Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė) ir Evaldo Vanago,

teismo psichiatrei ekspertei J. D. dalyvaujant nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

P. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto sav., Lietuva, šeimyninė padėtis-nevedęs, vidurinis išsilavinimas, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas per 6 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

2) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 1 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas jam sutinkant ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį– 30 parų arešto, uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. 2021-05-26 apie 08.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė kumščiais bei įspyrė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajai V. T. į galvos sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kaktos dešinės pusės-dešinio smilkinio srityje, kraujosruvas kaktos dešinės pusės-dešinio smilkinio ir kairės viršugalvio pusės minkštuosiuose audiniuose, ne mažiau kaip tris kartus šakute perbrėžė nukentėjusiajai per krūtinės ir nugaros sritis, taip padarydamas odos įdrėskimus dešinėje krūtyje, krūtinės ląstos kairės pusės apatinėje dalyje, nugaros dešinėje pusėje, trimis peiliais sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių nukentėjusiajai į krūtinės, kaklo, nugaros, rankų sritis, taip padarydamas durtinį-pjautinį kaklo kairės pusės sužalojimą su kairės bendrinės miego arterijos pažeidimu, durtinę-pjautinę kiauryminę nugaros kairės pusės žaizdą su kairio plaučio pažeidimu, durtines-pjautines kiaurymines krūtinės ląstos kairės pusės, nugaros dešinės pusės žaizdas be vidaus organų pažeidimo, pjautinę kaklo priekinės dalies žaizdą su trachėjos pažeidimu, durtinę-pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą be kaklo organų pažeidimo, durtines-pjautines nekiaurymines pilvo dešinės pusės, krūtinės ląstos kairės pusės, nugaros kairės pusės, juosmens kairės pusės odos ir paodžio žaizdas, paviršines durtines-pjautines krūtinės ląstos priekinės dalies žaizdas, pjautinę dešinės plaštakos I-mo piršto žaizdą, durtines-pjautines kairio dilbio žaizdas, spaudė veidą pagalve, ko pasekoje nuo durtinio-pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su kairės bendrosios miego arterijos pažeidimu, įvykus ūmiam išoriniam nukraujavimui, nukentėjusioji mirė, taip nužudė savo artimąjį giminaitį – motiną V. T..

Įrodymai, kuriais grindžiamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas.

Liudytoja R. P. parodė, kad yra Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja. Kai atvyko pagal iškvietimą, juos pasitiko jaunuolis, kuris nuvedė į butą. Jo paklausus , kas nutiko, jis pasakė, kad nudūrė motiną. Paklausus kur ji yra, sutiko parodyti ir nuvedė į butą. Jis ėjo priekyje, o brigados nariai G. B. – greitosios pagalbos specialistė, vairuotojas – paramedikas D. R. nusekė į butą, kur rado moterį. Jaunuolis pasakė, kad ją nudūrė. Jaunuolis neatrodė išgėręs, pasakė, kad papjovė motiną. Kai įėjo, pamatė tą situaciją – kūnas buvo pridengtas. Įvertino gyvybines funkcijas, elektrokardiografu užsirašė kardiogramą, moteris jau buvo be gyvybės požymių, matėsi smurto žymės, nes moterį buvo atidengę. Ar jaunuolis, sakė kaip tai padarė, kaip papjovė motiną – nepamena. Ant grindų buvo peilio geležtė. Tik nuvykus ir pamačius moterį negyvą, savo dispečeriams pranešė, kad kaip kvietė, taip yra, negyva moteris, kad greičiau vyktų pareigūnai. Važiavo pagal pranešimą, kad pranešėjas papjovė motiną, kortelėje buvo įrašas toks. Jaunuolio rankos buvo raudonos, įtarė, kad kraujas. Pasirodė, kad esant tokiai situacijai, jis pakankamai ramiai elgėsi, po kurio laiko gal susikrimto, ką padarė, bet nebuvo susijaudrinęs.

Liudytoja G. B. parodė, kad dirba Panevėžio miesto greitosios pagalbos tarnyboje. Praeitų metų gegužės 26 d. pagal iškvietimą vyko su R. P., pasitiko vyras, nuvedė į butą, pasakojo, kad nudūrė savo mamą, nuėjo į butą ir viską pamatė. Pasitikęs vyras, buvo susijaudinęs, drebėjo rankos. Matėsi, kad vyro plaštakos buvo kruvinos, policijos pareigūnai dar nebuvo tuo metu atvykę, jie atvyko vėliau. Vyras išsigandęs, susijaudinęs šiek tiek, rankos kruvinos, žvilgsnis toks, bet neatrodė jis pavojingas, todėl ėjo į butą, nelaukė policijos pareigūnų, klausė ką padarei, o jis atsakė, kad nužudė savo mamą. Sakė, kad susipyko su mama, mama liepė išeiti iš namų, kaip jis atliko tą veiksmą neatsiminė, sakė, kad panaudojo peilį, nužudė. Kai buvo bute jis sakė, kad perpjovė motinai gerklę, kad nubėgtų kraujas ir klausė ar gerai padarė, kad perpjovė gerklę. Moteris buvo su žaizdomis, kurios matėsi, ant grindų gulėjo su naktiniais rūbais. Asmuo, kuris pasitiko jų laukė prie laiptinės ir ėjo kartu, jis nėjo į patį vidų, kol atliko veiksmus su moterimi. Peilis matėsi nulaužtas.

Liudytojas D. R. parodė, kad miesto greitosios pagalbos stotyje dirba vairuotoju- paramediku. Praeitų metų gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) ryte buvo iškvietimas. Ant planšetės rašė adresą ir pranešimo pobūdį- nužudymas. Atvykus pasitiko tas pranešėjas, įtariamasis, privažiavo iš kiemo pusės, o įėjimas į namą buvo nuo gatvės, jis mojavo, tada apsisuko. Liudytojas ant pranešėjo pastebėjo, kad kraujas lyg valytas ant rankų, rausvos rankos, jis aiškino, kad nužudė motiną, perpjovė gerklę, nuleido kraują. Galvojo, kad jam haliucinacijos. Nuėjo ir pamatė. Pranešėjas vedė ir ėjo pirmas, grėsmės nekėlė, įrankių rankose neturėjo. Tas asmuo toks lyg susijaudinęs, bet ramus, lyg raminančių išgėręs. Pamatė moterį, gydytoja ją apžiūrėjo- gyvybės nebuvo. Išsivedė asmenį į laiptinę, kol policija atvyks, klausė kaip ir kas įvyko. Asmuo sakė, kad susipyko su motina, neatlaikė, sakė išeina iš namų, nes mama išvijo, susidėjo krepšį, koridoriuje tas krepšys buvo. Tada atvyko policija, uždavė klausimus, jiems pasakė, kad tikrai moteris nužudyta, tą jaunuolį pastatė prie sienos ir uždėjo antrankius. Parvertus moterį, matėsi nulaužtas peilis, matėsi, kad jai kaklas perpjautas, dūrimų buvo, bet kokio pobūdžio nežiūrėjo. Pranešėjas sakė, kad neserga psichinėmis ligomis, bet turi daug problemų, gydėsi ligoninėje. Bute ieškojo moters asmens dokumento, jis bandė vaikščioti, ieškoti kažkokiame sandėliuke, rankinuke, bet nerado.

Liudytojas A. A. -policijos pareigūnas parodė, kad praėjusių metų gegužės 26 d. gavo pranešimą, kad sūnus nužudė motiną. Nuvyko prie to namo, buvo greitosios pagalbos automobilis, laiptinė buvo koduota, duris atidarė vyriškis, paklausė kas nutiko, jis pasakė, kad nužudė savo motiną. Su juo nuėjo į butą, ten gulėjo moteris, buvo daug kraujo, buvo medicinos darbuotojai, uždėjo antrankius, pranešė VPK budėtojui. Prie moters lavono gulėjo vienas ar du peiliai. Sakė nužudė su peiliu. Jis kažką minėjo, kad susipyko su motina, užpyko ant jos ir taip padarė. Asmuo buvo gan ramus, kažkiek susijaudinęs, neatrodė neadekvačiai. Kai tas asmuo pasitiko, atrodo jo rankos buvo kruvinos. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 2 t. b. l. 21-22)

Liudytojas J. S. - policijos pareigūnas, parodė, kad praėjusių metų gegužės 26 d. į Respublikos gatvę vyko pagal iškvietimą kad, sūnus nužudė mamą. Atvykus, laiptinės durys buvo koduotos, duris atidarė asmuo, jis pasakė kad kvietė policiją, jo rankos buvo kruvinos, nuėjus į viršų, rado moterį be gyvybės ženklų. Klausė, kodėl jis taip pasielgė, jis buvo ramus, net keista, kad toks ramus. Asmuo sakė, kad kilo konfliktas, motina užgauliojo, neatlaikė įtampos ir subadė motiną, matė peilio vieną geležtę nulaužtą, sakė badė, kol nulūžo geležtė, tada lyg pasiėmė kitą peilį. Jis sakė – subadė, badė, badė, pagailo motinos, nes ji kankinosi, tada nuleido kraują, perpjovė gerklę, lyg niekur nieko jis, labai ramiai pasakojo. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t. b. l. 27-28 )

10. Tokių sužalojimų padarymo metu sukeliamas fizinis skausmas.

5. Peilis. Peilio geležtė baltos spalvos metalo, 11 cm. ilgio, 1,5 cm. pločio, penties plotis 0,1 cm., ašmenys dantyti. Ant geležtės šono matyti užrašas "TRAMONTINA INOX STAINLESS BRASIL". Geležtės iš abiejų pusių sutepta rudos spalvos dėmėmis. Rankena 10 cm. ilgio, raudonos spalvos plastiko, iš abiejų pusių sutepta rudos spalvos dėmėmis.(1t. b.l. 81-82).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad įdėjus kompaktinį diską į kompiuterio procesorių monitoriuje matomas failas pavadinimu: „2021_05_26_08-07-32_37069989871“. Atidarius failą minėtą failą, girdėti pokalbio pradžia:

Vyriškas balsas Nr. 1: „ Vienas vienas du.....vienas vienas du“.

Vyriškas balsas Nr. 2 : „Sveiki, man atrodo nužudžiau savo motiną“.

Vyriškas balsas Nr. 1: „ Kokiu adresu gyvenat?“.

Vyriškas balsas Nr. 2 : „Aaaa..čia (duomenys neskelbtini)“.

Vyriškas balsas Nr. 1: „ O tai kas dabar tai motinai yra?“.

Vyriškas balsas Nr. 1: „ O tai laiptinėj durų kodas yra?“.

Vyriškas balsas Nr. 2 : „Ne, magnetas, paskambinkit, įleisiu...aš nežinau, ką aš pats padariau“.

Vyriškas balsas Nr. 2 : „Dvidešimt septyni“.

Vyriškas balsas Nr. 1: „ O Jūsų motinai?“.

Vyriškas balsas Nr. 2 : „Šešiasdešimt keturi“.

Vyriškas balsas Nr. 1: „ Jūsų vardas pavardė?“.

Vyriškas balsas Nr. 2 : „Ne, pasiskiepijęs kaip tik“.

Vyriškas balsas Nr. 1: „ Supratau, laukit“.

Garso įrašas baigiasi. Trukmė 0.57 min. (2t. b.l. 47-48).????

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2021-08-31 – 09-09 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-17/2021 nurodyta:

1. P. T. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas.

2. Šiuo metu P. T. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam taip pat nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas.

3. P. T. dėl psichikos būsenos nerekomenduojama kviesti į teismo posėdį, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną.

4. P. T. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną.

5. P. T. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (VšĮ (duomenys neskelbtini) PL).

6.P. T. 2021-04-28 diagnozuotas ūminis, panašus į šizofreniją psichozinis sutrikimas, be susijusio ūminio streso. 2021-05-19 diagnozuotas šizotipinis sutrikimas. Asmens sugebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti analizuojamas konkrečios veikos metu teisiškai reikšmingoje situacijoje. P. T. 2021-05-10 – 2021-05-23 gydytas „(duomenys neskelbtini)“ klinikos psichiatrijos skyriuje. (3t. b.l. 100-106).

Teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė J. D. patvirtino ekspertizės akte suformuluotų išvadų teisingumą dėl P. T. ligos. Nurodė, kad jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. Šiuo metu P. T. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Siūlo griežtas stebėjimo sąlygas, nes ekspertizės atlikimo metu stebėtas emocinių reakcijų blankumas, haliucinacijos, nuo paauglystės girdėjo fragmentiškus, po to pastovius garsus, pykdavo, mąstymo nenuoseklumas, kritikos stoka, šaltai kalbėjo apie savo veiksmus, apie padarytą nusikaltimą. Atliktas psichologinis įvertinimas, sutrikimas būdingas šizofrenijai, egocentriškumas, šizoniškumas. Mėnesį iki įvykio kreipėsi į psichiatrą, diagnozuotas ūminis šizofreninis sutrikimas, prieš įvykį buvo nerimas gydėsi Ąžuolyno klinikoje, aprašyta jo būsena, bet buvo atsižvelgta į jo prašymus, kad kuo greičiau išrašyti, tačiau neatsižvelgta, kad jis stokojo kritikos savo būsenai. Kadangi įvykdė labai sunkų nusikaltimą – siūlytas griežtas stebėjima, nes įvertino jo agresiją, iššauktą jo ligos, jis trumpą laiką buvo gydytas psichiatrų, buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, rūkė žolę, trūksta valios, konstatuotas žalingas vartojimas, kuris psichikos būsenai, įvykio metu, kad vartojo psichotropines medžiagas- neturėjo įtakos. Jo liga yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta nusikalstama veika. Iš (duomenys neskelbtini) klinikos jis neturėjo būti išleistas – tai sukėlė didžiausią nerimą, nereikėjo atsižvelgti 100 procentų į ligonio pageidavimą būti išleistam.

Priverčiamosios medicinos priemonės – tai ir gydomojo ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys, kurioms siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo ir pan., tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suėmimui ar laisvės atėmimui, todėl jų taikymas galimas tik įrodžius visuomenei pavojingos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, t. y. tyčia neteisėtai atėmė savo artimojo giminaičio ar šeimos nario gyvybę.

Byloje neginčijamai nustatyta ir specialisto išvadomis patvirtinama, kad V. T. mirė nuo durtinės-pjautinės kaklo kairės pusės sužalojimo su kairės bendrinės miego arterijos pažeidimu. Sužalojimas padarytas vienu aštraus, duriančių-pjaunančių savybių daikto, kuo galėjo būti peilio geležtė trauminiu poveikiu. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma sunkiai, šiuo atveju šis sužalojimas buvo mirties priežastimi. Po kaklo srities sužalojimų padarymo V. T. galėjo gyventi trumpą - keleto minučių trukmės laikotarpį. V. T. lavono tyrimo metu nustatyti durtiniai – pjautiniai ir pjautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktais peiliais.

Teismo posėdyje ištirtais įrodymais patvirtinta, kad V. T. mirė nuo durtinės-pjautinės kaklo kairės pusės sužalojimo su kairės bendrinės miego arterijos pažeidimu. Taigi, jos pagrindinė ir vienintelė mirties priežastis buvo pjūvis per kaklą peiliu, ką patvirtino liudytojai R. P., G. B., D. R., A. A. ir J. S., kuriems iš karto atvykus į įvykio vietą P. T. patvirtino, jog motinai kaklą perrėžė peiliu dėl to, kad ji nesikankintų nuo prieš tai jo sukeltų traumų. Tai, kad V. T. prieš mirtį buvo padaryti kiti sužalojimai, kurie nesiejami su jos mirtimi patvirtina eksperto išvada, kad jai dar nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė nugaros kairės pusės žaizda su kairio plaučio pažeidimu, durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos kairės pusės, nugaros dešinės pusės žaizdos be vidaus organų pažeidimo (viso 4); pjautinė kaklo priekinės dalies žaizda su trachėjos pažeidimu, sužalojimas padarytas vienu trauminiu aštraus, pjaunančių savybių daikto, kuo galėjo būti peilio geležtės ašmenys, poveikiu; durtinė-pjautinė kaklo dešinės pusės žaizda be kaklo organų pažeidimo, durtinės-pjautinės nekiauryminės pilvo dešinės pusės, krūtinės ląstos kairės pusės, nugaros kairės pusės, juosmens kairės pusės odos ir paodžio žaizdos (viso 12), sužalojimai susiformavo nuo dvylikos trauminių poveikių aštriu, duriančių-pjaunančių savybių daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, trauminių poveikiu; paviršinės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos priekinės dalies žaizdos (viso 15), kurios susiformavo nuo 15 trauminių poveikių aštriu, duriančių pjaunančių savybių daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė; pjautinė dešinės plaštakos I-mo piršto žaizda padaryta vienu aštraus, pjaunančių savybių daikto, kuo galėjo būti peilio geležtė, trauminiu poveikiu.; durtinės-pjautinės kairio dilbio žaizdos (viso 6) padarytos aštriu, duriančių-pjaunančių savybių daikto, galimai peilio geležtės, šešiais trauminiais poveikiais.; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kaktos dešinės pusės-dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos kaktos dešinės pusės-dešinio smilkinio ir kairės viršugalvio pusės minkštuosiuose audiniuose, padaryti mažiausiai trimis kieto buko daikto trauminiais poveikiais, galimai smūgiuojant kumščiais bei spardant. Iš vadoje nurodyta, kad dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai. Be to jai nustatyti odos įdrėskimai dešinėje krūtyje, krūtinės ląstos kairės pusės apatinėje dalyje, nugaros dešinėje pusėje, padaryti aštriabriauniais bei šiurkštų paviršių turinčiais daiktais.

Nėra jokių abejonių, kad visus šiuos sužalojimus padarė bute įvykio metu su V. T. kartu buvęs jos sūnus P. T.. Tai patvirtina nukentėjusiųjų J. N. ir T. N. parodymai, kad motina iki įvykio gyveno kartu su broliu P. T., kuris ankščiau taip pat yra ne kartą smurtavęs motinos atžvilgiu.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė P. T., t.y. jis savo veiksmais lėmė nukentėjusiosios mirtį, o tarp P. T. veiksmų ir kilusių padarinių – V. T. mirties byloje neabejotinai nustatytas būtinasis priežastinis ryšys. Kadangi P. T. nužudė motiną, kuri buvo jo šeimos narys, nes jie kartu gyveno, todėl jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Prokurorė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 397 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo P. T., nes jis darydamas šio kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2021-08-31 – 09-09 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-17/2021 išvada vienareikšmiškai patvirtinama, kad darydamas įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, P. T. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tai nėra laikinas, o lėtinis psichikos sutrikimas, todėl jis turi būti pripažintas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis).

P. T. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė. Įvertintina tai, kad tai ne bausmė, o priverstinio gydymo priemonė, kuri ne tik turi užtikrinti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).

Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimą, be kitų byloje esančių duomenų, turi būti įvertinta eksperto ar atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos atstovo pateikta informacija ir nuomonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020). Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems (Liuiza prieš Lietuvą, peticijos Nr. 13472/06, 2012 m. liepos 31 d.)

P. T., teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, ir, vadovaujantis ekspertų psichiatrų ir psichologų rekomendacija jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 5 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 4 punktas). P. T. stebėjimas griežčiausiomis sąlygomis šiuo atveju yra būtinas, nes iš ekspertizės akto ir ekspertės J. D. paaiškinimų nustatyta, jog P. T. buvo gydytas tik trumpą laiką, buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, rūkė žolę, jam trūksta valios. Iš bylos duomenų matyti, kad P. T. daugybę kartų baustas administracine tvarka (2t. b.l. 157-180), teistas už smurtinę nusikalstamą veiką bei už kitas nesmurtines veikas tiek Lietuvoje tiek ir užsienyje ( t. 2, b.l.149-155).

Teisėjų kolegijos vertinimu, P. T. ypač agresyvus elgesys, pasireiškęs žiauriu smurtiniu protrūkiu prieš motiną ir neadekvati reakcija į motinos patiriamą skausmą ( perpjovė gerklę, kad nesikankintų), sukeltos pasekmės, jį charakterizuojantys duomenys rodo, kad gydymas šiuo momentu specializuotoje gydymo įstaigoje turi vykti griežto stebėjimo sąlygomis. Tokia išvada daroma atsižvelgus į padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumą- žmogaus nužudymą, paties P. T. socialinį pavojingumą, bei įvertinus pavojų, kurį P. T. gali sukelti savo ar kitų gyvybei ar sveikatai. Šiuo atveju, P. T. skirti švelnesnę ar griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę, priežasčių nėra.

Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal BPK 405 straipsnį minėtus klausimus sprendžia teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą.

Daiktų turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui klausimai spręstini vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Įsiteisėjus nutarčiai, daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą voką su biologiniais ėminiais (1t. b.l. 91); 3 vokus su biologiniais ėminiais (1t. b.l. 94); dėžę su nukentėjusiosios rūbais (1t. b.l. 97); paketą su įvykio vietoje rasta pagalve (1t. b.l. 100); dėžę su daiktais paimtais įvykio vietoje bei P. T. diržą (1t. b.l. 103);dėžę su peiliais ( 1t. b.l. 106); voką su šakute ( 1t. b.l. 109);paketą su P. T. daiktais ( 3t. b.l. 42) nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini kai menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 – 404 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

P. T. pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte jam esant nepakaltinamu ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Daiktus voką su biologiniais ėminiais, 3 vokus su biologiniais ėminiais, dėžę su nukentėjusiosios rūbais; paketą su įvykio vietoje rasta pagalve; dėžę su daiktais paimtais įvykio vietoje bei P. T. diržą, dėžę su peiliais; voką su šakute; paketą su P. T. daiktais sunaikintini.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Panevėžio apygardos teismą.