Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 29 d., 8.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sunkvežimį MAN 33.422, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutarimu D. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė 450 Eur baudą. Teismas pažeidėjo argumentą dėl pažeidimo padarymo esant būtinajam reikalingumui atmetė neįrodžius, jog buvo siekta išvengti gresiančio pavojaus savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.Nurodo, kad teismas siaurai aiškino ir taikė ATPK 17 straipsnio nuostatą, apsiribodamas tuo, jog būtinasis reikalingumas gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu pažeidimas padaromas iškilus grėsmei asmeniui ar kitų asmenų interesams. Teismas nepagrįstai nevertino grėsmės nuosavybei, kaip tai numatyta ATPK 17 straipsnyje. Tvirtina, jog sutinka, kad šiuo atveju realaus pavojaus žmogaus sveikatai griūvantis medis nekėlė, tačiau jis būtų užgriuvęs ant automobilio ir neabejotinai jį sugadinęs. Automobilio savininkei UAB „A“ būtų buvusi padaryta turtinė žala. Teismas, anot apelianto, nepasisakė ir teisiškai nevertino kitų būtinų reikalingumo sąlygų, t. y. ar gresiantis pavojus buvo realus, ar akivaizdus, ar pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, ar padaryta žala mažiau reikšminga negu išvengta žala. Mano, kad nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai patvirtinta, kad D. B. nedvejodamas iš pavojingos vietos patraukė automobilį tik norėdamas išvengti gresiančio pavojaus nuosavybei. Liudytojas R. K. parodė, kad būtent jis pastatė automobilį kelio remonto darbų zonoje, o grįžęs jį rado pastatytą kitoje vietoje. Pareigūnai taip pat patvirtino, kad toje kelio zonoje buvo vykdomi kelio remonto darbai, pjaunami medžiai. Netikėti pažeidėjo parodymais teismas taip pat neturi pagrindo, nes jo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo aplinkybių yra vienodi nuo pat pradžių. Be to, jo parodymus patvirtina liudytojų bei pačių pareigūnų parodymai. Pasak apelianto, jo padarytas KET pažeidimas buvo mažiau reikšmingas negu išvengta žala. D. B. automobilį tik patraukė iš pavojingos vietos, jis buvo blaivus ir kelio ruože nevyko intensyvus eismas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimą. Nesutinka su apeliantu, jog pažeidimą jis padarė esant būtinajam reikalingumui. Mano, jog jeigu būtų buvęs realus pavojus stovinčiam automobiliui, tai būtų kilęs pavojus ir policijos automobiliui. Mano, kad apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Apeliacinis skundas tenkinamas.Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. B. surašytas galiojant ATPK. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau - ANK įgyvendinimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas administracinis pažeidimas, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, perkvalifikuojamas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuobaudas, numatytas už analogiškus pažeidimus ATPK ir ANK, nusprendė, kad ANK nuobauda už analogiško pažeidimo padarymą yra švelnesnė, todėl pažeidimą iš ATPK 128 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 424 straipsnio 3 dalį ir bylą nagrinėjo pagal ANK normas (ANK įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas; 5 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog ANK numatyta nuobauda yra švelnesnė nei ATPK. Apylinkės teismas, pripažindamas, jog ANK nuobauda už analogišką pažeidimą yra švelnesnė, vadovavosi ANK įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktu, kuriame numatyta, jog ANK nuobauda laikoma švelnesne, jei ATPK už padarytą teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – areštas ar nušalinimas nuo pareigų. To paties įstatymo 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog švelnesnė nuobauda yra tada, jeigu ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau nei 10 Eur mažesnis (ANK įgyvendinimo įstatymo 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju, įvertinus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytas baudas, matyti, kad pagrindo administracinį teisės pažeidimą šiuo pagrindu perkvalifikuoti iš ATPK į ANK nėra – baudos vidurkis nėra mažesnis nei 10 Eur (pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį baudos vidurkis 579 Eur, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – 575 Eur). Tačiau atsižvelgus į ANK įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte numatytą pagrindą, galima daryti prielaidą, kad ANK nuobauda už analogišką pažeidimą yra švelnesnė nei numatyta ATPK. Susidarius tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tokiu atveju būtina šias normas vertinti sistemiškai ir nustatyti, kuri numatyta nuobauda konkrečiam asmeniui iš esmės būtų švelnesnė, t. y. vertinti, ar yra pagrindas svarstyti galimybę asmeniui paskirti ne piniginę nuobaudą, o areštą. Be to, būtina nustatyti ir kitas svarbias aplinkybes, kurioms esant būtų galima manyti, kad teisės pažeidimo perkvalifikavimas gali pabloginti pažeidėjo padėtį. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto byloje nėra. Apeliaciniu skundu keliamas būtinojo reikalingumo instituto taikymo klausimas (ATPK 17 straipsnis, ANK 16 straipsnis).Būtinąjį reikalingumą, kaip administracinę atsakomybę šalinančią aplinkybę, numato tiek iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs ATPK, tiek šiuo metu galiojantis ANK, tačiau skiriasi būtinojo reikalingumo sąlygos, kurioms esant galima pripažinti, kad asmuo pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui. Pagal ANK būtinasis reikalingumas yra tik tada, kai siekiama pašalinti gresiantį pavojų sau pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Nenumatyta, kad būtinasis reikalingumas yra ir tuo atveju, kai siekiama pašalinti pavojų, gresiantį nuosavybei, kaip buvo numatyta ATPK 17 straipsnyje. Pažeidimas padarytas 2016-09-29, galiojant ATPK, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisinį administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK reglamentavimą, konstatuoja, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimas pagal ANK normas ir bylos nagrinėjimas pagal šio kodekso teiseną pablogina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, nes pagal ANK susiaurinamos būtinojo reikalingumo sąlygos. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 128 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į ANK 424 straipsnio 3 dalį ir bylą nagrinėjo pagal ANK teiseną. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas palieka pažeidėjo administracinį teisės pažeidimą neperkvalifikuotą ir bylą nagrinėja pagal ATPK nuostatas (ANK įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad nebuvo būtinojo reikalingumo sąlygų. Mano, kad gresianti žala nuosavybei buvo didesnė nei KET pažeidimu padaryta žala, todėl pažeidėjo elgesys gali būti vertinamas kaip pažeidimo padarymas esant būtinajam reikalingumui.ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas dėl būtinojo reikalingumo, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kaip nurodyta teismų praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti daug vertingesnį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Taigi, esant būtinajam reikalingumui atlikti atitinkami veiksmai nors formaliai ir atitinka ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, neužtraukia administracinės atsakomybės esant ATPK 17 straipsnyje numatytoms sąlygoms: 1) turi objektyviai egzistuoti pavojus, gresiantis valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms; 2) šis pavojus, atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 3) šalinant objektyvų pavojų padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, atitinkami veiksmai negali būti pripažinti atliktais esant būtinajam reikalingumui. Apeliantas tvirtina, jog pavojus dėl kertamų medžių grėsė automobiliui, ant kurio galėjo užvirsti medis. Be to, teigia, kad jis tuo metu buvo arčiausiai transporto priemonės, todėl ėmėsi skubių veiksmų ją patraukti, kad būtų išvengta žalos. Mano, kad gresianti žala nuosavybei buvo didesnė nei KET pažeidimu padaryta žala.Bylos medžiaga nustatyta, kad D. B. vairavo transporto priemonę, kai vairuoti transporto priemonę teisė atimta. Pažeidėjas paaiškino, jog pažeidimą padarė tik norėdamas pervaryti sunkvežimį (b. l. 1). Teismo posėdžio metu paaiškino, jog vykdė kelio darbus – pjovė medžius, o tam, kad pjaunamas medis neužgriūtų ant sunkvežimio, reikėjo jį skubiai patraukti. Pažeidėjo nurodytą aplinkybę, jog sunkvežimį reikėjo patraukti skubiai dėl gresiančio pavojaus turtui, patvirtino liudytojai R. J. ir K. K.. Jie taip pat nurodė, kad arčiausiai sunkvežimio stovėjo D. B., todėl jis ir patraukė jį. Liudytojas R. K. paaiškino, kad buvo vykdomi kelio remonto darbai ir jis sunkvežimį buvo pastatęs miško kelio pakraštyje. Faktą, kad tame kelio ruože buvo vykdomi kelio darbai, pjaunami medžiai, patvirtino ir policijos pareigūnai, sustabdę pažeidėją. Taigi faktas, kad tame kelio ruože vyko kelio darbai ir buvo pjaunami medžiai, neginčijamai įrodytas bylos duomenimis. Nors objektyvių duomenų apie kilusią grėsmę nėra, tačiau tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad automobiliui, pastatytam pavojingoje zonoje, galėjo grėsti pavojus. Institucijos atsiliepime nurodytas faktas, kad tokiu atveju turėjo grėsti pavojus ir policijos automobiliui, yra nepagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, kad sunkvežimis buvo pastatytas miško kelio pakraštyje, o ne ant pagrindinio kelio, kur vėliau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir pavarė automobilį. Liudytojų R. J. ir K. K. parodymais patvirtinta, kad pažeidėjas stovėjo arčiausiai prie sunkvežimio, todėl būtent jis, matydamas gresiantį pavojų, patraukė sunkvežimį iš tos vietos, kur buvo pjaunami medžiai (buvo platinama aikštelė). Atsižvelgus į 11 punkte nustatytas aplinkybes, netikėti nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, juolab kad pažeidėjas iš karto pareigūnams nurodė, jog jis vairavo tik norėdamas pervaryti sunkvežimį kitą vietą. Veikiant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, reikia stengtis sukelti kaip įmanoma mažesnę žalą. Vertinant trečiosios sąlygos buvimą, t. y. išvengtą žalą palyginti su padaryta, nustatyta, kad pažeidėjas vairavo būdamas blaivus. Teisę vairuoti transporto priemonę yra įgijęs, tačiau ji atimta dėl padaryto administracinio pažeidimo. Duomenų, kad tame kelio ruože būtų intensyvus eismas ir kam nors būtų sukelta rizika, nėra. Be to, iš liudytojų parodymų bei kitų duomenų galima teigti, kad sunkvežimį pažeidėjas tik patraukė ir nevairavo toli nuo tos vietos, kur jis buvo pastatytas. Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad transporto priemonė buvo perduota R. V., kuris yra UAB „A“ direktorius. Pažeidėjas būtent ir vairavo šiai bendrovei priklausantį sunkvežimį. Sunkvežimio vairuotojas R. K. sunkvežimį rado pastatytą kitoje vietoje. Tai rodo, kad sunkvežimis nebuvo nuvažiavęs pernelyg toli nuo tos vietos, kur jis stovėjo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad realiai administraciniu teisės pažeidimu nebuvo padaryta žala. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žala, kurios pažeidėjas siekė išvengti darydamas administracinį teisės pažeidimą, galėjo būti didesnė.Apygardos teismas, esant išdėstytiems argumentams, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad pažeidėjas pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui. Apylinkės teismas šiuo atveju neįsigilino į bylos esmę, nepagrįstai nevertino visų būtinojo reikalingumo sąlygų, numatytų ATPK 17 straipsnyje, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, kuris naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nustačius, jog asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (ATPK 250 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarimą, kuriuo D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį, ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. B. nutraukti.

Nutartis neskundžiama.