Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-09-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-341-963/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
II-341-963/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01224-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
V. S.
Nukentėjusysis
N. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-341-963/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01224-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
Registro objektas ROIK: 19103540779(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,vertėjaujant Svetlanai Agafonovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. S.,nukentėjusiajam N. K. (N. K.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2001-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2001-2019 yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 115 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimties) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. gegužės 18 d., 18.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme tyčia kūju sudaužė bortelį, padarydamas N. K. 30 eurų žalą. (b. l. 7-8).

2019 m. liepos 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas V. S. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2001-2019 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes nutarimas priimtas neįsigilinus į bylos esmę. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą. Pažymima, kad jis savo veiksmus pripažįsta, bet nepripažįsta, kad jais padarė administracinį nusižengimą bei žalą N. K.. Priešingai, savo veiksmais jis siekė užkirsti kelią jo turto sugadinimui. Paaiškinama, kad jam jungtinės santuokinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine R. S. priklauso 661/1863 dalys 3726 m² žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei šiame žemės sklype esančiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys trys butai Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 su ½ ūkinio pastato (tvarto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarka bendru žemės sklypu tarp visų jo bendrasavininkių yra nustatyta ir įregistruota viešame registre. Pagal šią tvarką N. K. naudojasi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis C1/69, C2/813, C3/105, C4/107. V. S. su sutuoktine R. S. – B1, B2, B3/613, E1, 83. Kiti bendrasavininkiai K. P. – D/137, D1/165, D2/188, S. S. – A/108. Šis žemės sklypas yra su nuolydžiu, aukščiausioje šiaurinėje dalyje 17,53 m, o žemiausioje, pietinėje, prie (duomenys neskelbtini) g. 11,11, t. y. apie 6 m. nuolydis. Šiuo metu teisme vyksta ginčas su kaimynu N. K., kuris pradėjo savavališkus žemės sklypo pertvarkymo darbus, norėdamas įsirengti drenažo sistemą be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto. Nutarime nurodyta, kad betoninė plytelė, kurią jis sudaužė, buvo įbetonuota bendram naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje prie įėjimo į jam priklausančią laiptinę. Ši plytelė priklausė asmeniškai jam, todėl nesutinka su nutarime nurodyta aplinkybe, kad dėl jos sudaužymo padaryta 30 eurų žala kaimynui N. K.. Nutarime nurodytus veiksmus atliko dėl būtinojo reikalingumo (ANK 16 straipsnis), nes dėl nurodytu metu ir išvakarėse vykusios didžiulės liūties iš aukštesnės žemės sklypo dalies vanduo tekėjo į žemesnę sklypo dalį, o betoninė plytelė užtverė vandens nutekėjimą ir nukreipė jį į jam priklausančia namo dalį., tokiu būdu grėsdamas užlieti butą Nr. 2, esantį namo pirmame aukšte. Prašoma panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į skundą nurodoma, kad nesutinkama su V. S. skundu, nes aiškinantis N. K. 2019 m. gegužės 18 d. pareiškime nurodytas aplinkybes V. S. paaiškino, kad bortelį sudaužė, nes kaimynas savavališkai be kitų kaimynų sutikimo užtvėrė vandens nutekėjimą pakaldamas kiemo dalį aukščiau ir įbetonavo bortelį. Todėl dabar kiemo dalis palei jo gyvenamojo namo dalį skęsta ir vanduo eina į namą. Apie tai, kad bortelis priklauso jam, nesakė. V. S. pateikė vaizdo įrašus, iš kurių viename matyti, kaip jis kūju sudaužo ir išima bortelį. Taip pat pateiktuose vaido įrašuose matyti kiemas su balomis. Sudaužius bortelį vanduo iš balų per išgriautą vietą neteka. Taip pat vaizdo įraše matyti laiptinė, kurios grindys sausos ir patalpa, kurioje yra sudėti įvairūs daiktai, šios patalpos grindys prie įėjimo šlapios. 2019 m. liepos 17 d. V. S. surašant protokolą, jis nurodė, kad sudaužytas bortelis yra jo. Tačiau priimant nutarimą buvo vadovautasi jo pirminiu paaiškinimu, o protokolo surašymo metu pateiktas paaiškinimas buvo traktuotas kaip V. S. gynybinė versija. Taip pat iš medžiagoje surinktų įrodymų nebuvo duomenų, kad V. S. veikė būtinojo reikalingumo atveju, kadangi pateiktuose vaizdo įrašuose matėsi, kad kieme yra balos, bet iš jų vanduo niekur nebėga ir per išgriautą vietą vanduo nebėgo. Be to, nebuvo duomenų, kad vanduo būtų bėgęs į jo butą. Todėl nėra pagrindo nutarimą naikinti.

Teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad kiemas yra bendras, todėl kiemas turi būti tvarkomas bendrai visiems bendrasavininkiams susitarus. N. K. nesusitaręs padarė užtvarką aplink savo butą, todėl palijus vanduo bėga tiesiai jam į butą, taigi jis gelbėdamas savo turtą, sudaužė bortelį. Nežino, kas įbetonavo bortelį. Parodė, kad bortelis bendro naudojimo žemės sklype buvo apie pusę metų. Pažymėjo, kad bortelis niekam nepriklauso, nes kiemas yra bendras. Bendrasavininkai pinigų nesidėjo borteliui. Bendrasavininkiai yra trys: jis su žmona, N. K. ir K. P.. Parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. vanduo bėgo į butą, visos grindys buvo šlapios. Jo turtas buvo gadinamas, tačiau apie tai su kaimynu nekalbėjo. Tai buvo pirmas kartas, kai jis pamatė, kad vanduo bėgo į butą. Saugodamas savo turtą, kad nebėgtų vanduo į butą, jis panaikino užtvanką, kuri sulaikė vandenį. Vanduo buvo aukščiau, nes yra nuokalnė, vanduo bėga, nes nėra nubėgimo sistemos. Kadangi yra bortelis, vanduo negalėjo prabėgti toliau ir bėgo į jo butą. Pažymėjo, kad kaimynas nepriima jam siūlomų problemos sprendimo būdų, neina į kompromisą. Prašė panaikinti nutarimą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis N. K. parodė, kad bortelis stovi apie pusantrų metų. Kai jis visa tai darė, jie matė. Pirmasis jis susirūpino, kad į jo butą bėga vanduo. Vanduo bėga iš visur, vanduo per pamatus veržiasi į butą. Jis jokių leidimų iš bendrasavininkių neprašė. Jis rašė bendrijai, tačiau jam nebuvo atsakyta. V. S. jam nieko nesakė. Mano, kad nutarimas yra teisėtas. Prašė teismo nuožiūra spręsti dėl skundo tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 115 straipsnyje atsakomybė numatyta už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2019 m. liepos 17 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2001-2019 nurodyta, kad V. S. 2019 m. gegužės 18 d., 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo kieme tyčia kūju sudaužė bortelį, padarydamas N. K. 30 eurų žalą. (b. l. 7-8). V. S., nesutikdamas su šiuo nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu. Skunde nurodė, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, pažymi, kad jis savo veiksmus pripažįsta, bet nepripažįsta, kad jais padarė administracinį nusižengimą bei žalą N. K.. Nurodo, kad savo veiksmais jis siekė užkirsti kelią jo turto sugadinimui. Nutarime nurodytus veiksmus atliko dėl būtinojo reikalingumo (ANK 16 straipsnis), nes dėl nurodytu metu ir išvakarėse vykusios didžiulės liūties iš aukštesnės žemės sklypo dalies vanduo tekėjo į žemesnę sklypo dalį, o betoninė plytelė užtvėrė vandens nutekėjimą ir nukreipė jį į jam priklausančia namo dalį., tokiu būdu grėsdamas užlieti butą Nr. 2, esantį namo pirmame aukšte. (b. l. 3-4). Teismo posėdžio palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad N. K. nesusitaręs su kiemo bendrasavininkais, padarė užtvarką aplink savo butą, todėl palijus vanduo bėga tiesiai jam į butą, taigi jis gelbėdamas savo turtą, sudaužė bortelį, nors nežino, kas įbetonavo bortelį. Parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. vanduo bėgo į jo butą, visos grindys buvo šlapios. Jo turtas buvo gadinamas, tačiau apie tai su kaimynu nekalbėjo. Tai buvo pirmas kartas, kai jis pamatė, kad vanduo bėgo į butą. Saugodamas savo turtą, kad nebėgtų vanduo į butą, jis panaikino užtvanką, kuri sulaikė vandenį. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis N. K. parodė, kad bortelis stovi apie pusantrų metų. Kai jis visa tai darė, jie matė. Pirmas jis susirūpino, kad į jo butą bėga vanduo. Vanduo bėga iš visur, vanduo per pamatus veržiasi į butą. Jis jokių leidimų iš bendrasavininkių neklausė. Jis rašė bendrijai, tačiau jam nebuvo atsakyta. V. S. jam nieko nesakė.

Kaip matyti, ginčo dėl to, kad V. S. 2019 m. gegužės 18 d. atliko nutarime nurodytus veiksmus, t.y. – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo kieme tyčia kūju sudaužė bortelį, nėra. Esmė ta, kad V. S. teigia, kad šiuos veiksmus padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, t.y. saugodamas savo turtą – butą, nuo vandens apliejimo. Taigi, skundu keliamas būtinojo reikalingumo instituto taikymo klausimas (ANK 16 straipsnis). Pagal ANK būtinasis reikalingumas yra tik tada, kai siekiama pašalinti gresiantį pavojų sau pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Nenumatyta, kad būtinasis reikalingumas yra ir tuo atveju, kai siekiama pašalinti pavojų, gresiantį nuosavybei. (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-182-651/2017). ANK 16 straipsnis numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. ANK 9 straipsnio (Administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo) 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai. (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-299-458/2018).

Šiuo atveju V. S. nubaustas pagal ANK 115 straipsnį už tai, kad 2019 m. gegužės 18 d., 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo kieme tyčia kūju sudaužė bortelį, padarydamas N. K. 30 eurų žalą. V. S. pripažįsta savo atliktus veiksmus – nurodo, kad jis sąmoningai sudaužė bortelį, todėl negalima šiuo atveju spręsti, kad jo veiksmai buvo atlikti dėl neatsargumo. Be to, kaip matyti, savo veiksmais V. S. siekė apsaugoti ne sau gresiantį pavojų, o savo nuosavybei – butui, gręsiantį pavojų –vandens apliejimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju V. S. atžvilgiu negali būti taikomos būtinojo reikalingumo nuostatos, nes juose nėra ANK 16 straipsnyje numatytų būtinojo reikalingumo atsiradimo sąlygų (pavojus turi grėsti pačiam asmeniui, kuris atlieka veiksmus, turinčius administracinio nusižengimo požymių ir šie veiksmai turi būti atlikti dėl neatsargumo). Be to, kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kurį pateikė pats V. S., matyti kiemas 2019 m. gegužės 18 d., 18.00 val., yra su balomis, bet prie bortelio nėra susikaupę tiek vandens, kuris kaip teigė V. S. butų bėgęs į jo butą, V. S. sudaužius bortelį vanduo iš balų per išgriautą vietą neteka; vaizdo įraše matoma laiptinė, kurios grindys ir patalpa, kurioje yra sudėti įvairūs daiktai, yra sausos, nors šios patalpos grindys prie įėjimo šlapios. Taigi, pateiktas vaizdo įrašas, paneigia V. S. nurodytą versiją, kad jis sudaužė bortelį, siekdamas apsaugoti savo turtą nuo vandens užliejimo, nes kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, dėl kieme esančio bortelio, kurį sudažė V. S., 2019 m. gegužės 18 d., 18.00 val., į V. S. butą nebuvo pribėgę tiek vandens, kuris butų sugadinęs jo turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2001-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti V. S. skundą ir jį panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Daiktinis įrodymas – viena CD laikmena su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2001-2019, palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą – vieną CD laikmeną su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu iš įvykio vietos, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė