir išsaugojimu, priteisimo, trečiasis asmuo A. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas sprendė, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti ir prižiūrėti bendrąją dalinę nuosavybę – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas turi teisę reikalauti jo turėtų išlaidų atlyginimo (CK 4.75 str., 6.246 str. 1 d., 6.249 str.). Pažymėjo, kad atsakovo teismo posėdžio metu pateikti, tačiau įrodymais nepagrįsti argumentai, jog užtikrinti vandens į gyvenamąjį namą įvedimą, jam yra nepakeliama finansinė našta, o poreikį naudotis geriamuoju vandeniu ir nuotekomis patenkina kitu būdu (nusiperka geriamojo vandens, tualetu naudojasi ne gyvenamajame name, o darbe), nešalina jo pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo. Teismas sprendė, kad į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka ieškovo atliekamų statybos darbų teisėtumo klausimas (t.y. jų atlikimas be atsakovo sutikimo), nes šis klausimas jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6266-294/2013, ir ieškovas turi jam išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

11. Teismas, vadovaudamasis CK 4.76 str. nuostatomis, padarė išvadą, kad atsakovo dalis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra lygi 1/3, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 1/3 dalį ieškovo patirtų pirmojo etapo vandentiekio įrengimo išlaidų, t.y. 5 937,21 Eur, gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), išlaidų (CK 4.75 str.). Teismas nesutiko su ieškovu, kad trečiajam asmeniui priklauso konkreti patalpa gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi Nekilnojamojo turto registre nėra įrašų, kad trečiojo asmens A. D. vardu gyvenamajame name būtų registruota konkreti patalpa kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, kuriai pagal teisės aktus nėra keliamas reikalavimas dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Teismas nurodė, kad ieškovo į bylą pateiktoje 2012-04-02 pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje T. O. ir A. D., nurodyta sąlyga, kad A. D. naudosis konkrečiomis patalpomis gyvenamajame name, vertintina kaip naudojimosi tvarkos nustatymas tarp T. O. ir A. D., kuri nepaneigia aplinkybės, kad trečiasis asmuo nuosavybės teise valdo dalį gyvenamojo namo, todėl jai taip pat tenka pareiga užtikrinti, kad gyvenamasis namas atitiktų jam teisės aktų keliamus privalomuosius reikalavimus, t.y. šiuo atveju būtų tiekiamas geriamasis vanduo ir iš jo šalinamos nuotekos (CK 4.75 str.).

12. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 178 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.) ir 833,25 Eur (1250x66,66/100) advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Trečiojo asmens išlaidų advokatės pagalbai atlyginti iš atsakovo nepriteisė, nes ieškovo ieškinį dėl jo patirtų išlaidų, viršijančių atsakovui pagal proporciją bendrojoje dalinėje nuosavybėje tenkančią dalį, atmetė kaip nepagrįstą (CPK 93 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Atsakovas L. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

14.2. Trečiasis asmuo pažymi, kad tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu jis aiškiai nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai, byloje dalyvavo ieškovo pusėje, todėl pagal CPK 47 str. trečiajam asmeniui draudžiama veikti prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 3, 4 d.).

14.3. Teismas, nepriteisdamas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, priėmė nepagrįstą sprendimą ir pažeidė CPK 93 ir 98 str. nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 66,66/100 dalimis, iš atsakovo trečiojo asmens naudai turėjo būti priteista 199,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai apribojo trečiojo asmens teisę į teisinę gynybą, nepriteisdamas atstovavimo išlaidų. Trečiasis asmuo į procesą įstojo ne savo noru, o buvo įtrauktas teismo atsakovo iniciatyva. Todėl tokia pačia proporcija kaip ir ieškovui atstovavimo išlaidos turėjo būti priteistos ir trečiojo asmens naudai. Priešingu atveju, net ir būdamas iš dalies teisus, trečiasis asmuo patyrė nuostolių, kas neužtikrina pagrindinių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų ir tikslų.

15.2. Nors ir įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes kitaip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.), užkirtas kelias rungimuisi (CPK 12 str.), galimybė laisvai disponuoti priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), t.y. trečiasis asmuo negalėtų naudotis savo procesinėmis teisėmis, dalyvauti procese ir tinkamai išreikšti savo poziciją vienu ar kitu klausimu, nes žinotų, kad jo išlaidos nebus atlygintos.

16.2. Atsakovas neteisingai aiškina CK 4.83 str. 4 d. numatytą išimtį ir nepagrįstai teigia, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, kadangi visiems bendraturčiams tenka ta pati pareiga bendrą daiktą išlaikyti ir išsaugoti bei padengti su tuo susijusias išlaidas (CK 4.75 str., 4.76 str.). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro 2003 m. birželio 17 d. duomenis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie komunalinio vandentiekio ir komunalinio nuotekų šalinimo, tačiau šiuo metu geriamas vanduo per komunalinį vandentiekį nėra tiekiamas jau ilgą laiką dėl 2008 m. gruodžio 31 d. įvykusios vandentiekio avarijos. Šalys sutiko su aplinkybe, kad geriamasis vanduo į gyvenamąjį namą yra tiekiamas per laikinai atvestą vamzdį iš kaimyninio žemės sklypo. Taigi avarijos padariniai turi būti likviduoti ir tai galima padaryti tik įrengiant naują vandentiekio atšaką, nes senosios dėl to, kad ji eina per kaimyninį žemės sklypą, remontuoti negalima. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, yra namo bendraturčiai, todėl turi pareigą tinkamai prižiūrėti namą, be kita ko, ir jo inžinerinę dalį, šalinti įvykusias avarijas prieinamomis priemonėmis ir būdais. Taigi atsižvelgiant į tai, kad namo san. mazgai neatitinka higienos reikalavimų, o ieškovas negalėjo pašalinti avarijos padarinių dėl atsakovo priešiško nusiteikimo, t.y. atsakovas visais įmanomais būdais trukdė šalinti avarijos padarinius, todėl atsakovas turi prisidėti prie projekto finansavimo dalyje kaip bendraturtis, turintis pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą, apmokėti šias išlaidas, šalinti avarijos padarinius, užtikrinti tinkamą namo higienos reikalavimų laikymąsi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 8 905,82 Eur už vandentiekio įrengimo pirmojo etapo darbus, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 937,21 Eur patirtų išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5 937,21 Eur sumos nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 011,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

19. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip gyvenamojo namo bendraturčio, pareigos atlyginti ieškovo dalį patirtų vandentiekio įrengimo išlaidų gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini).

20. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016).

21. CK 4.75 str., 4.76 str. įtvirtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ gyvenamasis pastatas turi būti aprūpintas geriamuoju vandeniu, išspręstas jo nuotekų klausimas (131, 137.1, 256.1 p.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimas“ numato, kad privalomųjų reikalavimą visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, taip pat reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti ir prižiūrėti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (5, 5.1, 5.2, 5.2.1 p.). Nesant galimybės gyvenamajam namui tiekti geriamojo vandens ir šalinti iš jo nuotekas, jis negali būti laikomas atitinkančiu Nekilnojamajame turto registre nurodomą gyvenamąją paskirtį.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad ieškovo atlikti vandentiekio įrengimo darbai yra susiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir jo priežiūros reikalavimais, siekiant užtikrinti, kad bylos šalims priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), visą jo naudojimo laikotarpį atitiktų jam teisės aktų keliamus privalomuosius reikalavimus. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šioje byloje nustatyta, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi vietinį centrinį šildymą, komunalinį vandentiekį ir komunalinį nuotėkų šalinimą, todėl darytina išvada, kad po 2008 m. gruodžio 31 d. įvykusios vandentiekio avarijos, nutrūkus vandens tiekimui į nurodytą namą ir neveikiant sanitariniams mazgams, namas neatitinka higienos reikalavimų.

23. Ieškovas šioje byloje savo reikalavimus grindė CK 4.75 str., 1 d., 4.82 str. 1 d., 4.76 str., 6.249 str. 1 d., statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 5.1.3, 7.3, 7.4 p., nurodančiais, kad gyvenamojo namo bendraturčiams tenka pareiga užtikrinti, jog gyvenamasis namas visą jo naudojimo laikotarpį atitiktų jam teisės aktų keliamus privalomuosius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.75–4.76 str. ir nustatęs, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro 2003 m. birželio 17 d. duomenis nustatęs, atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/3 gyvenamojo namo ir 1/3 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui 1/3 dalį ieškovo patirtų pirmojo etapo vandentiekio įrengimo išlaidų, t.y. 5 937,21 Eur. Atsakovo manymu, jis neprivalo padengti jokių ieškovo išlaidų, kadangi sutikimo atlikti vandentiekio įrengimo darbus jis niekuomet nedavė ir šiems darbams nepritarė, todėl ieškovo atlikti darbai yra neteisėti. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus m. apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6266-294/2013 buvo pripažinta ieškovo teisė gauti leidimą vandentiekio ir buitinės nuotekynės statybai pagal Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektą be atsakovo sutikimo, todėl darytina išvada, kad šioje byloje jau negali būti kvestionuojama ieškovo teisė gauti leidimą vandentiekio ir buitinės nuotekynės statybai be atsakovo sutikimo, nes nurodytame sprendime nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl atsakovas negali kvestionuoti klausimo dėl vandentiekio darbų atlikimo be atsakovo sutikimo teisėtumo (CPK 182 str. 2 p.).

24. Iš bylos duomenų matyti, kad po 2008 m. gruodžio 31 d. įvykusios vandentiekio avarijos, tarp gyvenamojo namo bendraturčių, t.y. ieškovo ir buvusio namo bendrasavininkio J. O. bei jo teisių ir pareigų perėmėjo – atsakovo, susiklostė konfliktiniai santykiai (dėl buvusio bendraturčio J. O. ir atsakovo nenoro bendradarbiauti bei prisidėti prie vandentiekio įrengimo darbų), dėl kurių nuo vandentiekio avarijos dienos iki 2015 m. nurodytas gyvenamasis namas neatitiko higienos reikalavimų, t.y. tik 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo pasirašytas atliktų darbų aktas su UAB „Callida“, šiam atlikus pirmojo etapo vandentiekio įrengimo darbus. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl jam priteistinos sumos dydžio (jos pagrįstumo), tačiau ginčija savo pareigą apskritai prisidėti prie vandentiekio įrengimo darbų. Konstatuotina, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 1/3 dalį ieškovo sumokėtos sumos už vandentiekio įrengimo pirmojo etapo darbus atsirado nurodytų teisės aktų pagrindu, priešingų duomenų ar įrodymų, dėl kurių atsakovas neturėtų pareigos prisidėti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo išlaidų, atsakovas nepateikė (CPK 12, 178 str.). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė 1/3 dalį ieškovo patirtų pirmojo etapo vandentiekio įrengimo išlaidų (5 937,21 Eur) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (CK 4.75 str.). Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju taikytina CK 4.83 str. 4 d. įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės, pašalinanti bendrasavininko pareigą padengti išlaidas, t.y. kai bendraturtis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 str. ir 4.85 str. nustatyta tvarka, yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie komunalinio vandentiekio ir komunalinio nuotekų šalinimo, todėl visiems bendraturčiams tenka pareiga bendrą turtą išlaikyti, išsaugoti ir padengti su tuo susijusias išlaidas (CK 4.75 str., 4.76 str.).

25. Trečiasis asmuo A. D. apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria teismas nepriteisė trečiojo asmens naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Su trečiojo asmens argumentais, kad teismas pažeidė CPK 93 ir 98 str. nuostatas, nes turėjo trečiajam asmeniui priteisti iš atsakovo 199,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nesutiktina, konstatuojant, kad šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi trečiasis asmuo buvo įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu, bylos duomenimis, ieškovo pusėje, ir skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas ne trečiojo asmens naudai, t.y. pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ir trečiajam asmeniui, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkui, tenka ta pati pareiga užtikrinti, jog gyvenamasis namas atitiktų jam teisės aktų keliamus privalomuosius reikalavimus, taip pat kad būtų tiekiamas geriamasis vanduo ir iš jo šalinamos nuotekos (CK 4.75 str.). Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad priteisti iš atsakovo trečiojo asmens naudai trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nėra teisinio pagrindo.

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinės ir proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27. Atmetus atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, yra pagrindas priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimų į nurodytus apeliacinius skundus parengimą. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti įrodymai, kad ieškovas už atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą sumokėjo 70 Eur (2016 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymas), o už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 370 Eur (2016 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymas). Šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti kartu su procesiniais dokumentais, išlaidų dydis neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl ieškovui iš trečiojo asmens priteistina 70 Eur, o iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 370 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Eur atstovavimo išlaidų, o iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 370 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.