Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovei BUAB „Edenkara“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Kasacinis teismas dėl proceso teisės normų, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tačiau skolininkei iškelta bankroto byla. Nors kreditorius tiesiogiai prašymo bankroto administratorei nepateikė, tačiau į teismą kreipėsi nepraleidęs DK 220 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino, o ieškinys teisme buvo pareikštas dar iki atsakovei iškeliant bankroto bylą. Teismo vertinimu, susiklosčius situacijai, kad darbdavys yra bankrutuojanti įmonė, bankroto procesas yra susijęs ir su viešuoju interesu, o nagrinėdamas darbo ginčus teismas privalo veikti aktyviai (CPK 414 straipsnis) ir ginti silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo – interesus, nagrinėjamu atveju ieškovo V. K. ieškinys laikytinas prašymu patvirtinti kreditinį reikalavimą BUAB „Edenkara“ bankroto byloje.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenų išraše apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyta, jog V. K. UAB „Edenkara“ nepertraukiamai dirbo nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. (b. l. 56–59, 62). VSDFV informacinės sistemos duomenų išraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. ieškovo deklaruotos draudžiamosios pajamos UAB „Edenkara“ sudarė po 730 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių ir 220 Eur neatskaičius mokesčių už 2019 m. gegužės 1–10 d., iš viso ginčo laikotarpiu 3 140 Eur neatskaičius mokesčių. Tokie patys duomenys nurodyti ir bankroto administratorės pateiktuose 2019 m. sausio –kovo mėn. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiuose ir 2019 m. balandžio–gegužės mėn. priskaitymų ir išskaitymų žiniaraščiuose (b. l. 99–101), todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Nekilus ginčui dėl darbuotojui nesumokėto darbo užmokesčio ir darbą naktį laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., konstatuotina, kad ši reikalavimo dalis yra pagrįsta, todėl tenkintina (DK 139 straipsnio 1 dalis, 146, 149 straipsniai, 144 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės, kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Tiek kreditoriaus (darbuotojo), tiek bankroto administratorės pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog iš viso darbuotojui ginčo laikotarpiu priklausė 3 528 Eur dienpinigių, iš kurių 1 940 Eur sumokėta banko pavedimais (b. l. 64–66, 98, 106–108) ir tai patvirtinta banko sąskaitos išrašais (b. l. 96–97, 109–112).

Bankroto administratorė pateikė įmonės 2019 m. gegužės mėn. kasos knygos išrašą ir 2019 m. gegužės 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO16-30, iš kurių matyti, kad darbuotojui taip pat yra sumokėta 700 Eur grynaisiais pinigais, kasos išlaidų orderyje yra darbuotojo V. K. parašas, kad pinigus jis gavo (b. l. 113–114). Bankroto administratorė nurodė, jog sumokėtus 700 Eur sudarė darbuotojui sumokėtos 495,79 Eur kelionės išlaidos pagal avansinę apyskaitą ir 204,21 Eur dienpinigiai. Kasos knygoje nurodyta, jog mokami dienpinigiai, o kasos išlaidų orderyje nurodyta, jog mokami pinigai pagal avansinę apyskaitą. Įvertinus aplinkybę, jog pinigai sumokėti pasibaigus darbo santykiams, apskaičiavus visas darbuotojo kelionėse patirtas išlaidas 2019 m. vasario–balandžio mėnesiais (495,79 Eur), teismo vertinimu, bankroto administratorės pozicija, jog darbuotojui sumokėtus 700 Eur sudaro kelionės išlaidos ir dienpinigiai, yra pagrįsta. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad reikalavimas dėl 495,79 Eur kelionės išlaidų priteisimo yra nepagrįstas (DK 107 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis), o prašymas dėl dienpinigių priteisimo pagrįstas iš dalies, t. y. nesumokėtų dienpinigių suma sudaro 1 383,79 Eur (DK 107 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis).

DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Duomenų apie kokius nors susitarimus dėl nesumokėto darbo užmokesčio mokėjimo nagrinėjamu atveju nėra, todėl vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi darbdavys privalo mokėti netesybas, t. y. pagal šią teisės normą Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.

Darbuotojo vidutinis darbo dienos užmokestis nustatomas pagal DK 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo Vyriausybės patvirtintą tvarką. Pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo patvirtinto Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas nagrinėjamu atveju į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma jo pareiginė alga (bazinis darbo užmokestis), o Aprašo 5.1 punktas nustato, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Ieškovas iš darbo atleistas 2019 m. gegužės 10 d., o 2019 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjo teismo nutartis iškelti UAB „Edenkara“ bankroto bylą, taigi, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, už uždelstą atsiskaityti laiką darbuotojui priklausytų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, padauginto iš 6 mėnesių, netesybos, kurios sudarytų iš viso 4 380 Eur (730 Eur x 6 mėn.). Pažymėtina, jog ieškovas dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 13 d., kaip nurodyta jo skunde, darbuotojas niekada darbo UAB „Edenkara“ laikotarpiu nebuvo gavęs atsiskaitymo lapelių ar kitos formos informacijos apie jam priklausantį darbo užmokestį, todėl tik 2019 m. rugpjūčio mėn. jam atstovaujančiai Profesinei sąjungai perskaičiavus ieškovui išmokėtas darbo užmokesčio sumas jis sužinojo apie darbo užmokesčio nepriemoką (b. l. 21–22). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad per beveik trejus su puse darbo UAB „Edenkara“ metų ieškovas nesikreipė į darbdavį, darbuotojų atstovus ar kitas kompetentingas valstybės institucijas dėl informacijos apie jam priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas, liudija jo pasyvumą ir neveikimą ginant savo interesus. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovė yra bankrutavusi įmonė, todėl nagrinėjamu atveju byloje egzistuoja ir viešasis interesas, t. y. turi būti ginami ne tik darbuotojo, bet ir bankrutavusios įmonės bei kitų jos kreditorių interesai, įvertinus tai, kad 6 mėnesių dydžio netesybos viršija viso darbdavio įsiskolinimo darbuotojui sumą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir protinga priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas, t. y. nuo būtent kreipimosi dėl pažeistų teisių gynimo (2019 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo nutarties iškelti UAB „Edenkara“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2019 m. lapkričio 12 d.). Ieškovo prašymas dėl netesybų priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 1 460 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) (DK 147 straipsnio 2 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, CK 1.5 punktas).

Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nesumokėto V. K. darbo užmokesčio ir kompensacijos už darbą naktį suma sudaro 3 184,33 Eur (neatskaičius mokesčių) (3 140 Eur + 44,33 Eur), nesumokėtų dienpinigių 1 383,79 Eur ir 1 460 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), todėl šioje proceso stadijoje tokio dydžio jo finansinis reikalavimas tvirtintinas BUAB „Edenkara“ bankroto byloje (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis.

Kreditinis reikalavimas turėtų būti patikslintas administratorei apskaičiavus mokesčius (Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikių išmokų įstatymo 7 straipsnis, 8 straipsnio 3 dalis). Kreditinis reikalavimas gali būti tikslinamas iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

patvirtinti pirmosios eilės kreditoriaus V. K. 6 028,12 Eur kreditinį reikalavimą BUAB „Edenkara“ bankroto byloje, kurį sudaro: 3 184,33 Eur nesumokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už darbą naktį, 1 383,79 Eur dienpinigių ir 1 460 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių).

Nutarties kopiją įteikti šalims, bankroto administratorę UAB „Vadybos apskaita“, įpareigoti supažindinti įmonės kreditorius ir apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

Nutartį per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.