- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 2-7-723/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03275-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- L. O.
- Ieškovas
- M. J.
viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves M. J. ieškini atsakovei L. O., treciajam asmeniui T. N. (T. N.) del pažeistu teisiu gynimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove pateike ieškini, kuriuo prašo ipareigoti atsakove, L. O., per 30 dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos nukelti savavališkus statinius ir tvora, pastatytus žemes sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0992-0589, Vilniaus raj., Grioviu k. bei priteisti iš atsakoves bylinejimosi išlaidas.Jai ir atsakoves motinai, V. K. buvo atkurtos nuosavybes teises i žeme, esancia Grioviu kaime, Zujunu seniunijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemes sklypo plane pažymetas Nr. 1389). V. K. padovanojo dali žemes sklypo savo dukrai - atsakovei L. O. .Tokiu budu ieškove ir atsakove tapo bendrasavininkai žemes, esancios Vilniaus raj. sav., Grioviu k. Niekada nekildavo nesutarimu del naudojimosi bendru turtu, todel nera nustatyta ir iregistruota naudojimosi žemes sklypu tvarka.Ieškoves namu valdos žemes sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemes sklypu plane pažymetas Nr. 1392) ribojasi su žemes sklypu, priklausanciu ieškovei, atsakovei bei treciajam asmeniui -T. N.. Susisiekimui su artimiausiomis gyvenvietemis ieškove ir su ja gyvenancio sunaus Z. B. šeimos nariai (žmona ir keturi vaikai), naudojosi keliu, kuris eina per bendrosios dalines nuosavybes teise kartu su atsakove ir treciuoju asmeniu valdoma ginco žemes sklypa.Nors šis kelias nera pažymetas žemes sklypo plane ir jam nenustatytas servitutas, ieškovei ir kitiems bendrasavininkams yra žinoma, kad šis kelias realiai egzistuoja ir juo ieškove asmeniškai naudojosi nuo vaikystes.Nuo praeitu metu tarp ieškoves ir atsakoves pastoviai kyla gincai del atsakoves neteisetu veiksmu, nes atsakove savavališkai, nesuderinusi su ieškove pasistate neteisetus statinius ir užtvere kelia tvora.Einant arba važiuojant aplinkkeliu, atstumas iki Plateniškiu k. padideja penkiais kilometrais. Aplinkkelis eina per miška.Ieškove kreipesi i atsakove, ragino geruoju išspresti ginca, bet atsakove i raginimus nereagavo.Atsakove savo neteisetais veiksmais, t. y. savavališkai pastatydama statinius, atitverdama be ieškoves ir kito bendrasavininko sutikimo žemes sklypo dali, tvora užtverdama kelia, vedanti nuo ieškoves namu valdos iki Plateniškiu k., paleisdama šunis, grubiai pažeidžia ieškoves, kaip ginco žemes sklypo bendrasavininkes teises, nors pagal CK 4.72 str. 1 d. šalys turi vienoda teise valdyti, naudoti ir disponuoti bendrai priklausanciu turtu. Atsakove privalo gauti ieškoves sutikima statiniu ir tvoros pastatymui, neturi teisiu riboti ieškoves teisetas galimybes naudotis einanciu per ginco žemes sklypa keliu.
Atsiliepimas
Atsakove L. O., nesutikdama su ieškiniu, atsiliepime nurode, kad 2007-04-11 V. K. padovanojo atsakovei 15200/50510 žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji tapo žemes sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymetas Nr. 1389, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininke.Ieškove pažymejo, kad naudojimosi žemes sklypu tvarka nebuvo nustatyta ir iregistruota del to, kad niekad nekildavo nesutarimu naudojantis bendru turtu. Su šiuo teiginiu iš dalies sutinka, kadangi kiekvienas iš bendrasavininku jau seniai (bendru sutarimu ir nusistovejusia tvarka) turejo savo žemes sklypa ir juo naudojosi, nesikišdamas i kito bendrasavininko uki. Ji nuo 1987 m. naudojosi konkrecia žemes sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) dalimi ir nepretendavo i kitas šio sklypo dalis, nes tokia nusistovejo tvarka. Taciau 2004 m. liepa tarp atsakoves ir ieškoves kilo konfliktai.2008 m. vasari buvo nutarta padaryti nekilnojamojo daikto, t. y. žemes sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kuriems pritare visi bendrasavininkiai, kad nekiltu nesusipratimu del naudojimosi žemes sklypo dalimis. Už kadastriniu matavimu atlikima buvo sumoketa.Pažymetina, kad jokio kelio per atsakoves naudojama žemes sklypa iki ieškoves namu valdos niekad nebuvo.Atkreiptinas demesys ir i tai, kad ieškoves šeimos pasirinktu keliu imanoma pereiti tik vasara, nes kitu metu laiku ten yra purvas, vanduo, o žiema - sniegas. Naudojantis servitutiniu keliu, kuris yra pažymetas žemes sklypo plane, atstumas padidetu tik apie 300 metru.Kadangi atsakove prižiuri ta sklypo dali, tai mano, kad mineto sklypo teritorijos apsauga nuo pašaliniu žmoniu nera neteiseta. Paminetina, kad tas kelias užsibaigia atsakoves žemes sklypo valdomoje dalyje ir nenusitiesia iki ieškoves valdu, del ko ieškove negali iš atsakoves reikalauti nutiesti jai naujo kelio per savo sklypo dali sujungto su tuo, kuris yra už bendro žemes sklypo ribu.
Kas ieškinyje yra pavadinta tvora yra tiesiog apsauga nuo laukiniu gyvunu, taip vadinami miško tinklai. Savo žemes sklypo dalyje atsakove sodina daržoves, augina vištas, turi darža, o laukiniai žverys, tokie kaip šernai ir lapes naikina jos uki.Ieškoves minimi, jos nuomone, nelegalus statiniai, esantys atsakoves sklypo dalyje buvo pastatyti 1988 m., o ne dabar. Pažymetina, kad visi pastatu kadastriniai matavimai yra atlikti, taciau užregistruoti minetus statinius trukdo neišspresta situacija del žemes sklypo, padalijimo tarp bendrasavininku ir nenustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Ieškoves reikalavimas nutiesti kelia per atsakoves žemes sklypo dali ir miško tinklu nukelimas yra atsakoves teisiu pažeidimas. Ji nepretenduoja i ieškoves žemes sklypo dali, kurioje ji šeimininkauja jau ne vienerius metus, del to ieškove elgiasi nesažiningai ir jos reikalavimai yra neteiseti.Šioje situacijoje yra aišku, kad per daug metu tarp žemes sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturciu susikloste, jau nusistovejusi, nekilnojamojo turto naudojimo tvarka, del to teigtina, kad ieškove neturi jokio pagrindo reikalauti nutiesti nauja kelia, kuris kirstu atsakoves žemes sklypo dali, nes gali pasiekti Plateniškiu k. važiuodama servitutiniu keliu.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo T. N. atsiliepime nurode, kad nesutinku su ieškiniu ir paaiškino, kad yra vienas iš žemes sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininku. Jam nuosavybes teise priklauso 15200/50510 žemes sklypo, kuri buvo iregistruota Nekilnojamojo turto registre 2007-03-26 dovanojimo sutarties Nr. 2-1358 pagrindu.Jis nesutinka su ieškoves teiginiu, kad per atsakoves sklypo dali veda koks nors kelias nuo ieškoves valdos iki Plateniškiu k.. Ieškoves minimo kelio nera, tai patvirtina 2008-02-21 žemes sklypo, planas. Teigtina, kad ieškove, reikalaudama nutiesti kelia per atsakoves valdoma žemes sklypa, elgiasi neteisetai. Taip pat ieškove teigia, kad neleidus jiems eiti per atsakoves daržus kelias iki Plateniškiu k. pailgeja penkiais kilometrais, kas yra neimanoma, nes servitutinio kelio ilgis nesiekia 3 km.Teigtina, kad nuotraukose, kurias pateike ieškove, yra miško tinklai, kuriais atsakove norejo apsaugoti savo derliu ir vištas nuo laukiniu gyvunu. Pažymetina, kad bendrasavininku, žemes sklypo miškuose yra labai daug šernu ir lapiu, kurie ne karta padare didele žala ukiui.Visi žemes sklypo bendrasavininkai naudojosi žemes sklypo dalimis pagal seniai nusistovejusia tvarka ir vienas kitam netrukde, kol ieškove pradejo konflikta del kelio, kurio realiai nera.Jis su atsakove nepretenduoja i ieškoves žemes sklypo dali. Del šios priežasties mano, kad ieškove elgiasi nesažiningai ir jos reikalavimai yra neteiseti. Ieškove, vedama savanaudišku paskatu, pažeidžia kitu asmenu teises, todel prašo atmesti ieškini, kaip nepagrista bei priteisti iš ieškoves bylinejimosi išlaidas.
Teismo posedžio metu ieškoves atstove adv. I. Maksimova nurode, kad ieškove keliu naudojuosi nuo pat gimimo, o dabar jis užtvertas tvora, taip pažeidžiant ieškoves teises, nes ji keliu nebegali naudotis. Sklypas priklauso šalims, todel atsakove turejo bendrasavininkais suderinti tvoros pastatyma, taciau to nepadare. Pateikta nuotrauka (b.l. 31) rodo savavališkus statinius, pastatytus be leidimo ant triju bendrasavininku žemes. Nera nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos, jis nepadalintas. Kelias dabar užtvertas tvora, per kuria reiktu lipti, nenorint eiti per miška. Ginco nebuvo, kol nebuvo tvoros. Ieškove praše, kad atsakove padarytu vartelius, per kuriuos butu galima praeiti, nes dabar yra rakinami vartai, kurie dalina sklypa. Nepagristas atsakoves teiginys, kad namas pastatytas 1988 m., nes 1993 m. nuotraukoje jo dar nera. Ieškove pasiraše padalijimo plano projekta, nes jai buvo pasakyta, kad paliekamas praejimas ir bus kelias. Servitutas registruotas Registru centre, o projekte jokio servituto nera. Nurode, kad neteisingai atsakove nurodo, kad namas pastatytas 1988 m., nes 2005 m. nuotraukoje jokiu statiniu nera. Jei statiniai bus palikti, prioritetas bus atsakovei, o jei sklypas liks tušcias, prioritetas bus ieškovei, kuriai labai svarbus praejimas.
Atsiliepimas
Atsakove L. O. nurode, kad su ieškiniu nesutinka. Yra trys sklypo savininkai, seniai nustatyta naudojimosi tvarka, taciau ji juridiškai nepatvirtinta. Vartai ir miško tinklas yra prie ivažiavimo i jos nama. Statiniai nera iregistruoti, iki 2007 m. jie buvo jos mamos, kol jai padovanojo. T. N. sklypa taip pat jo motina padovanojo, jis jame turi nama. Žemes sklypas yra 1,52 ha, iki šiol padalinimas žodžiu neiregistruotas. Statiniams 2008 m. padaryti kadastriniai matavimai, namas pastatytas 1987 m. ant žemes, kuria naudojosi jos motina V. K., taciau neiregistruotas. Nors namas pastatytas seniai, del statiniu iki ieškinio padavimo dienos daugiau jokiu nesutarimu nebuvo. Del projekto ieškove išreiške savo valia parašu. Pastatyta yra ne ieškoves ivardinta tvora, o miško tinklas. Ji prieš 2 metus dave leidima pastatyti rakinamus vartus, neprieštaravo, nes šaliu yra atskiri ukiai. Dabar vartai buna atrakinti. Ieškove irode, kad sklype statiniai yra savavališki, todel pagristas prašymas juos nugriauti. Prašo atsižvelgti i atsakoves nesažininguma, kad atliko kadastrinius matavimus, nurode matininkui faktus. 2001 m. seniunijos pažyma nera pagrindas ar leidimas statyti statinius.
Atsakoves atstove adv. E. Jankovska nurode, kad buvo sudarytas sklypo naudojimosi tvarkos planas, sklypas padalintas i 3 dalis, taciau neiregistruotas. Namui yra suteiktas unikalus numeris, pagal kuri jis bus registruojamas. Atsakove gyvena tame name ir dirba ta žeme, todel negalima prašyti nugriauti nama. Pateikta Zujunu seniunijos pažyma leidžianti statyti. Prašo atsižvelgti i CK 4.103 str., ieškinio dalis rašoma kaip nuo valdos savininkes, dalis kaip bendrasavininkes. Juridinis faktas registruotas atsižvelgiant i šaliu valia, patvirtinta ir ieškoves parašu. Gincas kilo ne del statiniu, o del tvoros. Atsakovei namas ir žeme yra pragyvenimo šaltinis. Jei teismas ipareigos nukelti miško tinkla, bus pažeisti atsakoves interesai, negales apsisaugoti nuo miško žveriu, o istatymai nedraudžia statyti tinklo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bendrosios dalines nuosavybes teises ypatumas – savininku daugetas lemia, kad, be santykiu su treciaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturciu teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie tarpusavyje turi ivairiu teisiu ir pareigu vienas kito atžvilgiu (pirmenybes teise pirkti vienas kito dali, teise proporcingai savo turto daliai gauti turto duodamas pajamas, pareiga apmoketi išlaidas bendram daiktui išlaikyti, išsaugoti ir kt.). Bendrosios nuosavybes teise traktuotina kaip savininko teisiu igyvendinimo apribojimas, kai savininko teises ribojamos ne treciuju asmenu, bet kitu to paties nuosavybes teises objekto savininku. Jei dalys nustatytos, bendrosios nuosavybes teise laikoma daline, jei nenustatytos – bendrosios jungtines nuosavybes teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).Bendrosios dalines nuosavybes teises atveju egzistuoja du nuosavybes teises objektai: dalis bendrosios nuosavybes teiseje, kuri yra individualus konkretaus bendraturcio nuosavybes teises objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visu bendraturciu bendrosios dalines nuosavybes teises objektas. Ši bendrosios dalines nuosavybes teises specifika lemia disponavimo bendraja daline nuosavybes teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturcio nuosavybes dalis yra nemateriali (dalis teiseje), o daiktas (turtas), esantis visu bendraturciu nuosavybe, gali buti valdomas ir naudojamas tik ju susitarimu (CK 4.75 straipsnis).
Byloje egzistuoja situacija,kad žemes sklypo savininkai yra trys asmenys.Pagrindine bendrosios nuosavybes teises igyvendinimo taisykle, taikoma bendraturciu vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalines nuosavybes teises požymis bei esmine salyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdestyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalines nuosavybes teises objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturciu sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturcio ieškini.
Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostata aiškina kaip bendraturciu pareiga, šiems igyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valia del bendro daikto likimo, nesiekti savo interesu apsaugos kito bendraturcio teisiu suvaržymo saskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo budo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. rugsejo 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkricio 6 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
Byla nagrinejant teismas taip pat taiko interesu pusiausvyros principa ir ginca sprendžia taip, kad butu išvengta ar kiltu kuo mažiau konfliktu ateityje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismas, nagrinedamas bendraturciu ginca, kai nesusitariama del bendrosios nuosavybes igyvendinimo budo ir salygu, patikrina priežastis, kodel jie nesutaria, kuris iš ju pažeidžia interesu derinimo principa, kurio interesai labiau atitinka interesu pusiausvyra ir todel turetu buti ginami (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. rugsejo 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkricio 5 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkricio 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-604/2004).
Sprendžiant gincus del bendraturciu nuosavybes teises igyvendinimo, ju interesai turi buti ivertinti nuosavybes nelieciamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturcio interesu prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimu tenkinimas nesukels esminio kito bendraturcio nuosavybes teises pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybes nelieciamumo principas turi buti taikomas derinant ji su kitais civilines teises principais, itvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civiliniu santykiu subjektu lygiateisiškumo, teisinio apibrežtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civiliniu teisiu teisines gynybos.AT apibendrindamas teismu praktika yra konstataves,kad jeigu bendraturciu faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš ju statiniai, irenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, irenginiai liktu šiam bendraturciui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturciui naudojimosi teise turi buti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Ne mažiau svarbu yra nurodyti,kad servitutu nustatomos teises i svetima daikta (CK 4.111 straipsnis), tai bendrosios dalines nuosavybes atveju teises naudotis paskirtomis žemes sklypo dalimis igyvendinimui servitutas netaikytinas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Bendraturciui galimybe tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali buti sudaroma, tam tikra sklypo dali paliekant naudotis bendrai.Tai reiškia,kad bendrasavininkai gali naudotis visais sklype esanciais keliais nevaržomai nepriklausomai nuo kieno nors vieno iš bendrasavininku valios,nes šiame sklype nenustatyta sklypo naudojimosi tvarka proporcingai kiekvieno savininko daliai.Tai reiškia,kad nepriklausomai nuo nusistovejusio faktinio žemes daliu naudojimo,niekas iš bendrasavininku negali varžyti kurio nors bendrasavininko teises naudotis esamais faktiniais keliais,kurie gali buti ir neregistruoti.
Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu nustatyta:
2006-10-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Del nuosavybes teisiu atkurimo i žeme (miška) kaimo vietoveje pilietei M. J. atkurtos nuosavybes teises i jai tenkancia nekilnojamojo turto dali 1,53 ha žemes, gražinant natura bendra 1,0490 ha žemes sklypa kitai paskirciai (gyvenamosios teritorijos-mažaaukšciu gyvenamuju namu statybai) bei gražinant natura bendrosios nuosavybes teise su šiais bendrasavininkiais M. J.-0,4810 ha (skl. Nr.1389) su S. T. - 1,53 ha; V. K. - 1,52 ha ir T. N.-1,52 ha, bendra 5,0510 ha žemes sklypa žemes ukio paskirciai (kiti žemes ukio paskirties žemes sklypai) (b. l. 18-19).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašas patvirtina, kad sklypas su statiniais Vilniaus r., Grioviu k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso: pagal 2007-04-25 dovanojimo sutarti L. O., pagal 2007-03-30 pirkimo – pardavimo sutarti M. J. ir pagal 2007-03-26 dovanojimo sutarti T. N. (b. l. 20-21). Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ukinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklype Vilniaus r., Grioviu k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso M. J. su kitais bendrasavininkiais.
2008-05-22 J. B. raše pareiškima, kad ji su šeima gyvena M. J. priklausanciame sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su L. O. padovanotu sklypu, per kuri ejo servitutinis kelias iki pareiškejos namo. L. O. su savo vyru T. O. (T. O.) 2007 m. rudeni savavališkai užtvere mineta kelia tvora, o veliau visiškai užare kelia ir ruošesi aptverti savo sklypa tvora. Tuo tarpu pareiškeja ir jos nepilnameciai vaikai buvo priversti vaikšcioti aplinkiniu keliu per miška. O. pradejo daryti savo sklypo geodezinius matavimus. Žemes sklypo ribos turejo buti suderintos su kaimyninio sklypo savininke M. J., kuriai buvo parodytas brežinys, kuriame neva buvo pavaizduotas kelias iki jos namo. Taciau, kaip veliau paaiškejo, tai buvo elektros linija, t.y. jos parašas buvo gautas apgaules budu (b. l. 26).
Teismui buvo pateiktas 2005-06-28 Vilniaus rajone Zujunu seniunijoje, Grioviu kaime gražinamos žemes padalijimo atskirais sklypais pagal bendraturciu susitarima planas (b. l. 30).
Nekilnojamojo daikto kadastriniu matavimu byloje nurodyta, kad žemes sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus r., Grioviu k. gyvenamasis namas bei ukinis pastatas pastatyti 1988 m. Pagrindinio pastato kadastro duomenys taip pat irodo, kad pastato statybos metai- 1988 m. Šio gyvenamojo namo su rusiu vidutine rinkos verte 35400 Lt, o plotas 40,14 m². 1988 m. pastatytas ir pagalbinis ukio pastatas (b. l. 55-70).
L. O. 2008-01-24 sudare Nekilnojamojo turto objektu kadastro darbu atlikimo sutarti, kuria susitare, kad bus atlikti nekilnojamuju daiktu gyvenamojo namo, esancio Vilniaus r., Zujunu sen., Grioviu k. kadastro darbai pagal užsakovo 2007-12-21 prašyma (b. l. 71-72). 2008-01-10 Vilniaus r. sav. Zujunu seniunijos pateiktas raštas, kad Žemes sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypo plotas 0,9810 ha, kuris priklauso L. O., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai yra pastatai t. y. gyvenamasis namas, ukio pastatas ir šulinys (b. l. 73).
Iš teismui pateikto 2008-02-21 žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano matosi, kad po juo pasiraše visi bendrasavininkai, tarp ju ir M. J. (b. l. 78). 2008-02-21 surašytas žemes sklypo ribu paženklinimo-parodymo aktas, kuriame nustatytos žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ribos, po kuriuo pasiraše M. J., L. O., T. N. (b. l. 79).
2007-04-11 sudaryta dovanojimo sutartis, kuria V. K. dovanoja L. O. 15200/50510 dalis 5,0510 ha žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Vilniaus r., Grioviu k. (b.l. 88)
Nuotraukos (b.l. 94) patvirtina, kad yra kelias ir ivažiavimas i M. J. valdomo žemes sklypo dali nebuvo užtvertas iš vienos puses.Taciau,kaip mineta aukšciau,tai nereiškia,kad bendrasavininkai negali naudotis kitais keliais.
Mineti irodymai teismui rodo,kad tarp žemes sklypo dabartiniu savininku iki ginco teisme buvo susikloste nerašyti santykiai del sklypo naudojimosi tvarkos,kurie eile metu tenkino šalis iki 2008 metu,apie ka taip pat sako išnagrinetas Vilniaus rajono PK J. B. pareiškimas(b.l.29).Tai matyti ir iš pateiktu fotonuotrauku(b.l.31-33).Taip pat iš pateiktu nuotrauku matyti, kad kelias užtvertas vartais, o sklypas aptvertas tinkline tvora(tik nera matyti ar iš išores,ar ir viduje) (b. l. 33).Kad sklype atitvertas žemes plotas viduje galima spresti iš atsakoves atsiliepimo.
Atsakove pateike irodymus, kad iš ieškovei priklausancios namu valdos Nr. 411006000486 ir šalims priklausancio sklypo Nr. 41106000488 ortofoto-nuotrauku matyti, kad namu valdos savininkai naudojasi naturaliai susiformavusiu keliu, kuris per ginco sklypa Nr. 41106000488 neina.Atsakoves teigimu, iš Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Zujunu seniunijos 2001-11-20 seniunes išduoto leidimo V. K. (atsakoves motinai), statyti gyvenamaji nama Grioviu k., Zujunu sen., Vilniaus r., matyti, kad gyvenamasis namas pastatytas esant leidimui. Taip pat gyvenamojo namo kadastriniu matavimu byla patvirtina, kad patvirtinus žemes sklypo Nr. 41106000488 kadastrinius matavimus, nebus jokiu kliuciu iregistruoti gyvenamaji nama. Gyvenamasis namas pastatytas žemes sklypo dalyje, kuria naudojasi atsakove. Be to, ieškiniu ieškove pažeidžia teisetu lukesciu principa, nes tame paciame sklype stovi ir treciajam asmeniui T. N. priklausantis gyvenamasis namas, kuris taip pat neiregistruotas VI Registru centre. T. N. gyvenamojo namo griauti ieškove neprašo (b. l. 127-131)
Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Zujunu seniunijos 2001-11-20 raštu Nr. 14-06/1223 neprieštaraujama, kad V. K. statytu gyvenamaji nama Grioviu k., Zujunu sen., Vilniaus r., žemes sklype, i kuri bus atstatyta nuosavybe (b. l. 132).Tai irodo,kad statiniai buvo pastatyti iki 2001 metu ir jais naudojosi atsakoves motina.
Iš 2011-08-28 nuotrauku matyti, kad ieškoves prašymu atsakove padare miško tinkle praejima, per kuri ieškove gales praeiti, taip pat nerakinami vartai, nebeužtvertas kelias (b. l. 129).
Kaip matyti,kad vienu metu vartai yra atidaryti,kitu metu(b.l.33) uždaryti del atsakovu veiksmu.
Iš kadastro žemelapio ištrauku matyti ivažiavimas i sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nori naudotis namu valdos savininke M. J.. Pažymetas ir kelio servitutas, nustatytas 2006-10-31 apskrities viršininko Seniunijos rašte nurodyta, kad V. K. sprendimais ir iregistruotas VI Registru centre (b. l. 130-131).
Iš bylos medžiagos ir šaliu paaiškinimu matyti,kad tinkline tvora,rakinami vartai,namo pavesine,šiltnamis ir tai kas matyti,(b.l.31,32,33-pirma,antra fotonuotrauka,) pastatyti atsakove ir ja yra naudojami.Teismas gali konstatuoti,kad tiek tvora,tiek vartai pastatyti be ieškoves-bendrasavininkes leidimo.Tai reiškia,kad atsakove tai padare vienasmeniškai,be bendrasavininku susitarimo,pažeisdama CK 4.75 str.1d. nuostata.Esami vartai,jeigu jie uždaromi ir atidaromi tik pagal vieno iš bendrasavininku valia ir nora(b.l.129,antra fotonuotrauka),pažeidžia kitu dvieju bendrasavininku teises.Šiuo atveju,kadangi ieškinys pareikštas vieno iš bendrasavininku,tai pripažintina,kad vartai pažeidžia ieškoves teises ir šioje dalyje ieškinys yra pagristas.
Taip pat teismas mato,kad jeigu tinkline tvora nesudaro salygu naudotis ir igyvendinti nuosavybes teisiu ieškovei,tai tokiu atveju atsakove pažeide istatyma (CK 4.75 str.1d.),kadangi del šios tvoros tarp bendrasavininku susitarimo nepasiekta.Taciau iš esmes ieškove neirode,kad išorine tvora pažeidžia jos nuosavybes teises,o atsakove šiai dienai neirode,kad visa tvora nepažeidžia ieškoves teisiu,nes nurodo,kad tvora yra prie ivažiavimo i jos sklypa,kuris de jure neiteisintas,kaip jos naudojama žeme.Be to ji pati atsiliepimuose nurodo,kad naudojama žemes plota viduje atsitvere „tinklu“.
Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrasias taisykles, taikytinus nekilnojamuju daiktu naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie:1) teisetumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteiseta, nesuderinama su teises aktuose nustatytais reikalavimais. 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybes teiseje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dali naudojimosi tvarka turi buti nustatyta atsižvelgiant i bendraturcio turima dali bendrosios nuosavybes teiseje. 3) socialines taikos ir proporcingumo kriterijus. Civiliniu teisiniu santykiu subjektai (ginco šalys), igyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sažiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Del to ju teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi buti atsižvelgta i ginco šaliu turimas dalis bendrojoje nuosavybeje, siuloma naudojimosi tvarka turi buti patogi visiems bendraturciams ir užtikrinanti jiems galimybe naudojant daikta pagal paskirti gauti maksimalia nauda. Siulomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi buti išlaikyta visu bendraturciu interesu pusiausvyra, garantuojanti, kad ne vieno bendraturcio teises nustatant naudojimosi tvarka nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkreciu atveju turi buti tokia, kad nekiltu arba kiltu kiek imanoma mažiau prielaidu konfliktinems situacijoms atsirasti. Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesu patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavima savo teise ir i tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausia naudojimosi bendru daiktu tvarka (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. rugsejo 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-964/2003; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. lapkricio 3 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-572/2004; kt.). 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas demesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek imanoma efektyvesni ir racionalesni daikto naudojima. Tai grindžiama tuo, kad bylos šaliu valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Del to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne karta buvo grindžiami sprendimai Aukšciausiojo Teismo praktikoje(Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. lapkricio 5 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.). 5) faktiniu nuosavybes teisiniu santykiu stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrežtumo, pagristu lukesciu ir kiti civilines teises principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybes teises (kaip daiktines teises) prigimtis lemia civiliniu teisiniu santykiu stabilumo sieki. Bendrosios nuosavybes santykiuose šio tikslo siekiama ivairiomis priemonemis (pavyzdžiui, pirmenybes teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spresti bendru sutarimu ir kita). Taciau vienas iš svarbesniu civiliniu santykiu stabilumo nustatant bendrosios nuosavybes naudojimo tvarka garantu – teismu praktikoje nusistovejes reikalavimas atsižvelgti i susiklosciusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išaiškinima, bendrosios dalines nuosavybes objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturciu iniciatyva, kuriais kuo mažiau butu keiciami turto isigijimo metu šaliu valia atitike susitarimai del naudojimo tvarkos. Taip butu užtikrinta proporcinga bendraturciu teisiu apsauga nepažeidžiant teisetu lukesciu principo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Taciau kiekvienu konkreciu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisykles, motyvuodamas kitoki tvarkos nustatymo buda. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Teismas iš bylos medžiagos,esamu irodymu ir faktiniu aplinkybiu mato,kad ieškoves prašomais nugriauti statiniais iki šiol(kuriu dalis buvo pastatyta dar 1988 metais(to ieškove objektyviai nepaneige)) ir iki ginco tarp šaliu kilimo pradžios naudojosi atsakove.Taip pat matyti,kad atsakove naudojosi ir naudojasi tam tikra žemes dalimi pagal paskirti(žemes ukiui) del ko gincas nekyla.Tvora skirta apsaugoti žemes ukio naudmenas.Todel teismas atsižvelgdamas i tai,kad tik teisiškai neitvirtinta bendrasavininku žemes sklypo naudojimosi tvarka(faktinis naudojimas irodytas),ir i tai,kad bendrasavininku interesai turi buti ivertinti nuosavybes nelieciamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturcio interesu prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimu tenkinimas nesukels esminio kito bendraturcio nuosavybes teises pažeidimo ar net netekimo,be to, nuosavybes nelieciamumo principas turi buti taikomas derinant ji su kitais civilines teises principais, itvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civiliniu santykiu subjektu lygiateisiškumo, teisinio apibrežtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civiliniu teisiu teisines gynybos principu,bei protingumo ir sažiningumo,bei teisingumo principais(CK 1.5 str.),atsižvelgiant,kad galima pasiekti socialine taika ir proporcinguma ryšyje su faktiniais nuosavybiu teisiniais santykiais,kurie buvo stabilus iki ginco,ko pasekoje ateityje galima iteisinti šaliu santykius bendru susitarimu(atsakovai turi realia galimybe nusistatyti žemes naudojimosi tvarka toje vietoje,kur šiuo metu stovi pastatai) be šiu santykiu esminiu pakeitimu ir,matydamas,kad ieškoves reikalavimas nugriauti pastatus ir tvora tera principinis reikalavimas,o ne esminiai susijes su jos,kaip bendrasavininkes teisiu pažeidimu,šioje dalyje netenkina prašyma nugriauti atsakoves pastatus ir statinius,nes tai butu neteisinga,neprotinga ir nesažininga.
Teismas mato teisingu,protingu ir sažiningu nugriauti tvora,kuri yra žemes sklypo vidineje dalyje,nes išorines tvoros paskirtis apsaugoti žemes sklypo naudmenas,kas yra visu bendrasavininku interesuose.Kadangi tvora yra pastatoma ir išrenkama nesudetingai,o taip pat kadangi šalys jau buvo beužbaige sklypo naudojimosi tvarkos nustatyma,kuri gali užbaigti kaip patys,taip ir per teisma,ir taip pat kad,šiuo metu jokiu žemes darbu objektyviai nebus atliekama,teismas nustato termina tvoros nugriovimui,kuris leis igyvendinti aukšciau nurodytus principus ir remtis nurodytais kriterijais.
Patenkinus iš dalies ieškoves reikalavimus priteistinos bylinejimosi išlaidos iš atsakoves ieškoves naudai 66 Lt(žyminio mokescio)(CPK 88,93str.) ir 5,66 Lt pašto išlaidu valstybei(CPK 88str.,96str.).
Iš ieškoves priteistina valstybei 5,66 Lt už pašto išlaidas(CPK 88,96str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 177-185 str.,259-260 str., 263 str., 264 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprende:
Ieškini tenkinti iš dalies.
Ipareigoti atsakove L. O..a.k(duomenys neskelbtini)nugriauti per 5 dienas po teismo sprendimo isiteisejimo ivažiavimo i žemes sklypa, esancio Vilniaus rajone,Zujunu sen.,Grioviu km.,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),vartus.
Ipareigoti atsakove L. O..a.k(duomenys neskelbtini)pašalinti sklypo,Vilniaus rajone,Zujunu sen.,Grioviu km.,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viduje esancia ir jos pastatyta metaline tvora per 60 dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo.
Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
Priteisti iš atsakoves L. O..a.k(duomenys neskelbtini)ieškoves M. J.,a.k(duomenys neskelbtini)naudai 66 Lt(šešiasdešimt šešis litus) bylinejimosi išlaidu ir 5,66 Lt išlaidu valstybei(gavejas Vilniaus apskrities VMI, gavejo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, imokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškoves M. J.,a.k(duomenys neskelbtini) 5,66 Lt išlaidu valstybei (gavejas Vilniaus apskrities VMI, gavejo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, imokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkes teisma.