Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. e2-2547-780/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
e2-2547-780/2019
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00144-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2547-780/2019Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00144-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. V. 300 Eur negrąžintos paskolos, 73,92 Eur palūkanų, 15,36 Eur tarpininkavimo mokesčio, 39,01 Eur mokėjimo palūkanų, 5,03 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Atsakovas 2017 m. gegužės 4 d. ieškovės adminis­truojamoje tarpusavio skolinimo platformoje SAVY www.gosavy.com elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką (ofertą) Nr. 192846 dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo su portale registruotais skolintojais. Tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui suteikta 300 Eur paskola 24 mėnesių terminui už 22 procentų metines palūkanas. Paskolą atsakovas turėjo grąžinti dalimis vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvyk­dė, todėl ieškovė, įgijusi skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, 2019 m. sausio 8 d. pateikė atsako­vui pranešimą dėl sutarties nutraukimo nuo pranešimo dienos, pareikalavo grąžinti paskolą, sumo­kėti kitas įmokas, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Ieškinio pateikimo dieną atsakovas skolingas 433,32 Eur: 300 Eur negrąžintos paskolos, 73,92 Eur palūkanų, 15,36 Eur tarpininkavimo mokesčio, 39,01 Eur mokėjimo palūkanų, 5,03 Eur delspinigių (el. b. l. 1–6).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. kovo 23 d. (el. b. l. 76). Atsakovas per nustatytą 15 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieško­vės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal atsakovo R. V. 2017 m. gegužės 4 d. ieškovės administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje pateiktą vartojimo kredito paraišką (ofertą) Nr. 192846 dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo su portale registruo­tais skolintojais tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui suteikta 300 Eur paskola 24 mėnesių terminui. Sutartyje numatytos 22 procentų metinės palūkanos. Atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti dalimis, mokėdamas vartojimo kredito mokėji­mų grafike nurodytas mėnesines įmokas, vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (el. b. l. 8–11, 53–64, 65, 70). 2019 m. sausio 8 d. ieškovė pateikė atsakovui pranešimą dėl sutarties nutrau­kimo nuo pranešimo dienos, pareikalavo grąžinti paskolą, sumokėti kitas įmokas (el. b. l. 68).

Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civili­nio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos varto­jimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, pralei­džia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, laiku negrąžinęs paskolos, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės grąžinti skolą ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinęs paskolą, taip pat nepateikė (CPK 178 straip­snis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur negrąžintos paskolos (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.886 straipsniai).

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuosto­liais (CK 6.261 straipsnis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Atsa­kovui nustatytu terminu neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovo ieškovei priteistinos 73,92 Eur palū­kanos (CK 6.874 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 15,36 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pateikda­mas vartojimo kredito paraišką (ofertą), atsakovas įsipareigojo sumokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį tol, kol visiškai grąžins kreditą (vartojimo kredito specialiųjų sąlygų 2.6–2.8 punktai). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 15,36 Eur tarpininkavimo mokesčio taip pat pripa­žįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 39,01 Eur mokėjimo (kompensacinių) palūkanų bei 5,03 Eur delspinigių. Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo kreditoriaus patirtus nuostolius, todėl abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014). Sprendžiant palūkanų ir nete­sybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno), o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuosto­liai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius.

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra dides­nės už delspinigius, todėl ieškovės paskaičiuoti delspinigiai yra įskaitomi į kompensuojamųjų palū­kanų dydį. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių likusių nuostolių dydį, iš atsakovo priteis­tinos 39,01 Eur mokėjimo (kompensuojamosios) palūkanos, o reikalavimas dėl 5,03 Eur delspinigių priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 270 Eur išlaidas už advokato pagalbą, iš viso – 285 Eur išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, 15 Eur žyminis mokestis yra minimalus, patenkinta apytiksliai 99 procentai ieškinio reikalavimų, priteisia iš atsakovo ieškovei 285 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,86 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) negrąžintos paskolos, 73,92 Eur (septyniasdešimt tris eurus 92 ct) palūkanų, 15,36 Eur (penkiolika eurų 36 ct) tarpininkavimo mokesčio, 39,01 Eur (trisdešimt devynis eurus 01 ct) mokė­jimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 285 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, naudai.

Likusią dalį ieškinio atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apelia­ci­nį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka