- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-10
- Bylos Nr.
- 2-684-513/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- BUAB „Edenkara“
- Kategorijos
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.3.7.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
- 1.3.5.1Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
- 1.3.5.7Delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas
- 1.3.5.10Kiti klausimai, susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.3.5.2Bankroto administratoriaus pareigos ir teisės
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovei BUAB „Edenkara“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pagal UAB „Edenkara“ direktorės K. L. pareiškimą UAB „Edenkara“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Vadybos apskaita“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d.
Teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtinta 1 210 Eur suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankrutuojančios UAB „Edenkara“ administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.
2020 m. sausio 31 d., 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 9 d. nutartimis patvirtintas kreditorių sąrašas.
2020 m. kovo 20 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi sustabdė ir perdavė pagal teismingumą civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei UAB „Edenkara“ dėl 4 027,82 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. gegužės mėn. priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-684-513/2020 atnaujinta ir pridėta prie BUAB „Edenkara“ bankroto bylos Nr. eB2-526-513/2020.
Šalies argumentai
Ieškovas V. K., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Edenkara“ 4 027,82 Eur nesumokėtą darbo užmokestį ir netesybas. Nurodo, kad su UAB „Edenkara“ 2015 m. lapkričio 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. 60 ir dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartis 2019 m. gegužės 10 d. nutraukta vadovaujantis Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, tačiau atleidimo dieną darbdavys neatsiskaitė. Ieškovas nurodo, kad jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. gegužės, iš viso 4 027,82 Eur, iš jų 1 899,70 Eur darbo užmokestis, 44,33 Eur už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, 1 588 Eur dienpinigių, 495,79 Eur kelionės išlaidos. Dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų 2019 m. rugsėjo 4 d. ieškovas padavė prašymą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, kuri 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. DGKS-6058 darbo byloje Nr. APS-115-17521/2019 neatnaujino praleisto termino prašymui paduoti.
Atsiliepimas
Bankroto administratorė UAB „Vadybos apskaita“ atsiliepimu nurodė, jog su ieškiniu sutinka (b. l. 72).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, nes teismas nustatė, kad bylai išnagrinėti reikalingi nutartyje nurodyti papildomi duomenys ir informacija.
Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės bankroto administratorė UAB „Vadybos apskaita“ pateikė papildomus dokumentus ir nurodė, kad pagal turimus įmonės apskaitos duomenis skola darbuotojui sudaro iš viso 3 283,49 Eur, iš jų 1 899,70 Eur nesumokėtas darbo užmokestis ir 1 383,79 Eur dienpinigiai už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. Nurodė, jog darbuotojui 2019 m. gegužės 24 d. sumokėta 700 Eur pagal kasos išlaidų orderį, 495,79 Eur iš šios sumos sudaro sumokėtos darbuotojo komandiruotės metu patirtos išlaidos, o likusią dalį – 204,21 Eur – sudaro dienpinigiai (b. l. 98).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
Kasacinis teismas dėl proceso teisės normų, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
Pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tačiau skolininkei iškelta bankroto byla. Nors kreditorius tiesiogiai prašymo bankroto administratorei nepateikė, tačiau į teismą kreipėsi nepraleidęs DK 220 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino, o ieškinys teisme buvo pareikštas dar iki atsakovei iškeliant bankroto bylą. Teismo vertinimu, susiklosčius situacijai, kad darbdavys yra bankrutuojanti įmonė, bankroto procesas yra susijęs ir su viešuoju interesu, o nagrinėdamas darbo ginčus teismas privalo veikti aktyviai (CPK 414 straipsnis) ir ginti silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo – interesus, nagrinėjamu atveju ieškovo V. K. ieškinys laikytinas prašymu patvirtinti kreditinį reikalavimą BUAB „Edenkara“ bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Darbo ginčų komisijai pateiktų duomenų (b. l. 64–66) matyti, jog ieškovo atstovės apskaičiavimais, ieškovui ginčo laikotarpiu nesumokėta 1 899,70 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, 44,33 Eur už darbą naktį, 1 588 Eur dienpinigių bei 495,79 Eur kelionės išlaidų, iš viso 4 027,82 Eur.
DK 139 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, DK 146 straipsnis reglamentuoja darbo užmokesčio mokėjimo terminus, vietą ir tvarką, o DK 149 straipsnis – darbuotojo reikalavimų gynimą darbdaviui tapus nemokiam.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenų išraše apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyta, jog V. K. UAB „Edenkara“ nepertraukiamai dirbo nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. (b. l. 56–59, 62). VSDFV informacinės sistemos duomenų išraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. ieškovo deklaruotos draudžiamosios pajamos UAB „Edenkara“ sudarė po 730 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių ir 220 Eur neatskaičius mokesčių už 2019 m. gegužės 1–10 d., iš viso ginčo laikotarpiu 3 140 Eur neatskaičius mokesčių. Tokie patys duomenys nurodyti ir bankroto administratorės pateiktuose 2019 m. sausio –kovo mėn. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiuose ir 2019 m. balandžio–gegužės mėn. priskaitymų ir išskaitymų žiniaraščiuose (b. l. 99–101), todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad buvo dirbama ir naktį, nors šis darbo laikas nėra įtrauktas į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau iš jų matyti, jog, pavyzdžiui, 2019 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais darbuotojas buvo komandiruotėse be pertraukų (b. l. 101–105), iš darbuotojo (vairuotojo) kortelės duomenų nustatyta, kad vairuotojas dirbo ir nakties metu (b. l. 67–70). Pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 14.5 punktą vairuotojų darbas nakties laiku apmokamas pagal Darbo kodekso nuostatas. Nors bankroto administratorė nepasisako dėl reikalavimo priteisti 44,33 Eur už darbą naktį pagrįstumo, tačiau, minėta, atsiliepimu ieškovo reikalavimų neginčijo, o bylos duomenys patvirtina, kad buvo dirbama ir naktį.
Nekilus ginčui dėl darbuotojui nesumokėto darbo užmokesčio ir darbą naktį laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., konstatuotina, kad ši reikalavimo dalis yra pagrįsta, todėl tenkintina (DK 139 straipsnio 1 dalis, 146, 149 straipsniai, 144 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Vadovaujantis DK 107 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės, kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Tiek kreditoriaus (darbuotojo), tiek bankroto administratorės pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog iš viso darbuotojui ginčo laikotarpiu priklausė 3 528 Eur dienpinigių, iš kurių 1 940 Eur sumokėta banko pavedimais (b. l. 64–66, 98, 106–108) ir tai patvirtinta banko sąskaitos išrašais (b. l. 96–97, 109–112).
Bankroto administratorė pateikė įmonės 2019 m. gegužės mėn. kasos knygos išrašą ir 2019 m. gegužės 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO16-30, iš kurių matyti, kad darbuotojui taip pat yra sumokėta 700 Eur grynaisiais pinigais, kasos išlaidų orderyje yra darbuotojo V. K. parašas, kad pinigus jis gavo (b. l. 113–114). Bankroto administratorė nurodė, jog sumokėtus 700 Eur sudarė darbuotojui sumokėtos 495,79 Eur kelionės išlaidos pagal avansinę apyskaitą ir 204,21 Eur dienpinigiai. Kasos knygoje nurodyta, jog mokami dienpinigiai, o kasos išlaidų orderyje nurodyta, jog mokami pinigai pagal avansinę apyskaitą. Įvertinus aplinkybę, jog pinigai sumokėti pasibaigus darbo santykiams, apskaičiavus visas darbuotojo kelionėse patirtas išlaidas 2019 m. vasario–balandžio mėnesiais (495,79 Eur), teismo vertinimu, bankroto administratorės pozicija, jog darbuotojui sumokėtus 700 Eur sudaro kelionės išlaidos ir dienpinigiai, yra pagrįsta. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad reikalavimas dėl 495,79 Eur kelionės išlaidų priteisimo yra nepagrįstas (DK 107 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis), o prašymas dėl dienpinigių priteisimo pagrįstas iš dalies, t. y. nesumokėtų dienpinigių suma sudaro 1 383,79 Eur (DK 107 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis).
DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Duomenų apie kokius nors susitarimus dėl nesumokėto darbo užmokesčio mokėjimo nagrinėjamu atveju nėra, todėl vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi darbdavys privalo mokėti netesybas, t. y. pagal šią teisės normą Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.
Darbuotojo vidutinis darbo dienos užmokestis nustatomas pagal DK 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo Vyriausybės patvirtintą tvarką. Pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo patvirtinto Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas nagrinėjamu atveju į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma jo pareiginė alga (bazinis darbo užmokestis), o Aprašo 5.1 punktas nustato, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Ieškovas iš darbo atleistas 2019 m. gegužės 10 d., o 2019 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjo teismo nutartis iškelti UAB „Edenkara“ bankroto bylą, taigi, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, už uždelstą atsiskaityti laiką darbuotojui priklausytų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, padauginto iš 6 mėnesių, netesybos, kurios sudarytų iš viso 4 380 Eur (730 Eur x 6 mėn.). Pažymėtina, jog ieškovas dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 13 d., kaip nurodyta jo skunde, darbuotojas niekada darbo UAB „Edenkara“ laikotarpiu nebuvo gavęs atsiskaitymo lapelių ar kitos formos informacijos apie jam priklausantį darbo užmokestį, todėl tik 2019 m. rugpjūčio mėn. jam atstovaujančiai Profesinei sąjungai perskaičiavus ieškovui išmokėtas darbo užmokesčio sumas jis sužinojo apie darbo užmokesčio nepriemoką (b. l. 21–22). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad per beveik trejus su puse darbo UAB „Edenkara“ metų ieškovas nesikreipė į darbdavį, darbuotojų atstovus ar kitas kompetentingas valstybės institucijas dėl informacijos apie jam priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas, liudija jo pasyvumą ir neveikimą ginant savo interesus. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovė yra bankrutavusi įmonė, todėl nagrinėjamu atveju byloje egzistuoja ir viešasis interesas, t. y. turi būti ginami ne tik darbuotojo, bet ir bankrutavusios įmonės bei kitų jos kreditorių interesai, įvertinus tai, kad 6 mėnesių dydžio netesybos viršija viso darbdavio įsiskolinimo darbuotojui sumą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir protinga priteisti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas, t. y. nuo būtent kreipimosi dėl pažeistų teisių gynimo (2019 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo nutarties iškelti UAB „Edenkara“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2019 m. lapkričio 12 d.). Ieškovo prašymas dėl netesybų priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 1 460 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) (DK 147 straipsnio 2 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, CK 1.5 punktas).
Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nesumokėto V. K. darbo užmokesčio ir kompensacijos už darbą naktį suma sudaro 3 184,33 Eur (neatskaičius mokesčių) (3 140 Eur + 44,33 Eur), nesumokėtų dienpinigių 1 383,79 Eur ir 1 460 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių), todėl šioje proceso stadijoje tokio dydžio jo finansinis reikalavimas tvirtintinas BUAB „Edenkara“ bankroto byloje (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis.
Kreditinis reikalavimas turėtų būti patikslintas administratorei apskaičiavus mokesčius (Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikių išmokų įstatymo 7 straipsnis, 8 straipsnio 3 dalis). Kreditinis reikalavimas gali būti tikslinamas iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
patvirtinti pirmosios eilės kreditoriaus V. K. 6 028,12 Eur kreditinį reikalavimą BUAB „Edenkara“ bankroto byloje, kurį sudaro: 3 184,33 Eur nesumokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už darbą naktį, 1 383,79 Eur dienpinigių ir 1 460 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių).
Nutarties kopiją įteikti šalims, bankroto administratorę UAB „Vadybos apskaita“, įpareigoti supažindinti įmonės kreditorius ir apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.
Nutartį per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.