Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovių atstovams A. R., N. Y. ir T. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. M. G. ir D. G. ieškinį atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai dėl privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtos statybos padarinius bei sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje - P. T., N. T., L. G. ir R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės ieškiniu iš pradžių prašė panaikinti tris (2017-07-13 ir 2017-07-14) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymus su įpareigojimais pašalinti pažeidimus, t.y. D. G. nugriauti vieno aukšto ūkio pastatą ir N.M. G. nugriauti grįstą trinkelėmis krepšinio aikštelę bei 1,5 m. aukščio metalinę tvorą, esančius valstybinėje žemėje. Nurodė, kad atsakovė viršijo savo kompetencijos ribas, nes statiniai buvo pastatyti dar iki žemės sklypų suformavimo, t.y. atsakovė nenustatė jokio neteisėtos statybos fakto (e.c.b. I tomas, 1 – 10 b.l.).

Ieškovių bei trečiųjų asmenų atstovė advokatė Aušra Mudėnaitė neatvyko į 2019-08-07 teismo posėdį. Teismo šaukimai advokatei Aušrai Mudėnaitei, taip pat kitam atstovui advokatui Donatui Jasaičiui įteikti tinkamai (e.c.b. V tomas, 130 131 b.l.). Iš ieškovių bei trečiųjų asmenų atstovų advokatų iki teismo posėdžio nebuvo gauta jokių prašymų, pranešimų apie negalimumą atvykti į teismo posėdį. Išklausius atsakovių atstovų nuomones ir pripažinus ieškovių bei trečiųjų asmenų atstovės neatvykimo priežastis nesvarbiomis, nuspręsta bylą nagrinėti ieškovių bei trečiųjų asmenų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 1994 m² žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), tuometinio gyvenamojo namo savininkai 1992-09-24 susitarimu pasidalino tokiomis dalimis – 1 buto savininkei R. D. teko 365 m², 2 buto savininkei D. G. – 438 m², 3 buto savininkui A. T. – 723 m² ir 6 buto savininkei V. K. – 468 m².

Ieškovė D. G. 1992-09-24 pateiktame (duomenys neskelbtini) seniūnijai pareiškime nurodė, kad D. G. išperka 438 m² žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), R. D. perka 365 m² žemės sklypo, V. K. perka 468 m² žemės sklypo, A. T. – 723 m² žemės sklypo ir visi bendrai perka 143 m² bendro naudojimo žemės sklypo (e.c.b. III tomas, 9 b.l.). Vilniaus miesto valdyba 1993-05-27 potvarkiu Nr. 1038 V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ nusprendė parduoti D. G. asmeninės nuosavybės teise 295 m² žemės sklypą su 143 m² bendro naudojimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nuspręsta R. D. parduoti 222 m² žemės sklypą su 143 m² bendro naudojimo žemės sklypo, A. T. – 580 m² žemės sklypą su 143 m² bendro naudojimo žemės sklypo ir V. K. -325 m² žemės sklypą su 143 m² bendro naudojimo žemės sklypo. Namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodyta, kad jo visas plotas sudaro 1 994 m². Potvarkio 3.1 papunktyje nurodyta, kad privačių namų savininkai statybas įgytuose žemės sklypuose turi vykdyti įstatymų nustatyta tvarka pagal suderintus projektus (e.c.b. III tomas, 10 – 32 b.l.).

Pagal Nekilnojamojo turto registro 2019-05-28 duomenis ieškovei N. M. G. priklauso 260/1994 dalių 0,1994 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei D. G. priklauso 100/1994 dalių minėto žemės sklypo. Tretiesiems asmenims P. T. ir N. T. priklauso 468/1994 dalys minėto žemės sklypo, R. Ž. - 259/1994 dalys, o L. G. – 204/1994 dalys minėto žemės sklypo. Ieškovės N. M. G. nuosavybės įregistravimo į 260/1994 dalių žemės sklypo pagrindas nurodytas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas, o D. G. nuosavybės įregistravimo į 100/1994 dalių žemės sklypo pagrindu nurodyta (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 0,1994 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra įregistruotas 180,56 m² bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie kitus įregistruotus statinius (išskyrus pagalbinio ūkio pastatą), esančius valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra (e.c.b. V tomas, 165, 166 b.l.).

Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkto ir 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais 2016-08-30 atliko žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė, jog šalia minėto sklypo valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora ir 26 m² ploto statinys. Dėl to Tarnyba kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kad šis pagal kompenciją išnagrinėtų statinių teisėtumo klausimą (e.c.b. II tomas, 21 - 26 b.l.).

Reaguodama į NŽT Vilniaus miesto skyriaus pranešimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija iškvietė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkus pateikti paaiškinimus dėl valstybinėje žemėje esančių statinių, paprašė pateikti statybą leidžiančius dokumentus (e.c.b. II tomas, 31 – 34 b.l.). Į šį kvietimą 2017-03-30 raštu atsakė ieškovių atstovas, kuris prašė atidėti statinių teisinio įvertinimo klausimą iki bus baigtos administracinės procedūros, susijusios su ginčo valstybinės žemės naudojimu (e.c.b. II tomas, 37 – 39 b.l.).

Valstybinė miškų tarnyba 2017-07-24 sprendimu Nr. 1707-39 nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miesto miškų Pavilnių girininkijos 20 kvartalo 2, 52 taksaciniuose sklypuose bei išregistruoti R-1 ir R-2 sklypus pagal pridedamus dokumentus. Valstybinės miškų tarnybos direktorius 2017-07-26 įsakymu Nr. 187-17-V įsakė patikslinti Vilniaus miesto miškų Pavilnių girininkijos 20 kvartalo, priskirto valstybinės reikšmės miškų plotams, grafines ribas pagal pridedamą schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,16 ha plotą, kuris neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Pagal schemą tai tas pats valstybinės žemės sklypas, kuriame yra ieškovių pastatyti statiniai (e.c.b. II tomas, 17 - 24, 25 - 28 b.l.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2017-03-06 įsakymu Nr. A30-684 iniciavo 2 221 m² ploto kitos paskirties teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Įsakymu pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus ir pavesta kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2017-03-22 raštu kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją su prašymu, esant galimybei, rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal Direkcijos kompetenciją pateikti sklypo projektavimui būtinus reikalavimus. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2017-03-29 raštu Nr. 2-54 savivaldybės Žemės duomenų skyriui atsakė, kad žemės sklypas yra Pavilnių regioninio parko geomorfologinio draustinio teritorijoje, todėl pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punkto nuostatas tokioje zonoje valstybinė žemė negali būti parduota, dėl ko Direkcija negali pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), didinimui laisvoje valstybinėje žemėje (e.c.b. II tomas, 126 - 130 b.l.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017-06-30 raštu „Dėl tarnybinės pagalbos sprendžiant žemės sklypų projektavimo klausimus“ kreipėsi Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pateikti nuomonę, ar vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais sklypų projektavimą, yra galimybė suprojektuoti namų valdų žemės sklypus didinant juos iki viso faktiškai naudojamo ploto, parengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Nacionalinė žemės tarnyba 2017-07-31 rašte nurodė, kad, Tarnybos nuomone, žemės sklypai gali būti didinami tik iš karto teritorijų planavimo dokumente formuojant didesnį namų valdos žemės sklypą. Papildomos laisvos valstybinės žemės plotas gali būti formuojamas ir prijungiamas prie jau esamo, teritorijų planavimo dokumente suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto namų valdos žemės sklypo tik tuo atveju, jei toks laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje (e.c.b. II tomas, 131 - 134 b.l.).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, žemės sklypo savininkams nepateikus šalia valstybinėje žemėje pastatytų statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų surašė ieškovėms privalomuosius nurodymus - 2017-07-13 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 nugriauti 26 m² ploto ūkio pastatą, 2017-07-14 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1131 nugriauti 23 m² ploto krepšinio aikštelę ir 2017-07-14 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130 nugriauti 1,50 m. aukščio ir 114 m ilgio metalinę tvorą iki 2018-01-17 (e.c.b. II tomas, 38 - 46 b.l.).

Dėl pagrindo inicijuoti žemės sklypo pertvarkymą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Pardavimo ir nuomos taisyklės) 4 punktas numatė, kad Lietuvos Respublikos piliečiams bei nacionaliniams ir užsienio subjektams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose (kaimo vietovėje), žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylose. Pardavimo ir nuomos taisyklių 5 punkte nurodyta, jo kaimo vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 ha namų valdos žemės sklypai. Jeigu atskiros namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos naujai parengtame detaliajame plane arba žemės sklypo ribų specialiajame plane, žemės reformos žemėtvarkos projekte (kaimo vietovėje). Pagal Pardavimo ir nuomos taisyklių 6 punktą miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie yra pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose, žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylų planuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Taisyklių 6 punkto 2 dalis numatė, kad jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha ir 0,3 ha, piliečio pageidavimu parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha ir iki 0, 4 ha, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal detalųjį planą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams. Taisyklių 7 punktas numatė, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir nustatytas detaliajame plane, žemės sklypo ribų specialiajame plane arba techninės apskaitos bylos plane, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkiai naudoja didesnį kaip atitinkamai 0,2 ha ir 0,3 ha namų valdos žemės sklypą, jų pageidavimu parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha ir 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo bendrasavininkiui, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Projektų rengimo taisyklės) 19.2 punkte numatyta, kad iniciatoriai prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje. Projektų rengimo taisyklių 21 punkte nurodyta, jog organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą. Pagal Projektų rengimo taisyklių 24.2 punktą, priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus, o taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė yra Projekto teritorijoje arba jos dalyje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi ieškovių ir P. T. 2017-05-08 prašymą, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (2017 m. birželio 30 d. raštas Nr. A51-43457/17(2.14.2.12-MP8) dėl nuomonės pateikimo įgyvendinti pareiškėjų prašymą. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2017-07-31 raštu Nr. 1SD-3452-(8.2) atsakė, kad nėra duomenų apie tai, kad laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Teismas šiuo atveju konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko jos kompetencijai veiksmus siekiant išspręsti valstybinės žemės prijungimo prie ieškovių namų valdos žemės sklypo.

Ieškovės prašė teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017-12-14 sprendimą Nr. 1SS-2952-(8.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-09-20 d. raštą Nr. 49SFN-2067-(14.49.104.), kuriuose valstybinės žemės patikėtinis nurodo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų, t. y. suformuotas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, todėl nėra teisinio pagrindo performuoti minėtą namų valdos žemės sklypą.

Teigtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nesutinka su ieškovių reikalavimu suformuoti žemės sklypą pagal 1985 m. inventorinę bylą, todėl, nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir inicijuotų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą pagal matininko S.R. 2017-04-05 parengtą faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo planą, Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų pagrindo išduoti Projektų rengimo taisyklių 24.2 punkte numatytų reikalavimų.

Projektų rengimo taisyklių 62.1 punktas numato, jog organizatorius Projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat Projektas derinamas su valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcija, kai Projektas rengiamas valstybiniame parke, valstybiniame rezervate, biosferos rezervate, rezervatinėje apyrubėje ar valstybiniame draustinyje. Kadangi teritorija, kurią ieškovės siekia prijungti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patenka į ypač vertingą teritoriją, yra būtina laikytis specialiųjų tai teritorijai taikomų reikalavimų ir projektavimio klausimus suderinti su tą teritoriją prižiūrėti ir administruoti įgaliota institucija, šiuo atveju - su Vilniaus miesto savivaldybės biudžetine įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. 1-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ buvo įsteigtas Valstybės saugomas Pavilnių regioninis parkas, kurio steigimo tikslas – išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, gamtiniu, rekreaciniu, kultūriniu bei estetiniu požiūriu vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kultūros kompleksus ar atskirus elementus, išlaikyti kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-12 nutarimo Nr. 1173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-14 nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo 1.2. punktu patvirtintas rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų planų sąrašas, į kurį patenka Pavilnių regioninio parko Lyglaukių rekreacinė teritorija, kurią sudaro 51,5 ha plotas. Iš į bylą pateikto Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, jog teritorija, kurią ieškovės nori prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patenka į ypač vertingas teritorijas (e.c.b. III tomas, 175 –177 b.l.). Pažymėtina, kad minėto Vyriausybės nutarimo 2.2. punkte Vilniaus miesto savivaldybei rekomenduota nustatyti, kad Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki šio nutarimo įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punkte yra numatyta, jog valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės akmenynais ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus pagal Žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veikla atitinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. kovo 22 d. raštu A51-17106/17(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją prašant išnagrinėti pateiktą medžiagą ir informuoti departamentą ir užsakovą apie galimybę pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant valstybinės žemės plotą prie esamos namų valdos. Tačiau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nepritarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padidinimui ir tokios pačios pozicijos laikėsi nagrinėjant šį ginčą.

Ieškovių teigimu, pagal Pardavimo ir nuomos taisyklių (2004-11-18 redakcija) 4 punktą, namų valdai yra priskirtinas žemės plotas, kurį užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Tačiau nagrinėjamu atveju minėto Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkto nuostatos netaikomos, nes jos reglamentuoja žemės sklypų pardavimą kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose. Ginčo teritorija priklauso ir visada priklausė Vilniaus miestui ir jokių tą aplinkybę paneigiančių duomenų ieškovės nepateikė.

Pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte numatyta, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat Taisyklių 3 punkto 2 dalyje numatyta, kad saugomose teritorijose prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, ir saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) nustatytų reikalavimų. Projektų rengimo taisyklių 2.4 punktas numato, kad formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad ūkio (pagalbinio) pastatas, pažymėtas indeksu 13I1m, kurio Nekilnojamojo turto registre statybos metai nurodyti 1958 m., 1985-10-30 kadastrinių matavimų plane pagal 1981-10-10 įrašą nurodytas kaip pastatytas savavališkai. Kiti statiniai – krepšinio aikštelė ir tvora Registre iš viso nėra nurodyti. Pažymėtina tai, kad tuometiniai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai D. G., R. D., V. K. ir A. T. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išreiškė valią pirkti žemės sklypą dalimis – po 365 m², 438 m2, 723 m² ir 468 m², t.y. siekė nusipirkti iš valstybės būtent 0,1994 ha (ne didesnį) faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Civlinio kodekso 4.262 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos likę statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre arba nėra pripažinti teisėtai pastatytais, nėra jokio teisinio pagrindo pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projekto faktiškai naudojamo žemės sklypo plotui – 1,2564 ha., t.y. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą inicijuoti ginčo žemės sklypo pertvarkymą. Taip pat ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija neturi pareigos duoti sutikimus valstybinės žemės saugomoje teritorijoje pertvarkymui. Teismas atmeta ieškovių argumentą, kad valstybinė žemė, kurioje yra ginčo statiniai neatitinka miško apibrėžimo, todėl ji galėtų būti prijungta prie ieškovų turimo žemės sklypo, nes nepriklausomai nuo žemės paskirties (pobūdžio) nustatymo, žemė išliko valstybine ir ji yra saugomoje teritorijoje.

Statiniams esant valstybinėje žemėje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagrįstai surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalis numato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Įvertinus aplinkybę, kad nustatytas savavališkų statinių faktas valstybės saugomoje teritorijoje, tai laikytina viešo intereso pažeidimu, dėl ko Inspekcija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti viešo intereso gynimą, nepriklausomai nuo statinių valstybinėje žemėje atsiradimo momento.

Dėl ieškinio senaties

Nustatyta, kad ieškovės 2017-08-21 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (elektroniniu parašu pasirašytas 2017-08-18), kuriuo buvo prašoma panaikinti 2017-07-13 ir du 2017-07-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymus pašalinti pažeidimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-08-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4936-1063/2017 atsisakė priimti ieškovių skundą kaip nepriskirtą administracinių teismų kompentencijai ir išaiškino pareiškėjoms teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą (e.c.b. I tomas, 68, 69 b.l.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-09-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-839-492/2017 N. M. G. ir D. G. skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-08-21 nutartį paliko nepakeistą (e.c.b. I tomas, 55 – 58 b.l.). Iš duomenų Liteko sistemoje matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-09-28 nutartis pareiškėjų atstovui buvo išsiųsta 2017-10-03. Į bendros kompetencijos teismą šioje byloje ieškovės su ieškiniu kreipėsi 2017-10-09.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas administraciniam teismui gali būti paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba inidividualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo dienos. Privalomieji nurodymai pareiškėjų atstovui buvo įteikti 2017-07-18. Dėl nurodyto teigtina, kad pareiškėjos, skaičiuojant nuo Inspekcijos aktų įteikimo momento keliomis dienomis praleido terminą skundui administraciniam teismui paduoti paduoti. Tačiau, nors ieškovės kreipėsi ne į kompetentingą teismą, tačiau jos aktyviai siekė ginti savo teises ir pagrindas kreiptis į bendros kompetencijos teismą ieškovėms paaiškėjo tik po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo jų skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-08-29 nutarties. Dėl nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo atmesti ieškinį dėl 1 mėnesio admistracinio akto apskundimo termino praleidimo, nes yra pagrindas terminą atnaujinti. Tačiau yra pagrindas ieškinį atmesti dėl auščiau nurodytų aplinkybių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi (taip pat ir atstovavimo) išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė netenkinti ieškinio ir priteisti iš ieškovių Inspekcijos patirtas išlaidas dėl atstovės dalyvavimo. Atsakovės nurodytos 84,63 Eur išlaidos (e.c.b. IV tomas, 95-101 b.l.) priskirtinos prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, atmetant ieškinį, priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovių atsakovės naudai.

Atmetant ieškinį, iš ieškovių lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 str. 2 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių N. M. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 84,63 Eur (po 42,31 Eur iš kiekvienos ieškovės) bylinėjimosi išlaidų atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210, naudai.

Priteisti iš N. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybės naudai 13,28 Eur (po 6,64 Eur iš kiekvienos ieškovės) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.