- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- 2A-568-104/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-35952-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „Fides LT“
- Ieškovas
- UAB „AKTKC“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Fides LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3202-430/2014 pagal ieškovo UAB „AKTKC“ ieškinį atsakovui UAB „Fides LT“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „AKTKC“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Fides LT“ 12 662,65 Lt skolos, 2 848,12 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 233 Lt žyminis mokestis. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė Mobiliojo objekto kontrolės paslaugų sutartį Nr. MO-110401-01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti numatytas mobiliojo objekto kontrolės paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas ieškovui liko skolingas 12 662,65 Lt. Remiantis sutartimi, ieškovas atsakovui paskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 2 848,12 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovo UAB „Fides LT“ ieškovo UAB „AKTKC“ naudai priteisė 12 662,65 Lt skolos, 2 848,12 Lt delspinigių bei 233 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Fides LT“ pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo nurodytomis teikiamomis paslaugomis, atsakovas nesinaudojo, kadangi šios paslaugos atsakovui tapo nereikalingos ir ieškovas apie tai žinojo. Ieškovas nuolat siuntė sąskaitas-faktūras, nors buvo informuotas, jog paslauga nereikalinga. Atsakovas sudarė sutartį su ieškovu dėl to, jog laimėjo Vilniaus miesto savivaldybėje skelbtą konkursą dėl vietos identifikavimo paslaugų teikimo. Šį tikslą atsakovas ieškovui buvo atskleidęs 2011-03-29 elektroniniame laiške, kuriame nurodė ir vieną esminių sąlygų - sutarties terminą, t.y. kad sutartis su savivaldybe sudaroma vieneriems metams ir gali būti tęsiama dar dvejus metus. Buvo nurodyta, jog vietos identifikavimo paslaugos reikės būtent savivaldybės automobiliams ir buvo prašoma sutarties su savivaldybe nuostatas integruoti į standartinę ieškovo sutarties formą. Šalims sudarius sutartį ir atsakovui gaunant vietos identifikavimo paslaugą bei ją perduodant Vilniaus miesto savivaldybei, atsakovas mokėdavo laiku ir jokio įsiskolinimo ilgą laiką nebuvo. Vilniaus miesto savivaldybei nepratęsus sutarties dėl vietos identifikavimo paslaugų pirkimo 2013 metams, atsakovas apie tai informavo ieškovą prašydamas sustabdyti paslaugų teikimą trims mėnesiams, kaip tai buvo numatyta sutarties 4.5 punkte. Atsakovas ne kartą ragino ieškovą sąskaitų nesiųsti, nes paslauga nėra naudojamasi, tačiau tokius prašymus ieškovas ignoravo. Ieškovas turėjo techninių galimybių matyti, kad jo teikiama paslauga nesinaudojama. Ieškovas turėjo galimybes sustabdyti paslaugos teikimą, kol bus apmokėta skola, tačiau paslaugų teikimo nestabdė.
Ieškovas UAB „AKTKC“ atsiliepimu į prieštaravimus prašė atmesti atsakovo prieštaravimus kaip nepagrįstus ir priimti sprendimą dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta tam, kad viena šalis galėtų teikti kitai šaliai atitinkamas paslaugas vadovaujantis sutarties sąlygomis. Ieškovas, išperkamosios nuomos būdu, suteikė atsakovui Vietos nustatymo, valdymo ir komunikavimo įrangą, specializuotus GARMIN jungiamuosius kabelius bei sumontavo minėtą įrangą į atsakovo pateiktas transporto priemones. Sutartyje numatytomis sąlygomis ieškovas įsipareigojo teikti WebFleet paslaugas, kurių pagalba atsakovas vykdys savo transporto priemonių valdymą bei stebėjimą. Pažymėjo, jog atsakovo nurodyta sutarties sąlyga – savavaldybės laimėtas konkursas, nepaminėta nei viename sutarties punkte. Sutarties 10.1. punkte aptartas sutarties galiojimo terminas – 3 metai. Taip pat sutarties terminas įrašytas atsakovo pateiktame elektroniniame laiške. Iš atsakovo ieškovas jokių pretenzijų dėl paslaugų teikimo nėra gavęs. Atsakovas pažeidė sutarties 10.4. punktą, nes raštiško įspėjimo dėl sutarties nutraukimo ieškovas negavo, o buvo įspėtas apie galimą sutarties nutraukimą tik elektroninio susirašinėjimo metu. Vartotojas turi teisę sustabdyti teikiamas paslaugas, tačiau tai neatleidžia nuo sutarties įsipareigojimų bei minimalaus mėnesinio mokesčio, kuris betarpiškai susietas su vartotojui suteiktos įrangos išperkamosios nuomos mokesčiu. Sutarties 4.5. punkte nustatyta, jog paslaugos sustabdymas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius. Ieškovas ragino atsakovą atvykti ir susitarti dėl galimo sutarties nutraukimo sąlygų. Nurodė, kad iki galo neįvykdžius sutarties atsakovui pasaugų teikimui perduota įranga yra ieškovo nuosavybė, kurią atsakovas šalių sutartomis sąlygomis turėtų išpirkti arba grąžinti ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010-04-01 (sutartyje nurodyta klaidinga data) ieškovas ir atsakovas sudarė Mobiliojo objekto kontrolės paslaugų sutartį Nr. MO-110401-01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti numatytas mobiliojo objekto kontrolės paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Sutartimi ieškovas išperkamosios nuomos būdu suteikė atsakovui Vietos nustatymo, valdymo ir komunikavimo įrangą, specializuotus GARMIN jungiamuosius kabelius bei sumontavo minėtą įrangą į atsakovo pateiktas transporto priemones. Sutarties 5.3. punkte nustatyta, kad vartotojas įsipareigoja per 3 dienas apmokėti pardavėjo pateiktoje sąskaitoje-faktūroje nurodytą vartotojui pateiktų prekių ir/ar suteiktų paslaugų kainą gavus tiesioginio užsakovo apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Apmokėjimą už pateiktas prekes ir/ar sutektas paslaugas atlikti ne vėliau kaip per 95 dienas nuo sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Atsakovui atsiskaitymui, buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. AKC103862, AKC104368, AKC104879, AKC105393, AKC105957, AKC106534 ir AKC107081, iš viso 12 662,65 Lt sumai. Byloje kilo ginčas dėl Mobiliojo objekto kontrolės paslaugų sutarties Nr. MO-110401-01 sąlygų aiškinimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas priteisimo.
Vienas iš argumentų, kuriuo rėmėsi atsakovas prieštaraudamas dėl preliminaraus sprendimo, buvo tai, kad Sutartis buvo sudaryta 1 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti 3 metams, o Sutarties terminas tiesiogiai susijęs su atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta sutartimi. Tačiau teismas pažymėjo, kad jokių susitarimų dėl vienerių metų termino Sutarties 10 dalyje, reglamentuojančioje Sutarties galiojimą, keitimą ir nutraukimą, nesudaryta. Nors ikisutartinių susirašinėjimų metu atsakovas buvo išreiškęs nuomonę, kad pasirašoma sutartis tiesiogiai susijusiu su Vilniaus mieto savivaldybės skelbtu konkursu, tačiau ir elektroniniame susirašinėjime buvo nurodyta, kad atsakovo siūlomas „sutarties terminas 3 metai (1metai+1metai+1metai)“. Apie tai, kad būtų siekiama sutartį sudaryti vieneriems metams, o po metų ją pratęsti net ir derybose (el. paštu) dėl Sutarties pasirašymo nebuvo kalbama. Teismas atkreipė dėmesį ir į atsakovo elgesį po sutarties pasirašymo, t.y. 2013-12-12 siųstą el. laišką ieškovui, kuriuo prašoma sustabdyti paslaugos tiekimą 3 mėnesiams. Jeigu sutartis, kaip teigia atsakovas, būtų sudaryta vienerių metų laikotarpiui, 2013-12-12 jos galiojimo terminas būtų pasibaigęs, o priežasties stabdyti paslaugų teikimą nebūtų. Taigi teismas konstatavo, kad Sutarties 10.2 punkte aptartas Sutarties pratęsimas vienerių metų laikotarpiui sietinas su 10.1 punkte sutartu 3 metų galiojimo terminu ir negali būti aiškinamas plečiamai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo išnuomota įranga galėjo būti sumontuota ir kitose transporto priemonėse, Sutartis buvo dvišalė, todėl tiesioginio sąsajumo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbtais viešaisiais pirkimais Sutartyje nebuvo aptarta.
Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodytomis teikiamomis paslaugomis, atsakovas nesinaudojo, kadangi šios paslaugos atsakovui tapo nereikalingos ir ieškovas apie tai žinojo. Teismas tokius atsakovo, juridinio asmens, kuriam keliami didesni atsakingumo ir rūpestingumo kriterijai, argumentus vertino kaip neatitinkančius sąžiningos verslo praktikos. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog siekė nutraukti Sutartį 10.4 punkte nustatyta tvarka, t.y. įspėjusi raštu kitą šalį ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, nepateikė, o pagal į bylą pateiktą susirašinėjimą el. paštu akivaizdu, jog tinkamai išreikštos valios dėl Sutarties nutraukimo nebuvo. Todėl teismas konstatavo, kad sutarties nenutraukus abi šalys turėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Fides LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „AKTKC“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais. Pirma, tarp ginčo šalių sudarytos sutarties pagrindu paslaugos buvo ilgalaikės, todėl susitarta dėl abonentinio mokesčio. Paslaugų kaina, t.y. abonentinio mokesčio sudedamosios dalys Šalių buvo sutartos priedu Nr. 6 prie Sutarties „Paslaugų įkainiai”, iš kurio aiškiai matyti, kad šalys susitarė dėl: 1) įrenginiu išperkamosios kainos, nes nustatyta, jog vieneto kaina per 12 mėnesių yra 1 452 Lt su PVM, tačiau nėra aiškiai nustatyto išperkamosios nuomos termino, o būtent laikotarpio, per kurį visiškai išperkama sumontuota įranga. Iš byloje esančių įrodymų, o būtent 49 bylos lape pateikto susirašinėjimo aiškiai matyti, jog paslaugos teikėjo (ieškovo) nustatyta vieno įrangos vieneto kaina yra 1 050 Lt plius PVM. Tad darytina logiška ir pagrįsta išvada, jog atsakovas, mokėdamas už įrangą po 100 Lt per mėnesį už vienetą, įrangos vieno vieneto kainą padengė per pirmus sutarties galiojimo ir paslaugų teikimo metus, todėl reikalavimas priteisti pagal į bylą pateiktas sąskaitas paslaugų kainą, tame tarpe ir neva tai išperkamosios nuomos kainą už įrangą, už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2013 m. rugpjūčio, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas; 2) WebFleet paslaugos kainos, t.y. 15 Lt plius PVM per mėnesį, kurį pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai už laikotarpį, kuomet ši paslauga ieškovui nebuvo teikiama, o būtent už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2013 m. rugpjūčio. Antra, pasisakydamas dėl tikrųjų šalis siejusių santykiu, nurodo, kad teismo posėdžių metu ieškovo atstovai neneigė fakto, jog ieškovas žinojo, kad galutinis vietos nustatymo paslaugos vartotojas bus Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Be kita ko, tai buvo aiškiai konstatuota susirašinėjimuose tarp šalių. Tarp ginčo šalių sudaryta sutartis buvo sudaroma išimtinai galutinio vartotojo, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai, o ne bet kurio kito galimo vartotojo interesais ir atžvilgiu, ką patvirtina ir sutarties 9.1. punktas, kuriuo šalys susitarė dėl atsiskaitymo sąlygų: šalys susitarė, kad už paslaugas vartotojas atsiskaitys tik gavus tiesioginio vartotojo apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Todėl akivaizdu, jog byloje nustatytas ir nepaneigtas faktas, jog paslauga buvo teikiama ir galutinis paslaugos gavėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Trečia, nepaisant to, kad sutartyje įrašytas trijų metų jos galiojimo laikotarpis, ši sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius tarp šalių susiklosčiusius santykius. Remiantis teismų praktika, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Todėl iš byloje pateiktų elektroninių laiškų negali būti paneigtas faktas, jog ieškovas žinojo, jog galutinis paslaugos vartotojas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tie patys susirašinėjimai patvirtina, jog teismas visiškai nepagrįstai konstatavo faktą, jog sutartis buvo sudaryta apibrėžtam 3 metų laikotarpiui, kai el. susirašinėjime, o būtent bylos lape 75, aiškiai išreikštas sutarties sudarymo terminas - 1 metai su galimybe pratęsti dar du metus po vienerius metus.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „AKTKC“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Sutartyje vienareikšmiškai buvo nurodytas sutarties terminas trys metai. Atsakovo teiginys, kad esminė Sutarties sąlyga - savivaldybės laimėtas konkursas, nepaminėta nė viename Sutarties punkte. Atsakovas pateikė žinomai melagingą informaciją, kad visą laiką mokėjo sąžiningai ir laiku. Ieškovui jau ankščiau teko kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo (Vilniaus miesto Apylinkės Teismo civilinė byla Nr. L2-10050-294/2012). Skolą atsakovas sumokėjo tik po to, kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Tai įrodo, kad atsakovas veikė nesąžiningai, netinkamai vykdydamas sutartinius įsipareigojimus. Taip pat pažymi, jog atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl paslaugų teikimo nėra pateikęs. Atsakovas taip pat nėra pateikęs ir raštiško prašymo nutraukti Sutartį, kaip tai numatyta Sutarties 10.4. p., todėl ieškovas ir toliau vykdo sutartinius įsipareigojimus. Jei atsakovas būtų aiškiai išreiškęs valią nutraukti Sutartį anksčiau sutarto termino, atitinkamai turėtų kompensuoti ieškovui jo patirtus kaštus, susijusius su įrangos išperkamąja nuoma, galimai grąžinant ieškovui įrangą už likutinę vertę, bei aukščiau nurodytais montavimo ir programavimo darbais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-06-01 ieškovas ir atsakovas sudarė Mobiliojo objekto kontrolės paslaugų sutartį Nr. MO-110401-01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti numatytas mobiliojo objekto kontrolės paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Sutartimi ieškovas išperkamosios nuomos būdu suteikė atsakovui Vietos nustatymo, valdymo ir komunikavimo įrangą, specializuotus GARMIN jungiamuosius kabelius bei sumontavo minėtą įrangą į atsakovo pateiktas transporto priemones. Atsakovui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. AKC103862, AKC104368, AKC104879, AKC105393, AKC105957, AKC106534 ir AKC107081, iš viso 12 662,65 Lt sumai. Byloje kilo ginčas dėl Mobiliojo objekto kontrolės paslaugų sutarties Nr. MO-110401-01 sąlygų aiškinimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas priteisimo.
Apeliantas teigia, kad minėta sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui, todėl pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas vėlėsniu laikotarpiu apeliantui neatsiranda. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apelianto teiginys prieštarauja šalių 2010-06-01 sudarytos Mobiliojo objekto kontrolės paslaugų sutarties 10 p., kuris nustato, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 3 (trejus) metus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šalių rašytinį susitarimą, numatytą sutarties 10.3 p. ir CK 6.192 str. 4d. dėl sutarties 10 p. nurodyto termino pakeitimo, todėl apelianto nurodytas elektroninis susirašinėjimas negali būti įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad tikrąją šalių valią buvo išreikšta sudaryti sutartį vieneriems metams su galimybe pratęsti dar du metus po vienerius metus. Byloje esantis susirašinėjimas rodo, jog nagrinėjamo ginčo šalis siejo tam tikri ikisutartiniai santykiai minėtos sutarties pagrindu. Tačiau kiekviena sudaryta sutartis turi būti vykdoma pagal joje šalių suderintas sąlygas (CK 6. 156 str. 4 d.) arba imperatyvų įstatymo nurodymą. Šalių valia, sudarant sutartį, aiškintina vadovaujantis CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios taikytinos ne tik sprendžiant dėl raštu užfiksuotų sutarties sąlygų reikšmės, bet ir dėl tokia sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų tikrumo, jų privalomumo ir nekintamumo. Kiekviena atskira sutarties sąlyga negali būti aiškinama atsietai nuo visos sutarties teksto bei kitų jos sąlygų, o teisinę reikšmę turi ne pažodinis sutarties teksto (atskirų jos sąlygų) aiškinimas, bet šalių vidinės valios įvertinimas, kuri dažnai paaiškėja remiantis faktinių bylos aplinkybių, šalių elgesio iki ir po sutarties sudarymo tyrimu. Nepaisant šalių elektroniniame susirašinėjime iki sutarties sudarymo esančio 3 metų sutarties termino paaiškinimo „1+1+1“, matyti, kad elektroniniame susirašinėjime tarp ieškovo ir atsakovo atstovų, kaip ir šalių sudarytoje sutartyje, jos terminas nurodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, t.y. 3 metais (b.l. 11, 75). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Sutarties 10.2 punkte aptartas sutarties pratęsimas vienerių metų laikotarpiui sietinas su 10.1 punkte sutartu 3 metų galiojimo terminu ir negali būti aiškinamas plečiamai. Jeigu apeliantas pageidavo sudaryti sutartį 1 metų laikotarpiui, tai neturėjo pasirašyti ginčo sutarties, kur 10.1 punkte nurodytas 3 metų galiojimo terminas. Tačiau ieškovas sutartį pasirašė ir jokių reikalavimų dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė.
Kitaip susiklosčiusios situacijos vertinti neleidžia ir paties atsakovo teismui pateiktas elektroninis laiškas dėl paslaugų teikimo sustabdymo (b.l. 44) patvirtina, jog atsakovas nelaikė, kad sutartis nėra galiojanti ir prašė ją sustabdyti remiantis sutarties 4.5 p. Minėtame sutarties punkte aiškiai nurodyta, jog laikinas sutarties sustabdymas neatleidžia vartotojo nuo šios sutarties įsipareigojimų vykdymo. Esant galiojančiai sutarčiai svarbu pažymėti, jog atsakovas nėra pateikęs ieškovui raštiško prašymo nutraukti Sutartį, kaip to reikalauja Sutarties 10.4. p.
Taip pat atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovo reikalavimas dėl išperkamosios nuomos kainos už įrangą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2013 m. rugpjūčio, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, nes paslaugos teikėjo (ieškovo) nustatyta vieno įrangos vieneto kaina yra 1 050 Lt plius PVM (b.l. 49), todėl mokėdamas už įrangą po 100 Lt per mėnesį už vienetą, apeliantas įrangos vieno vieneto kainą padengė per pirmus sutarties galiojimo ir paslaugų teikimo metus. Pažymėtina, kad ieškovas yra verslininkas ir jo tikslas yra gauti pelną iš savo veiklos. Ieškovas įsigijo turtą už mažesnę kainą, o išperkamosios nuomos sutarties pagrindu gautinų įmokų suma turėjo būti didesnė, todėl ieškovo pelną turėjo sudaryti šių sumų skirtumas. Atsižvelgiant į tai, toks ieškovo reikalavimas laikomas pagrįstu. Apelianto teiginys, kad sutartyje nėra aiškiai nustatyto išperkamosios nuomos termino, o būtent laikotarpio, per kurį visiškai išperkama sumontuota įranga, yra nesuprantamas, nes kaip jau buvo minėta, sutartis sudaryta 3 metams, atskiro susitarimo dėl įrangos nuomos termino sutartimi nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pateikė atsakovui keletą sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo už įrangos nuomą variantų (b.l. 67), kuriais atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti.
Apelianto teiginys, kad ieškovas žinojo, jog galutinis paslaugos vartotojas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neturi reikšmės šalių sutartimi nustatytoms prievolėms.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, bei pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą turėjo 300 Lt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimą, kaip numato CPK 88 str. 1 d. 9 p. Todėl ieškovui UAB „AKTKC“ iš apelianto UAB „Fides LT“ priteisiami 300 Lt, t.y. 86,89 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Fides LT“ ieškovui UAB „AKTKC“ 300 Lt, t.y. 86,89 Eur, bylinėjimosi išlaidų.