- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- 2YT-441-800/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- A. K., A. K., atstovaujamo V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., notarei Jolantai Rulienei, D. V.
- Advokatai
- Darius Matulevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K., atstovaujamo V. K., pareiškimą suinteresuotiems asmenims notarei Jolantai Rulienei, G. G., D. V. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu prašo atnaujinti A. K. terminą palikimui priimti pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Kauno miesto 12-ajame notaro biure.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) palikėjas A. A. G. išdavė testamentą, kuriuo pareiškėjui A. K. paliko žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, palikėjo A. A. G. motinai O. G., mirusiai (duomenys neskelbtini), po kurios mirties palikėjas A. A. G. priėmė palikimą, bet neįformino paveldėjimo teisių. 2007-01-26 palikėjas A. A. G. išdavė įgaliojimą, notarinio reg. Nr. 919, kuriuo įgaliojo pareiškėją A. K. vesti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus palikėjo motinai O. G. ir tvarkyti palikėjo mirusios motinos O. G. nuosavybės teisių į žemės sklypą, pagal (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, buvusios savininkės P. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) atkūrimo klausimą. 2011-09-19 pareiškėjas A. K. 2007-01-26 įgaliojimo, notarinio reg. Nr. 919. pagrindu išdavė perįgaliojimą, notarinio reg. Nr. JS-9405, kuriuo perįgaliojo V. K. vesti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus palikėjo motinai O. G. ir tvarkyti palikėjo mirusios motinos O. G. nuosavybės teisių į žemės sklypą, pagal (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, buvusios savininkės P. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini), atkūrimo klausimą. Pareiškėjui A. K. iki 2016 m. liepos mėn. nebuvo žinomas faktas apie tai, jog palikėjas A. A. G. yra miręs. Aplinkybę, kad palikėjas yra miręs, pareiškėjas sužinojo iš V. K., kada Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos baigus palikėjo motinos O. G. nuosavybės teisių į žemės sklypą pagal (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ atkūrimo procesą. 2016 m. liepos mėn. V. K. 2011- 09-19 perįgaliojimo pagrindu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl A. A. G. nuosavybės teisių registravimo pagal (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei mirusiai O. G.“, tačiau VĮ „Registrų centras“ dokumentų pridavimo stadijoje atsisakė iš V. K. priimti dokumentus, nustačius, kad A. A. G. yra miręs. Pareiškėjas A. K., 2016 m. liepos mėn. sužinojęs, kad palikėjas A. A. G. yra miręs, 2016-09-16 išdavė Įgaliojimą, notarinio reg. Nr. JS-7677, kuriuo įgaliojo V. K. pareiškėjo vardu tvarkyti mirusio A. A. G. paveldėjimo bylą. Pareiškėjas nėra palikėjo A. A. G. giminaitis, todėl jis neturėjo jokių galimybių sužinoti apie palikėjo mirti iš palikėjo artimos aplinkos. Notarė, tvarkiusi užvestą paveldėjimo bylą, taip pat jokia forma pareiškėjo neinformavo apie palikėjo mirtį, nors tokia pareiga notarei numatyta įstatyme. Palikėjas A. A. G. žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, palikėjo motinai O. G., mirusiai (duomenys neskelbtini), po kurios mirties palikėjas priėmė palikimą, bet neįformino paveldėjimo teisių, buvo palikęs pareiškėjui A. K. (duomenys neskelbtini) išduoto testamento pagrindu, kuris nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. (duomenys neskelbtini) išduotas testamentas 2007-01-29 buvo registruotas ir VĮ Centrinės hipotekos Įstaigos testamentų registre. Iš testamentų registro išrašo matyti, jog pareiškimai dėl palikimo priėmimo buvo pateikti 2013-02-18 ir 2013-03-14 notarei Jolantai Rulienei, Kauno miesto 6-ajame notaro biure. Akivaizdu, jog notarė galėjo ir turėjo sužinoti apie 2007-01-29 įregistruotą testamentą bei informuoti apie palikėjo mirtį įstatyminį paveldėtoją, t.y. pareiškėją, tačiau tas padaryta nebuvo. Dėl išdėstytų aplinkybių, pareiškėjas A. K. objektyviai negalėjo žinoti nei apie palikėjo A. A. G. mirtį, nei apie atsiradusią pareigą įstatymų nustatytu laiku kreiptis į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo po palikėjo mirties, dėl ko terminas buvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, jog terminas palikimui priimti laikytinas praleistu dėl svarbių, nuo pareiškėjo nepriklausančių, priežasčių, o jo atnaujinimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Be to, pareiškėjas A. K., 2016 m. liepos mėn. sužinojęs apie palikėjo A. A. G. mirti, veikė rūpestingai ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio fakto sužinojimo kreipėsi i teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, jo atstovą atstovaujantis advokatas patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo G. G. su pareiškimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris (duomenys neskelbtini) testamentu, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ jo motinai O. G., mirusiai (duomenys neskelbtini), po kurios mirties jis priėmė palikimą, bet neįformino paveldėjimo teisių, paliko A. K. (b. l. 6, 7). A. A. G. testamentas buvo užregistruotas testamentų registre 2007-01-29, testamento identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Mirus A. A. G., paveldėjimo byla buvo užvesta Kauno miesto 6-ajame notaro biure, palikimą priėmė suinteresuoti asmenys G. G. ir D. V. (b. l. 13-14). Duomenų apie tai, jog notarė pranešė testamentiniam įpėdiniui A. K. apie testatoriaus mirtį nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiai O. G. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta atkurti nuosavybės teises į O. G., mirusiai (duomenys neskelbtini) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,53 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybės lygiavertį turėtajam žemės sklypą – 5,3833 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pareiškėjas nurodo, jog apie testatoriaus A. A. G. mirtį sužinojo tik 2016 m. liepos mėn., kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka (b. l. 30, 31).
CK 5.33 straipsnyje įtvirtinto testamento paskelbimo instituto esmė yra ta, jog palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta notaro, paskelbusio testamentą, pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Toks teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti nei apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimą palikimo sudėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedūrą ir notaro pareigą nustatyti visus įpėdinius bei pranešti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, kad būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Pareiškėjo atstovas nurodė, jog pareiškėjas su testatoriumi jokių santykių nepalaikė ir aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, pareiškėjas būtent įvardija tai, jog jis nežinojo, kad A. A. G. yra miręs.
Iš byloje pateiktų duomenų, atstovo, suinteresuoto asmens paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad testatoriui mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduoti notarui pareiškimą apie A. A. G. palikimo priėmimą. Tačiau pareiškėjas to nepadarė dėl nežinojimo apie testatoriaus mirtį.
Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad notaras tinkamai neįvykdė pareigos ir nepranešė pareiškėjui apie testatoriaus mirtį iškart po jo mirties, dėl ko pareiškėjas praleido terminą priimti palikimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti terminą priimti palikimą.
Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo praleidimo termino palikimui priimti priežastys yra svarbios, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, toks terminas turi būti atnaujintas.
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nagrinėjamoje byloje sudaro 5,80 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 96 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei pareiškėjas įpareigotinas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Atnaujinti testamentiniam įpėdiniui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą ir praleistą terminą A. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,80 Eur (penkis eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.