Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B.atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei A. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ir atsakovės A. B. priešieškinį M. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas M. U. ieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. U. tvarką. Nurodė, kad iki 2021 m. vasaros pradžios šalys gyveno kartu ir kartu augino nepilnametį sūnų L. U.. Pradėjus gyventi skyrium. ieškovas su sūnumi bendravo, tačiau 2021 m. rudenį tarp šalių kilo konfliktas ir atsakovė pradėjo vis rečiau leisti susitikti su sūnumi. 2021-12-02 įvyko konfliktas ir atsakovė kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko situacijos vertinimo. Šalys nesutaria dėl vaiko interesų ir bendravimo tvarkos, kas neatitinka vaiko interesų.

2. Atsakovė A. B. priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove ir nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad nuo 2020 m. vasaros pradžios negyvena kartu dėl ieškovo nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto naudojimo atsakovės ir jos motinos atžvilgiu mažamečio vaiko akivaizdoje. Nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2020-01-29 gyveno kartu Prancūzijoje. Kadangi ieškovo elgesys agresyvėjo, atsakovė, baimindamasi dėl savo ir vaiko saugumo, grįžo gyventi į Vilnių. Siekdama, kad ieškovas neprarastų ryšio su vaiku, 2020-10-23 vyko pas ieškovą į Prancūziją ir dėl paskelbto karantino buvo priversta likti iki 2021-04-05. Nuo 2021 m. vasaros pradžios galutinai išsiskyrė. Atsakovė kelis kartus keliavo su vaiku pas ieškovą į Prancūziją. Ieškovas atvažiuoja bendrauti su vaiku apsvaigęs psichotropinėmis medžiagomis / alkoholiu, dėl ko atsakovė neleidžia jam bendrauti, tuomet ieškovas naudoja psichologinį ir fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Dėl ieškovo psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimo ir dėl tuo metu agresyvaus bei neprognozuojamo ieškovo elgesio, ieškovo bendravimas su vaiku su nakvynėmis nėra galimas. Ieškovas yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, tai patvirtina rašytiniai įrodymai apie 6 ieškovo teistumus (chuliganizmas; melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą; papirkimas; turto pasisavinimas; aplaidus apskaitos tvarkymas ir turto išvaistymas).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-05 nutartimi patvirtinta ieškovo M. U. ir atsakovės A. B. sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (toliau – Taikos sutartis).

4. 2022-12-15 ieškovas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kadangi atsakovė A. B. teismo patvirtintos tvarkos nevykdo. Ieškovas papildomuose paaiškinimuose pažymėjo, kad paskutinį kartą su vaiku bendravo 2022-12-10/11 savaitgalį, kitus savaitgalius nebuvo įleistas į namus arba buvo informuotas, kad vaikas serga. Su vaiku ieškovas matėsi paskutinį kartą 2022-12-21. Ieškovo žiniomis, atsakovė 2023 m. sausio mėnesį buvo išvykusi į užsienį, todėl buvo nutrauktas jo bendravimas, ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovės išvykimą į užsienį. Ieškovas nupirko sūnui telefoną, tačiau telefonas neperduotas ir yra išjungtas. Vaikas nebuvo perduotas tėvui 2022-12-24.

5. Atsakovė A. B. prašė atmesti ieškovo prašymą. Pažymėjo, kad ieškovas privalėjo pagrįsti, kada ir kokių Taikos sutarties sąlygų atsakovė nevykdė. Nurodė, kad ieškovo M. U. bendravimas su vaiku neįmanomas, nes Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023-01-24 nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47005-22 jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei draudimas lankytis A. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir jos prieigose, draudimas bendrauti, matytis su A. B. ir L. U.. M. U. yra įtariamas tuo, jog išplatino ir demonstravo pornografinio turinio nuotraukas, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas L. U.. Nuo 2023-01-24 atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku. Vaikas yra mažametis, nemoka kalbėti ir, ieškovui paskambinus pabendrauti su vaiku, vaikas po kelių akimirkų nubėga nuo telefono vaizdo kameros ir žaidžia savo žaidimus. Ieškovas skambina vėlai vakare (apie 23 val.) ir reikalauja pabendrauti su vaiku, o pasakius kad miega, iškeikia atsakovę necenzūriniais žodžiais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi tenkino ieškovo M. U. prašymą ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal ieškovo M. U. ir atsakovės A. B. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2–25 punktus. Nurodė, kad:

6.1. iš Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023-01-24 nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47005-22 matyti, jog įtariamajam M. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimai – draudimas lankytis A. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir jos prieigose, draudimas bendrauti, matytis su A. B. ir L. U.. Ieškovas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir kardomosios priemonės objektyviai negali bendrauti su vaiku, kaip nustatyta teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje;

6.2. nurodyti bendravimo tvarkos nevykdymo atvejai iki 2023-01-24, pateikti įrodymai, kad šalims ir po Taikos sutarties sudarymo sunkiai vyko (vyksta) bendravimas dėl vaiko. Nurodytos nebendravimo priežastys – išjungtas vaiko telefonas, vaiko liga, bloga savijauta, tačiau nepateikta duomenų, jog vaikas iš tikro sirgo ar blogai jautėsi. Nurodytas išvykimas į užsienį, neinformavus tėvo, kaip tai numatyta Taikos sutarties sąlygose. Atsakovė nepateikė argumentų dėl ieškovo bendravimo pagal Taikos sutartį užtikrinimo iki 2023-01-24, nepaneigė ieškovo nurodytų nebendravimo atvejų iki 2023-01-24;

6.3. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2023-01-13 Pagalbos plane pažymėti ieškovo nebendravimo su vaiku atvejai. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius patarė ieškovui kreiptis į antstolius dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos;

6.4. teismui pateikti duomenys rodo, jog bendravimas nevyko taip, kaip nustatyta Taikos sutartyje. Teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, sprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal Taikos sutarties 2–25 punktus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti. Nurodo, kad:

7.1. pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada ir kokias Taikos sutarties sąlygas pažeidė atsakovė. Nutartis grindžiama prielaidomis;

7.2. dėl ieškovo bendravimo 2022-12-10/11 nepateikta įrodymų, jog atsakovė trukdė ieškovui bendrauti, nurodant negalėjimo bendrauti su vaiku datą ir atitinkamą Taikos sutarties sąlygą. Priešingai, atsakovė geranoriškai leido ieškovui bendrauti papildomu laiku, pvz., atsakovės pasiūlymu ieškovas per šventes 2022-12-23/26 praleido laiką su vaiku, 2022-12-28 vaikas buvo su ieškovu; nuo 2022-12-31 iki 2023-01-01 ieškovas neatvyko pasiimti sūnaus, nes jam buvo svarbiau su draugais švęsti Naujųjų Metų šventę;

7.3. nuo 2023-01-10 iki 2023-01-24 ieškovo bendravimo dienos su vaiku pagal Taikos sutarties sąlygas buvo: 4 d. (ieškovas neatvyko pasiimti sūnaus), 11-19 d. vaikas sirgo (ligos pradžioje temperatūra buvo pakilusi iki 38 laipnsnių) ir ieškovui buvo pranešta, dėl ko pagal Taikos sutarties 24 punktą bendravimo tvarka nebuvo vykdoma, tačiau ieškovas vaiko ligos metu skambinėjo vaikui ir kaltino atsakovę neva ji neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku telefonu, nors vaikas dėl ligos negalėjo atsikelti iš lovos. 2023-01-18 ieškovas bendravo su vaiku. Tai, jog vaikas ligos metu negalėjo bendrauti su ieškovu telefonu, nėra Taikos sutarties sąlygų pažeidimas. Vaikas dar nekalba ir nemoka naudotis telefonu;

7.4. 2023 m. sausio mėnesį atsakovė neatostogavo užsienyje laikotarpiu, kai ieškovas pagal Taikos sutarties sąlygas turėjo bendrauti su vaiku. Nutartimi padaryta prielaida, neva atsakovė 2023 m. sausio mėnesį buvo išvykusi į užsienį ir dėl to ieškovas negalėjo bendrauti su vaiku, yra nepagrįsta. Atsakovo pateikta fotonuotrauka yra be datos, neaišku kada padaryta;

7.5. nuo 2023-01-24 atsakovė, vykdydama ieškovui pritaikytas kardomąsias priemones bei siekdama apsaugoti mažametį vaiką, neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku;

7.6. ieškovas nevykdo Taikos sutarties sąlygų – neteikia išlaikymo vaikui bei netinkamai vykdo nustatytas bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas. Nuo 2022-10-05 ieškovas vaiko išlaikymui sumokėjo 320 Eur, nors turėjo sumokėti 940 Eur. Ieškovas vaiką grąžina motinai vėlai vakare apie 21 val., nors privalo grąžinti iki 19 val. Ieškovas atvyksta vaiko pasiimti pavėlavęs daugiau kaip dvi valandas ir atsakovė turi teisę neleisti bendrauti su vaiku ir nėra laikoma pažeidusi Taikos sutarties sąlygas;

7.7. ieškovas reikalauja keisti Taikos sutarties sąlygas ir bendrauti su vaiku kitaip, nei sulygta Taikos sutarties sąlygomis, pvz. 2022-12-14 liepė atsakovei suruošti vaiką, nes jis atvažiuos vaiko paimti penktadienį, nors turėjo pasiimt šeštadienį. Šalims nesusitarus, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo priemonėmis nuo 18 val., tačiau ieškovas reikalauja bendrauti su vaiku telefonu, kuomet jis miega arba būna užsiėmęs, arba atsakovės darbo valandomis iki 18 val. Atsakovė negali būti laikoma pažeidusia Taikos sutarties sąlygas;

7.8. byloje nepateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija dėl Taikos sutarties sąlygų nevykdymo, o Kauno miesto socialinių paslaugų centro specialistės parengta anketa yra nesuderinta su Vilniaus skyriumi ir neobjektyvi, jos duomenys paremti melagingais ir abstrakčiais ieškovo teiginiais, dėl ko minėtoje įstaigoje atliekamas vidinis tyrimas;

7.9. atsakovė tinkamai vykdo Taikos sutarties sąlygas ir nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Ieškovas toliau terorizuoja ir persekioja atsakovę. 2022-12-14 atvyko į atsakovės darbovietę ir sukėlė skandalą. Dėl ko dar, dėl ko darbdavys paprašė atsakovės savo noru nutraukti darbo sutartį ir atsakovė nuo 2023-01-06 neteko darbo ir pajamų.

8. Ieškovas M. U. prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

8.1. ieškovas su nepilnamečiu vaiku trečiadienį paskutinį kartą bendravo 2022-12-21. Trečiadieniais vaikas nėra pristatomas į ugdymo įstaigą, 2023 m. sausio mėnesį vaikas nė vieną trečiadienį nebuvo ugdymo įstaigoje;

8.2. atsakovei 2023 m. sausio mėnesį išvykus į užsienį, ieškovo bendravimas su sūnumi buvo nutrauktas tiek savaitgaliais, tiek trečiadieniais. Ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovės išvykimą į užsienį jo bendravimo su vaiku dienomis;

8.3. ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi nevyko jokiomis ryšio priemonėmis, nes to vaiko motina neužtikrino;

8.4. vaikas gruodžio 24 d. ieškovui nebuvo perduotas, nurodant, kad vaikas paimamas ir grąžinamas tuo pačiu metu;

8.5. ieškovo prašymo nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus, šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo pozicijas. Ieškovui patikslinus prašymą, atsakovei buvo suteiktas terminas pateikti atsiliepimą ir įrodymus. Tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo;

8.6. atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia atsakovės sąmoningą trukdymą ieškovui bendrauti su vaiku. 2023-01-03 atsakovė nurodo, jog fiksuoja, kad ieškovui vaikas nerūpi ir jis neatvyko susitikti. Po to pripažino supainiojusi dienas (2023-01-03 antradienis). 2023-01-04 atsakovė sąmoningai nevedė vaiko į ugdymo įstaigą, tačiau ieškovui rašė, kad vaikas jo nesulaukė, nors ieškovo neperspėjo, kad vaikas ne ugdymo įstaigoje;

8.7. 2023-01-11 (trečiadienį) atsakovė 21:09 val. informavo ieškovą, kad susitikimas nukeliamas, nes vaikas blogai jaučiasi. Pateiktuose esveikata.lt išrašuose nurodyta, kad vaikas sukarščiavo 2023-01-12 vakare. Iki tol vaikas temperatūros neturėjo, skundėsi pilvo skausmais. Negalavimai netrukdė vaiko vesti į ugdymo įstaigą. Trečiadienį, kai vaikas turi bendrauti su ieškovu, yra dirbtinai teisinamasi bloga vaiko savijauta. Vaikui blogai jaučiantis, tėvas turi teisę vaiką slaugyti;

8.8. ieškovas nuolat prašo leisti pakalbėti su vaiku, tačiau jo prašymai ignoruojami. Vaikas yra dar pakankamai mažas, kad galėtų pats planuoti pokalbius su ieškovu. Atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad ieškovas galėtų bendrauti su vaiku telefonu, tačiau ignoruoja ieškovo prašymus. Jei ieškovas nevykdo Taikos sutarties sąlygų, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo;

8.9. ieškovas pateikė Pagalbos planą, 2023-01-13 posėdžio metu buvo išsakyta ieškovo bei kitų specialistų informacija. Atsakovė atsisakė dalyvauti posėdyje ir pateikti informaciją specialistams. Dokumente pateiktas specialistų situacijos vertinimas, kuris atliktas pabendravus tiek su ieškovu, tiek su atsakove.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje, kurioje teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Kadangi apeliantė (atsakovė) atskiruoju skundu, o ieškovas atskiru prašymu pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas.

13. Atsakovė pateikė šalių susirašinėjimą ir vaiko sirgimą 2023-01-11/19 dienomis patvirtinantį išrašą iš e.sveikata.lt. Ieškovas pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023-03-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą M. U. atžvilgiu.

14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku, sprendžia, kad tiek atsakovės, tiek ir ieškovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-05 nutartimi buvo patvirtinta ieškovo M. U. ir atsakovės A. B. sudaryta Taikos sutartis dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Šalių nepilnamečio sūnaus L. U. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. B.. Nutartis yra įsiteisėjusi.

17. Taikos sutarties 2–25 punktuose (dalyje „Dėl šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo“) šalys susitarė dėl vaiko tėvo M. U. bendravimo su nepilnamečiu L. U. tvarkos savaitgaliai ir darbo dienomis, švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, vasaros atostogų metu, aptarė keliones į užsienį ir kt.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų

18. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. CPK 646 straipsnio 3 dalies dėstymas patvirtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo, turi nustatyti, ar vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos ir nustatęs, kad taikos sutartis ar jos dalis nėra vykdoma, turi išduoti vykdomąją raštą.

19. Byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo tinkamai vykdoma šalių patvirtinta Taikos sutartis, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog įrodinėjant aplinkybes, patvirtinančias teismų sprendimų (nutarčių) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (ypač kiek tai susiję su tuo, kad tokių sprendimų galimai neįvykdo kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina)), galima remtis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, o šių įrodymų leistinumo (priimtinumo) standartai neturėtų būti pernelyg aukšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Dėl Taikos sutarties vykdymo

20. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad ieškovo prašymas yra visiškai nepagrįstas ir abstraktaus pobūdžio, nėra nurodyta kada konkrečiai, kokiu būdu ir kokias konkrečiai Taikos sutarties sąlygas atsakovė pažeidė. Teismas, priimdamas nutartį, nenustatė kada ir kokias konkrečiai Taikos sutarties sąlygas atsakovė pažeidė, nutartis grindžiama prielaidomis. Apeliantė teigia, kad tinkamai vykdo teismo nutartimi nustatytos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas ir nėra jokio teisinio pagrindo išduoti ieškovui vykdomąjį raštą.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad teismui buvo nurodyti bendravimo tvarkos nevykdymo atvejai iki 2023-01-24, pateikti įvairūs tikėtini įrodymai ir dokumentai, kad šalims po Taikos sutarties sudarymo sunkiai vyko (vyksta) bendravimas dėl vaiko, pagal patvirtintą šalių Taikos sutartį, kurių atsakovė nepaneigė. Nesant kitų duomenų, teismas atsižvelgė į ieškovo argumentus, kad jis paskutinį kartą su vaiku bendravo 2022-12-10/11 savaitgalį, visus kitus savaitgalius ieškovas nebuvo įleistas į namus arba buvo informuotas, kad vaikas serga, neleidžiant su sergančiu (jeigu sirgo) sūnumi pasimatyti nustatytu laiku.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turi būti vertinamas Taikos sutarties vykdymas iki 2023-01-14, kadangi nuo 2023-01-24 ieškovui Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023-01-24 nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47005-22 pritaikytas draudimas lankytis A. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir jos prieigose, draudimo bendrauti, matytis su A. B. ir L. U..

23. Atsakovė su teismo nutartyje aptartais Taikos sutarties pažeidimais nesutinka, nurodo, kad ji geranoriškai leido ieškovui bendrauti papildomu laiku, pvz., atsakovės pasiūlymu ieškovas per šventes 2022-12-23/26 praleido laiką su vaiku, nuo 2022-12-31 iki 2023-01-01 ieškovas neatvyko pasiimti sūnaus. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė naujus įrodymus, kad vaikas sirgo nuo 2023-01-12 iki 2023-01-19 (esveikata.lt išrašas). Taip pat apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas šalių susirašinėjimas iš kurio nustatyta, kad ieškovas buvo informuotas apie vaiko ligą ir buvo nurodyta, kad susitikimai atidedami.

24. Ieškovas teismui nurodė, kad su vaiku trečiadienį matėsi paskutinį kartą 2022-12-21. Apeliantė nurodo, kad 2022-12-28 vaikas buvo su ieškovu, 2023-01-04 ieškovas neatvyko pasiimti sūnaus, 2023-01-18 ieškovas bendravo su vaiku. Taip pat atsakovė nurodo, kad vaikas sirgo nuo 2023-01-11 iki 2023-01-19.

25. Nors atsakovė teigia, kad 2022-12-28 ir 2023-01-18 vaikas buvo su ieškovu, tačiau tai nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovo ir sūnaus bendravimas vyksta ne visais trečiadieniais ir, kad trečiadieniais vaikas nėra pristatomas į ugdymo įstaigą. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2023 m. sausio 4 d. (trečiadienis), 11 d. (trečiadienis) šalių sūnus nebuvo ugdymo įstaigoje, nebuvimas - nepateisintas. Kitomis 2023 m. sausio mėn. dienomis šalių sūnus ugdymo įstaigą lankė (duomenys pateikti iki 2023-01-11). Ieškovo teigimu jis su nepilnamečiu vaiku trečiadienį paskutinį kartą bendravo 2022-12-21. Net jei ir bendravo ieškovas su sūnumi 2022-12-28 ir 2023-01-18, kaip teigia atsakovė, tačiau lieka nepaneigti ieškovo argumentai dėl šalių negebėjimo susitarti dėl ieškovo bendravimo su vaiku kitais trečiadieniais, pvz., 2023-01-04 ir 2023-01-11. Atsakovė teigia, kad 2023-01-04 ieškovas neatvyko pasiimti sūnaus. Nustatyta, kad tądien sūnus nebuvo ugdymo įstaigoje, įrodymų, kad ieškovas buvo apie tai informuotas – byloje nepateikta. Šios aplinkybės tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šalims po Taikos sutarties sudarymo sunkiai vyko (vyksta) bendravimas dėl vaiko, pagal patvirtintą šalių Taikos sutartį. Atsakovė 2023-01-11 (trečiadienį) 21:09 val. informavo ieškovą, kad trečiadieninis susitikimas nusikelia, nes vaikas blogai jaučiasi, tačiau į bylą nebuvo pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, šalių sūnus 2023-01-09 ir 2023-01-10 buvo ugdymo įstaigoje. Ir nors atsakovė teigia, kad vaikas sirgo nuo 2023-01-11 iki 2023-01-19, tačiau iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų (esveikata.lt išrašo) nustatyta, kad vaikas sukarščiavo tik 2023-01-12 vėlai vakare. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė dėsto faktines aplinkybes, iš kurių turinio daryti išvados, kad apeliantė yra įvykdžiusi visus tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos punktus nėra pagrindo. Atskirojo skundo teiginiai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas nevyksta pagal teismo nutartimi patvirtintą Taikos sutartį.

26. Remiantis Taikos sutarties 24 punktu, kuriame nurodyta, kad vaiko sveikatos sutrikimo atveju (liga, trauma ir pan.) bendravimo tvarka nėra vykdoma, tačiau tėvas turi teisę sūnų lankyti sveikatos priežiūros įstaigoje, spręstina, kad atsakovė nelaikoma pažeidusi Taikos sutarties sąlygų dėl ieškovo bendravimo su sūnumi savaitgalį. Tačiau pažymėtina, kad įrodymai apie vaiko ligą nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

27. Ieškovas teigia, kad atsakovei 2023 m. sausio mėnesį išvykus į užsienį, ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi buvo nutrauktas tiek savaitgaliais, tiek trečiadieniais. Ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovės išvykimą į užsienį jo bendravimo su vaiku dienomis. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, kad tuo metu, kai ji galimai buvo išvykusi, buvo užtikrintas ieškovo ir sūnaus bendravimas pagal Taikos sutarties sąlygas.

28. Ieškovas taip pat nurodo, kad jo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi nevyko jokiomis ryšio priemonėmis. Apeliantė teigia, kad tai, jog vaikas ligos metu negalėjo bendrauti su ieškovu telefonu nėra Taikos sutarties sąlygų pažeidimas. Juolab, vaikas dar nekalba ir nemoka naudotis telefonu. Pažymi, kad šalims nesusitarus, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo priemonėmis nuo 18 val., tačiau ieškovas, nesant sutarimo, reikalauja bendrauti su vaiku telefonu, kuomet jis miega arba būna užsiėmęs, arba atsakovės darbo valandomis iki 18 val., dėl ko atsakovė negali būti laikoma pažeidusi Taikos sutarties sąlygų.

29. Šalių sudarytoje Taikos sutartyje numatyta, kad kiekvienam iš tėvų išreiškus pageidavimą, kitas iš tėvų bendravimo su vaiku metu turi pareigą užtikrinti tuo metu su vaiku esančiam tėvui / motinai bent vieną kartą į dieną pabendrauti su vaiku vaizdą ir garsą perduodančiomis priemonėmis, o jei tokios galimybės nėra – telefonu ar kitu būdu. Šalims nesutarus dėl kitokio pabendravimo su sūnumi laiko, bendravimas vyksta nuo 18 val.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygomis (17 punktu), atsakovės pareiga yra užtikrinti ieškovo bendravimą su sūnumi ryšio priemonėmis bent vieną kartą į dieną, kai ieškovas tokį pageidavimą išreiškia. Įrodymų, kad ieškovo bendravimas su sūnumi ryšio priemonėmis buvo užtikrintas, atsakovė į bylą nepateikė. Pateiktos tik įvairios aplinkybės kodėl vienu ar kitu metu ieškovas negali pabendrauti su sūnumi.

31. Nors atsakovė nurodo, kad jos siūlymu ieškovas per šventes nuo 2022-12-23/26 praleido laiką su vaiku, tačiau ieškovas nurodo, kad vaikas gruodžio 24 d. nebuvo perduotas, nurodant, kad vaikas paimamas ir grąžinamas tuo pačiu metu. Taikos sutarties 5 punktas nustato, kad tėvas bendrauja su vaiku lyginių metų: gruodžio 24-ąją (Kūčių diena) pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas gruodžio 24-ąją nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Nurodytas Taikos sutarties punktas yra gana aiškus ir suprantamas – ieškovas vaiką turi pasiimti šventinės dienos išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžinti gruodžio 24 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad kai gruodžio 24 d. vaikas nebuvo perduotas ieškovui, atsakovė nepažeidė Taikos sutarties sąlygų, kadangi ieškovas turėjo sūnų pasiimti ne gruodžio 24 d., o gruodžio 23 d.

32. Aplinkybė, kad tėvas (pareiškėjas) kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo patvirtina, jog tėvas nori bendrauti su sūnumi, yra linkęs vykdyti Taikos sutartį, nevengia savo tėvo pareigų. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, įrodymų ir šalių paaiškinimų, šalims nuolat kyla nesutarimų dėl Taikos sutarties sąlygų vykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teimas pagrįstai konstatavo, kad pateikti įvairūs tikėtini įrodymai ir dokumentai, kad šalims po Taikos sutarties sudarymo sunkiai vyko (vyksta) bendravimas dėl vaiko, pagal patvirtintą šalių Taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių apeliantės teigimu nebuvo vykdoma Taikos sutartis nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Atskirajame skunde apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos pažeidus materialiosios ar proceso teisės normas.

33. Pažymėtina, kad įstatyme nėra reikalavimo įrodyti kiekvieną Taikos sutarties nevykdymo sąlygą ar pažeidimą bei pradėti sudėtingą procesą dėl jau teisme išnagrinėto ginčo. Vien aplinkybė, kad vaikas su skyriumi gyvenančiu tėvu nebendrauja pagal teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygas, sudaro pagrindą vykdomojo rašto išdavimui. Apibendrinant, sprendžiama, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami, jog būtų galima padaryti išvadą, kad dėl šalių nesutarimų Taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą ieškovui.

Dėl procesinių pažeidimų ir atsakovės galimybės atsikirsti

34. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatinėjo Taikos sutarties sąlygų pažeidimo fakto ir kada bei kokios sąlygos buvo pažeistos, kas leistų atsakovei pateikti konkrečius įrodymus būtent dėl konkrečios dienos neva kliudymo ieškovui bendrauti su vaiku. Ieškovas pažymi, kad prašymo nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus, šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją, argumentus ir įrodymus. Ieškovui patikslinus prašymą, atsakovei buvo suteiktas terminas pateikti atsiliepimą ir įrodymus. Tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė teismui papildomų argumentų dėl ieškovo bendravimo užtikrinimo pagal Taikos sutartį iki 2023-01-24, nepaneigė ieškovo nurodytų nebendravimo atvejų iki 2023-01-24. Nurodė, kad teismui nepateikta duomenų, jog vaikas sirgo ar blogai jautėsi, taip pat akcentuojamas išvykimas į užsienį neinformavus tėvo, kaip nurodyta Taikos sutartyje, nors buvo siūloma tokius įrodymus pateikti.

36. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023-01-11 teisme gautas atsakovės A. B. atsiliepimas į pareiškėjo prašymą. Teismo 2023-01-12 nutartimi buvo atidėtas ieškovo M. U. prašymo nagrinėjimas. Ieškovui buvo pasiūlyta ir nustatytas terminas nurodyti teismui kada konkrečiai, kokiu būdu ir kokias konkrečiai Taikos sutarties sąlygas (dalyje dėl bendravimo tvarkos) atsakovė pažeidė, taip pat pateikti teismui atitinkamus įrodymus (jeigu tokių turima). 2023-01-31 šalys pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir papildomus dokumentus. Teismo 2023-02-02 nutartimi atidėtas ieškovo M. U. prašymo nagrinėjimas ir pasiūlyta atsakovei A. B. iki 2023-02-17 (imtinai) pateikti teismui papildomą atsiliepimą ir įrodymus dėl Taikos sutarties vykdymo iki 2023-01-24. Atsakovė nepateikė teismui papildomų argumentų.

37. Teismas 2023-02-02 nutartimi pasiūlė atsakovei A. B. iki 2023-02-17 pateikti teismui papildomą atsiliepimą ir įrodymus dėl Taikos sutarties vykdymo iki 2023-01-24 (kai dar nebuvo pritaikytos kardomosios priemonės baudžiamajame procese) pagal pareiškėjo (ieškovo) M. U. prašymą, nurodyti, ar ieškovo M. U. bei šalių vaiko bendravimas vyko pagal 2022-10-05 teismo nutartimi patvirtintas Taikos sutarties sąlygas pareiškėjo nurodytais laikotarpiais (iki 2023-01-24) ar nevyko dėl tam tikrų priežasčių (nurodant konkrečias priežastis), pasiūlė ieškovui M. U. iki 2023-02-17 pateikti teismui papildomą atsiliepimą dėl atsakovės A. B. nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų (t. y. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2023-01-24 d. kardomųjų priemonių (tarp jų – draudimas bendrauti, matytis su A. B. ir L. U.). Papildomi atsiliepimai ir (ar) dokumentai nebuvo gauti.

38. Taigi ieškovo prašymo nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus. Šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo pozicijas, argumentus ir įrodymus. Ieškovui patikslinus prašymą jį konkretizuojant, atsakovei buvo suteiktas papildomas terminas pateikti atsiliepimą ir įrodymus. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iki nustatyto termino papildomi atsiliepimai ir (ar) dokumentai nebuvo gauti. Atsakovės argumentas dėl negalėjimo atsikirsti ir pateikti konkrečius įrodymus yra atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas sudarė galimybes šalims net kelis kartus pateikti savo argumentus, įrodymus ir juos papildyti.

Dėl ieškovo bendravimo su vaiku nuo 2023-01-24

39. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad ieškovo pateiktas po 2023-01-24 susirašinėjimas nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl atsakovės trukdymo ieškovui bendrauti su vaiku. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad teismas vertinimo už laikotarpį po 2023-01-24 neatliko ir dėl to nepasisakė.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas M. U. dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir jo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės, nuo 2023-01-24 pritaikyto draudimo nesilankyti A. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir jos prieigose, draudimo bendrauti, matytis su A. B. ir L. U., negali objektyviai bendrauti su vaiku, kaip numatyta Taikos sutarties sąlygose.

41. Esant ikiteisminio tyrimo metu taikytoms kardomosioms priemonėms, atsakovo bendravimas su vaiku pagal Taikos sutartį neturėjo būti vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl ieškovo pateikto susirašinėjimo po 2023-01-24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas kartu su 2023-01-31 patikslintu prašymu pateikė šalių susirašinėjimą, tačiau iš pateikto susirašinėjimo neįmanona identifikuoti, kada jis vyko, kadangi matosi arba tik žinutės laikas, arba nurodyta: „Saturday“, „Sunday“, „Today“. Palyginus ieškovo kartu su 2023-01-31 patikslintu prašymu pateiktą susirašinėjimas su atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktu šalių susirašinėjimu, galima spręsti, kad dalis ieškovo pateikto susirašinėjimo vyko 2023-01-07 ir 2023-01-12. Nesant galimybei nustatyti, kuris šalių susirašinėjimas vyko po 2023-01-24, o apeliantei atskirajame skunde aiškiai to nenurodžius ir neįvardijus, apeliantės argumentas dėl ieškovo pateikto susirašinėjimo po 2023-01-24 ir jo reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės trukdymo ieškovui bendrauti su vaiku, atmestinas, kaip nepagrįstas.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas pateikė į bylą naujus įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023-03-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą M. U. atžvilgiu. Minėtame nutarime pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. U. turėjo tyčią platinti pornografinio turinio nuotraukas, kuriose vaizduojamas vaikas. Todėl spręstina, kad ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023-03-22 nutarimu, nėra pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos bei neišduoti vykdomojo rašto. Nutarime aiškiai išdėstyti sprendimo motyvai, pažymėta, kad vaiko motina iš pradžių atsiųstas vaiko nuotraukas vertino, kaip buitinio pobūdžio, sureagavo išsiųsdama besijuokiančią šypsenėlę.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilus neaiškumų dėl Taikos sutarties sąlygų vykdymo, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, peržiūrėjimo.??? Jeigu atsakovės nuomone bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus ir / ar yra pasikeitusios aplinkybės, gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

44. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.