Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, ūkininkaujantis, administracine tvarka baustas, teistas:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paskirta subendrinta 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) baudą, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką paskirta 26 MGL dydžio (979,16 Eur) bauda;Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta 26 MGL (979,16 eurų) dydžio bauda, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 26 MGL (979,16 Eur) dydžio baudą;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki rugsėjo 5 d. 13.00 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš R. T. negyvenamos sodybos kiemo pagrobė svetimą – R. T. priklausantį turtą: 100 vnt. šiferio lakštų „Eurofala“ bendros 2427,48 Lt (703,05 eurų) vertės, padarydamas nukentėjusiajam R. T. bendrą 2424,48 Lt (703,05 eurų) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. V. laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo vidurio iki 2014 m. spalio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išlaužęs G. B. remontuojamo negyvenamojo namo pakabinamą durų spyną, įsibrovęs į patalpą iš namo išmontuojant pagrobė svetimą – G. B. priklausantį turtą: prieangio plastikinį langą 1,85x0,70 m, 450 Lt (130,33 eurų) vertės, 5 plastikinius langus 1,33x1,20 m po 500 Lt (144,81 eurų) bendros 2500 Lt (724,05 eurų) vertės, virtuvės plastikinį langą 0,83x2,0 m 450 Lt (130,33 eurų vertės, plastikinį langą 0,76x0,70 m 200 Lt (57,92 eurų) vertės, tuo nukentėjusiajam G. B. padarydamas bendrą 3600 Lt (1042,63 eurų) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. V. 2014 m. spalio 27 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ iš E. K. sodo namelio pasikėsino pagrobti duris 293,64 eurų vertės, iškeldamas jas iš vyrių, sugadino nedidelės vertės – 144,81 eurų turtą: durų staktą bei apdailos medžiagas, po to įsibrovė į sodo namelį, pasikėsino pagrobti jame buvusius neapibrėžtos vertės daiktus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas aplinkinių sodų sklypų savininkų.

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. V. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo šaunamąjį ginklą – 8 mm kalibro dujinį pistoletą ME 8COMBAT Nr. (duomenys neskelbtini) kategorijos šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 8 mm dujiniais ir garsiniais šoviniais ir neturėdamas tam leidimo laikė jį savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kol šis ginklas 2014 m. spalio 28 d. buvo rastas ir paimtas patalpų apžiūros metu.

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu E. V. parodė, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažįsta, gailisi dėl jų padarymo. Dėl vagytės iš R. T., E. V. parodė, kad datos tiksliai neatsimena, bet tai buvo 2014 metų rugsėjo pradžioje, važiuodamas dienos metu pamatė sukrautus šiferio lapus ir nutarė juos pavogti. Atvažiavo ryte su savo automobiliu „VW Transporter“, automobilį pasistatė prie šiferio krūvos ir susikrovė į automobilį liktais 98 didelius šiferio lapus ir du mažesnius lapus. Buvo vienas, niekas jam nepadėjo. Šiferio lapai buvo nauji, neskylėti. Krūvoje šiferio dar liko, nes ne visus lapus susikrovė. Šiferį tą pačią dieną išvežė savo autobusiuku į Kauną ir sukrovė garaže, parduoti neplanavo, norėjo užsidegti sau stogą. Dėl padaryto gailisi, kad ima svetimą turtą suprato. Dėl vagytės iš G. B., E. V. parodė, kad tai buvo 2014 metų rudenį, galėjo būti tas laikas, kaip nurodyta kaltinamajame akte, jis grįžinėjo iš Kauno į savo kaimą ir pamatė remontuojamąjį negyvenamąjį namą ir nutarė pavogti langus. Namas buvo užrakintas pakabinama spyna, spyną numušė su laužtuvu, kur paskui padėjo spyną, nepamena. Atsukė prie langų susuktą gipsą, su pjūkliuku išpjovė putas ir išmontavo langus. Langų buvo aštuoni vienetai, didesni langai buvo pirmame namo aukšte, du langai buvo antrame aukšte. Į antrą aukštą užlipo kopėčiomis, kurios buvo namo viduje. Langus iš antro aukšto nuleido pririšęs šniūrą. Kai vogė langus, buvo tamsus paros metas. Langus susipakavo į autobusiuką „VW Transporter“ ir nusivežė pas save į (duomenys neskelbtini) kaimą. Langai buvo iš vidaus balti, iš išorės rudi, medžio imitacijos. Langus planavo įstatyti į savo namą. Suprato, kad įsibrauna į namą, kad ima svetimus daiktus, gailisi dėl šios padarytos veikos, su G. B. civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins. Dėl vagytės iš E. K., E. V. paaiškino, jog 2014 metų spalio pabaigoje bandė pagrobti duris, nes jam reikėjo durų savo ūkyje, daugiau nieko iš namelio pavogti neketino. Su santechniko dešimties rakteliu išlaužė durų spynos šerdelę ir durys atsidarė. Paskui užėjo į namelio vidų ir nulupo apvadus, nes kitaip negalima išimti durų. Išėmus duris, jų pavogti nepavyko, kadangi savo autobusiuką „VW Transporter“ buvo palikęs toliau. Sklypo savininkas atvyko ir negalėjo pravažiuoti, todėl iškvietė policiją ir nutempė autobusiuką. Su E. K. patikslintu ieškiniu 297 Eur sumai, sutinka. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, E. V. parodė, kad jis pats ginklais nesinaudoja, leidimo turėti ginklą neturi, be to ginklai jam nereikalingi. Perskaičius E. V. parodymus (t. 2, b. l. 55) duotus ikiteisminio tyrimo metu, E. V. patvirtino, jog parodymai surašyti teisingai, gali būti, kad pistoletą nusipirko, kaip kad nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bet kadangi ginklais nesinaudoja, galėjo apie tai ir pamiršti, kad jo namuose daiktų dėžėje tarp įrankių buvo rastas ginklas, neginčija.

E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2014 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, vėlai vakare, apie 23-24 val. vienas, atvažiavo su savo automobiliu „VW Transporter“, v. n. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes dieną pravažiuodamas pro tą kaimą matė vienos sodybos kieme sukrautus šiferio lapus ir buvo sugalvojęs juos pasivogti. Su savo krovininiu automobiliu įvažiavo į sodybos kiemą, kur buvo sukrauti šiferio lapai, ir automobilį susikrovė 98 vienetus šiferio lapų. Šiferio lapai buvo rudos spalvos, galėjo būti dydžio 1,25x1,15 m., nes buvo dideli. Kam pardavė pavogtus šiferio lapus, nurodyti atsisakė, tačiau pažadėjo pats grąžinti teisėtam savininkui visus 98 vienetus pavogtų šiferio lapų, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. (t. 2, b. l. 31) E. V. patvirtino duotus parodymus ir atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje. (t. 2, b. l. 33-36) E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos pasakyti negali važiavo (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo negyvenamą sodybą, kuri yra labai netoli prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), nuo Kupiškio pusės, degalinės. Pamatė namą, kuriame yra įdėti plastikiniai langai, pagalvojo, kad gerai būtų šiuos langus išsimontuoti, ir po to juos parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Tada po kažkurio tai laiko, galėjo būti rugsėjo mėnesio pabaigoje, spalio mėnesio pradžioje, tikslios dienos pasakyti negali, vėlai vakare, buvo tamsu, su jam priklausančiu autobusiuku „VW Transporter“, v. n. (duomenys neskelbtini) atvyko prie nužiūrėto negyvenamojo namo, su tikslu iš negyvenamojo namo išsimontuoti ir išsivežti plastikinius langus. Privažiavęs prie negyvenamojo namo, automobilį pasistatė kiek toliau nuo namo, gal kokių 200-300 metrų atstumu ant žvyruoto keliuko ir nuėjo pasiėmęs atsuktuvą, peilį bei laužtuvą prie to namo. Priėjęs prie namo apsižiūrėjo jį, pamatė ant namo durų pakabinamą spyną, spyną su turėtu metaliniu laužtuvu nulaužė ir tokiu būdu pro duris pateko į namo vidų. Patekęs į negyvenamojo namo vidų iš karto ėjo prie langų, kad kuo greičiau juos išsimontuotų ir nusineštų į automobilį. ­Kadangi buvo gana tamsu, tai išmontuojant langus, švietėsi kartais su žibintuvėliu. Langus išmontavo panaudodamas atsuktuvą ir peilį. Iš viso išmontavo aštuonis plastikinius langus ir juos vienas susinešė į savo autobusiuką· Susidėjęs langus parsivežė juos į savo sodybą (duomenys neskelbtini) kaime ir po kelių dienų juos išvežė pažįstamam, kurio nenori įvardinti, į Kauno rajoną. Pavogtus langus pats pristatys į policijos komisariatą. Pavogdamas iš to namo langus, norėjo juos parduot ir taip užsidirbti pinigų. Kad vykdo svetimo turto vagytę, suprato, dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai, labai gailisi. (t. 2, b. l. 42) E. V. patvirtino duotus parodymus ir atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje. (t. 2, b. l. 45-48) E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. spalio 27 d. apie 20 val. automobiliu „VW Transporter“, v. n. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į sodų bendriją, kurios pavadinimo nežino. Atvažiavo vienas, tikslu pagrobti sodo namelio duris, kurias būtų įsistatęs į vištidę, nes turi ūkį (duomenys neskelbtini) kaime. Autobusiuką paliko toliau nuo namelio. Pirmiausia su dešimties rakteliu išlaužė durų įleidžiamą spyna. Durys atsidarė, duris apžiūrėjęs suprato, kad durys menkavertės, skardinės, todėl jų neėmė. Namelio patalpas apžiūrėjo, matė sudėtus obuolius, baldus, šie daiktai jo nedomino. Palikęs tas duris ėjo link automobilio, kuris stovėjo kitoje sodų bendrijoje, tai yra toliau nuo to namelio. Eidamas pamatė, kad prie jo autobusiuko stovi policijos pareigūnai, todėl ten nebeėjo, bet ėjo link namų. Ėjo laukais, pro kurias vietas dabar nežino. Taip pėsčias parėjo iki (duomenys neskelbtini) kaimo Kupiškio rajone. Nuo Kupiškio iki (duomenys neskelbtini) kaimo kur gyvena apie 17 km atstumas. Kada buvo namuose nepamena, buvo pavargęs. Toks jo važiavimas į sodų bendriją pirmas, anksčiau ten nėra buvęs. Supranta, kad padarė nusikaltimą, kaltu prisipažįsta visiškai, dėl jo padarymo gailisi, žalą padarytą namelio savininkei sutinka atlyginti. (t. 2, b. l. 54-55) E. V. patvirtino duotus parodymus ir atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje. (t. 2, b. l. 57-60) E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dujinį pistoletą, kuris buvo rastas jo namuose (duomenys neskelbtini) nusipirko labai senai, nepamena kada, ir nepamena iš kur jį nusipirko. (t. 2, b. l. 55)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu R. T. pateikė šiferio „Eurofala“ įsigijimą patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 25-26), ir pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 703,05 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (t. 1, b. l. 29)

G. B. 2015 m. kovo 20 d. nutarimais pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. (t. 1, b. l. 52;54)

E. K. 2015 m. kovo 18 d. nutarimais pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. (t. 1, b. l. 175;181) E. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 144,81 Eur ieškinį (t. 1, b. l. 180), teisiamojo posėdžio metu E. K. pareiškė patikslintą 297 Eur dydžio ieškinį ir pateikė teismui durų įsigijimą ir montavimą pagrindžiančią PVM sąskaitą-faktūrą. (t. 2, b. l. 128)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad E. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aplinkybę, jog E. V. laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki rugsėjo 5 d. 13.00 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš R. T. negyvenamos sodybos kiemo pagrobė svetimą – R. T. priklausantį turtą - 100 vnt. šiferio lakštų „Eurofala“ bendros 703,05 eurų vertės, patvirtina paties E. V. parodymai ir atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje, nukentėjusiojo R. T. parodymai, protokole-pareiškime, apžiūros protokole, daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys. Pagrobto turto vertę patvirtina R. T. pateikti šiferio „Eurofala“ įsigijimą patvirtinantys dokumentai.

E. V. parodymai ir atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje, nukentėjusiojo G. B. parodymai, protokole-pareiškime, apžiūros protokole, daiktų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. V. nuo 2014 m. rugsėjo vidurio iki 2014 m. spalio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išlaužęs G. B. remontuojamo negyvenamojo namo pakabinamą durų spyną, įsibrovęs į patalpą iš namo išmontuojant pagrobė svetimą – G. B. priklausantį turtą – aštuonis plastikinius langus bendros 1042,63 Eur vertės.

E. V. parodymai ir atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje, nukentėjusiosios E. K. parodymai, liudytojo V. S. parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, protokole-pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, automobilio apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. V. 2014 m. spalio 27 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ iš E. K. sodo namelio pasikėsino pagrobti duris, iškeldamas jas iš vyrių, sugadino nedidelės vertės – durų staktą bei apdailos medžiagas, po to įsibrovė į sodo namelį, pasikėsino pagrobti jame buvusius neapibrėžtos vertės daiktus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nors teisiamojo posėdžio metu E. V. ir teigė, kad turėjo tikslą pagrobti tik namelio duris, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. V. veikė neapibrėžta tyčia, ir savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y., jo automobilį, su kuriuo turėjo būti išvežtas pagrobtas turtas pastebėjo pašalinis asmuo, kuris iškvietė policijos pareigūnus. E. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad į namelio vidų buvo užėjęs ir matė tenai sudėtus daiktus, beeidamas link palikto savo automobilio pastebėjo policijos pareigūnus, todėl tenai nebeėjo, o grįžo namo eidamas laukais pėsčias. Šios nustatytos aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad E. V. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje).

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog E. V. R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, E. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. E. V. nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti teisingai.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos 253 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 punktas numato, kad visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija Nr. XII-733), asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalėjo iki 2014 m. liepos 1 d. pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklą arba leidimą nešiotis ginklą. E. V. parodymai, pažymoje iš Licencijuojamos veiklos posistemio, apžiūros protokole ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. V. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo šaunamąjį ginklą – 8 mm kalibro dujinį pistoletą ME 8COMBAT Nr. (duomenys neskelbtini) C kategorijos šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 8 mm dujiniais ir garsiniais šoviniais ir neturėdamas tam leidimo laikė jį savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kol šis ginklas 2014 m. spalio 28 d. buvo rastas ir paimtas patalpų apžiūros metu. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamasis E. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje. E. V. nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti tinkamai.

E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas E. V. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, pasikėsino padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, bei padarė apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais.

E. V. iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, nebuvo teistas. Teismas įvertina ir tai, kad E. V. šiuo metu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, šiais nuosprendžiais E. V. buvo nuteistas ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. E. V. yra baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 90-93), niekur oficialiai nedirba (t. 2, b. l. 98), VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neregistruotas (t. 2, b. l. 97), (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis, nusiskundimų apie jį iš vietos gyventojų seniūnija nėra gavusi. (t. 2, b. l. 95) Atsižvelgęs į kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas bei jį patį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – areštą, kurių dydžiai už atskiras veikas nustatyti ne didesni, nei šios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

E. V. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad E. V. skirtina bausmė už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu bendrintina su bausme skirtina už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nes šiuo atveju yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su kitomis nuosprendžiu skiriamomis bausmėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka E. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 28 d. 11.30 val. iki 2014 m. spalio 30 d. 11.00 val. (dvi paros).

Lietuvos Respublikos BPK 108 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iš R. T. pagrobti 98 vienetai rudos spalvos šiferio lakštų ir du vienetai mažesnio išmatavimo šiferio lakštų buvo perduoti saugoti UAB „Aleksoto prekyba“, adresu Veiverių g. 51, Kaunas (2015 m. vasario 24 d. kvitas BBB022389/839). Baudžiamojoje byloje R. T. yra pripažintas nukentėjusiuoju, todėl minėti šiferio lakštai yra grąžintini R. T..

Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

E. V. su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko.

R. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 703,05 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi iš R. T. pagrobti šiferio lakštai buvo rasti ir teismas nusprendė R. T. juos grąžinti, teismo vertinimu būtų teisinga R. T. patirtą turtinę žalą mažinti per pusę, t. y., priteisiant jam 352 Eur turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad šiferio lakštai juos kelis kartus perkraunant (transportuojant) iš ties galėjo būti minimaliai pažeisti, o jų estetinis vaizdas suprastėti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–272–648/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad R. T. buvo padarytas nesunkus nusikaltimas jo nuosavybei, pagrobtas turtas niekaip asmeniškai nėra susijęs su nukentėjusiojo asmeniu (pagrobtos statybinės medžiagos), turtas buvo pagrobtas atvirai minimaliai įsibraunant į privačią erdvę, turtą pagrobęs asmuo jokio kontakto su nukentėjusiuoju neturėjo. Aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–272–648/2015). Teismas, susipažinęs su teismų praktika šios kategorijos bylose, laiko esant teisinga, R. T. prašomą priteisti neturtinę žalą mažinti nuo 500 Eur iki 150 Eur, bendrai R. T. priteisiant 502 Eur žalos atlyginimo (352 Eur turtinės žalos ir 150 Eur neturtinės žalos).

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. civilinis ieškinys dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. K. patikslino ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo ir pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kaltinamasis E. V. teismo posėdžio metu E. K. pareikšto patikslinto civilinio ieškinio 297 Eur sumai, neginčijo, t. y. ieškinį pripažino, todėl E. K. 297 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatos suponuoja, kad svarbiausia nustatyti, ar pagal bylos aplinkybes konfiskuojamas turtas priklauso turto kategorijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK laikoma konfiskuotinu turtu.

Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, 2K-463/2011, 2K-339/2008). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad E. V. darydamas nusikalstamas veikas R. T., G. B. ir E. K. į nusikaltimo vietą atvažiuodavo su tuo pačiu jam priklausančiu mikroautobusiuku „VW Transporter“. Pagrobtus daiktus E. V. susikraudavo į savo mikroautobusą ir juos išgabendavo. Pagrobtų daiktų kiekis, gabaritai ir svoris leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis E. V. be mikroautobusiuko „VW Transporter“ nebūtų galėjęs pagrobti R. T. ir G. B. priklausančio turto. Nors E. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, teismui nekyla jokių abejonių, kad E. K. namelio durys (galimai ir kiti daiktai iš namelio) baigto nusikaltimo atveju būtų kaltinamojo E. V. išgabentos iš nusikaltimo vietos būtent jam priklausančiu automobiliu „VW Transporter“. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai automobilis „VW Transporter“ pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir yra konfiskuotinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 8 mm kalibro dujinis pistoletas ME 8 COMBAT Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato ginklų kambaryje ( 2015 m. birželio 5 d. kvitas serija BBB Nr. 056067) perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 72, 94, 115, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (nusikaltimas padarytas R. T.), ir paskirti jam areštą trisdešimčiai parų;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas padarytas G. B.), ir paskirti jam areštą keturiasdešimt penkioms paroms;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas padarytas E. K.), ir paskirti jam areštą keturiasdešimčiai parų;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje (baudžiamasis nusižengimas padarytas E. K.), ir paskirti jam areštą trisdešimčiai parų;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1, 4 dalimis, E. V. paskirtą arešto bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį apėmimo būdu subendrinti su arešto bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį ir šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su kitomis nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis), galutinę bausmę E. V. paskirti areštą devyniasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti areštą šešiasdešimčiai parų bausmę atliekant areštinėje.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. spalio 28 d. 11.30 val. iki 2014 m. spalio 30 d. 11.00 val. (dvi paros) išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. V. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. V. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

G. B. ir E. K. civilinius ieškinius tenkinti visiškai. Iš E. V. G. B. priteisti 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų), o E. K. 297 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti. R. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. V. R. T. priteisti 502 Eur (penkis šimtus du eurus) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 108 straipsnio 1 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus 98 vienetus rudos spalvos šiferio lakštų ir du vienetus mažesnio išmatavimo šiferio lakštų, saugomų UAB „Aleksoto prekyba“, adresu Veiverių g. 51, Kaunas, (2015 m. vasario 24 d. kvitas BBB022389/839), gražinti R. T..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Transporter“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Irolanas“ adresu Energetikų g. 6, Kupiškis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus 8 mm kalibro dujinį pistoletą ME 8 COMBAT Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato ginklų kambaryje ( 2015 m. birželio 5 d. kvitas serija BBB Nr. 056067) perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.