- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e1-136-1037/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pagal 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi bausmė pakeista į 30 MGL (1500 Eur) baudą, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, o būtent, žinodamas, jog pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3284-1037/2019 privalo mokėti lėšas nepilnamečių dukrų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienai dukrai po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, privalėdamas ir galėdamas šią pareigą vykdyti, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. tyčia nemokėjo lėšų savo nepilnamečių vaikų A. G. ir P. G. išlaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis G. G., apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino ir nurodė, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukros, kurių kartu su buvusia žmona R. B. susilaukė santuokoje. 2019 m. su dukrų mama R. išsiskyrė, santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta. Susipažino su šiuo teismo sprendimu ir žinojo, kad pagal šį teismo sprendimą privalo R. pervesti periodines išmokas kas mėnesį po 175 Eur už dukrų išlaikymą. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. kiekvieną mėnesį pervesdavo šią nurodytą sumą į R. banko sąskaitą ir taip prisidėjo prie dukrų išlaikymo. Teismo sprendime buvo nurodyta, kad nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo susidaręs įsiskolinimas už dukrų išlaikymą, t. y. kiekvienai dukrai turėjo į Ritos banko sąskaitą pervesti po 715 Eur, bet su R. susitarė, kad iš karto šios sumos neperves, bet kiekvieną mėnesį jai perves po 50 Eur ir ji išskaičiuos šiuos pinigus iš susidariusio įsiskolinimo. Negalėjo iš karto padengti šio įsiskolinimo, nes finansinė padėtis buvo prasta. Nuo 2022 m. liepos mėn. išėjo iš darbo Švedijoje ir sugrįžo gyventi į Lietuvą. Nuo šio mėnesio nustojo R. pervesti pinigus į jos banko sąskaitą už dukrų išlaikymą, nes pats niekur nedirbo, įsirenginėjo garažą, kadangi planavo toliau dirbti Lietuvoje. R. visa tai žinojo, nes jos prašė, kad keletą mėnesių palauktų pinigų, kadangi visus savo uždirbtus pinigus investavo į garažą, jog susikurtų sau darbo vietą ir galėtų toliau vykdyti mechanikos darbus Lietuvoje. Tiksliai negali pasakyti, kiek mėnesių nemokėjo R. už dukrų išlaikymą, mano, kad galėjo jai nepervesti pinigų už tris mėnesius. 2022 m. rudenį susitikęs su R. padavė jai 700 Eur grynaisiais pinigais už A. akių operaciją ir šią sumą ji pažadėjo išskaičiuoti iš susidariusios skolos už dukrų išlaikymą. R. informavo, kad po atliktos akių operacijos ji pateiktų kvitą, iš kurio matytųsi, kad ji už operaciją sumokėjo 700 Eur, tačiau ji atsisakė pateikti mokėjimo kvitą, nurodydama, kad gydymo įstaiga kvitų neišdavinėja. Supratęs, kad R. jį apgaudinėja ir gali būti taip, kad tokia operacija tokios sumos nekainuoja, toliau jos prašė pateikti mokėjimo kvitą ir jai atsisakius jį pateikti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio ji nustojo bendrauti ir nebeleido matytis su dukromis. Jis iš principo jai toliau nevedė pinigų į jos banko sąskaitą už dukrų išlaikymą, vien dėl to, kad ji uždraudė matytis su dukromis. Daugiau su R. nebendravo, ji jo neinformavo, kad yra išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo, kuris perduotas antstoliui. 2023 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Telšių vaikų teisių skyrių, tačiau šios įstaigos darbuotojoms nurodžius, kad dėl bendravimo tvarkos nustatymo jis turi kreiptis į teismą, susitiko su R. ir susitarė, kad ji leis su mergaitėmis matytis kas antrą sekmadienį. Po to, kai R. leido matytis su dukromis, pradėjo toliau jai pervesti pinigus už dukrų išlaikymą. Nors per visą šį laikotarpį dirbo užsienyje – Švedijoje, Norvegijoje ir dalį laiko Lietuvoje, kur gaudavo pajamas, buvo laikotarpis, kai visiškai nepervesdavo nurodytos sumos į R. banko sąskaitą už dukrų išlaikymą, vien dėl to, kad ji jam neleisdavo su mergaitėmis bendrauti ir susitikti. Toliau kiekvieną mėnesį mokės teismo paskirtą sumą dukrų išlaikymui, šiuos pinigus pervesdamas į R. banko sąskaitą. Susidariusio įsiskolinimo dar negrąžino, kadangi neturi tokios pinigų sumos. Nuoširdžiai gailisi, kad finansiškai neprisidėjo prie dukrų išlaikymo (2 t., e. b. 1. 71-75, 78-81, 89-94).
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusiųjų A. G. ir P. G. atstovė pagal įstatymą R. B. parodė, kad teismo sprendimu, kuriuo nutraukta jos ir G. G. santuoka, jis buvo įpareigotas nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. mokėti išlaikymą dukroms A. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei P. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 175 Eur kiekvienai (viso 350 Eur) ir iki 2019 m. lapkričio 11 d. sumokėti nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. susidariusią skolą (1430 Eur). 2019 m. lapkričio mėn. G. G. pervedė 350 Eur už vaikų išlaikymą bei 50 Eur už skolą. Nuo to laikotarpio G. G. mokėjo įpareigotas sumas į jos banko sąskaitą. Paskutinis jo atliktas mokėjimas buvo 2022 m. birželio 21 d., tačiau 2022 m. liepos mėn. G. G. nustojo mokėti išlaikymą ir skolą. 2022 m. spalio mėn. susitikus su G. G., kadangi buvo kalbėję, jog A. reikia daryti akių operaciją, ir tarėsi, jog mokės per pusę, jis padavė 700 Eur. Paklausus, kada pradės mokėti alimentus bei skolą, jis atsakė, jog ji bei jos dabartinis vyras gali išlaikyti dukras. Prasidėjo žodinis konfliktas ir grįžusi po kelių valandų jam paskambino ir pasakė, kad bendraus tik per antstolį ir jo duotus 700 Eur išskaičiuos iš išlaikymo įsiskolinimo. 2022 m. lapkričio 14 d. buvo paduotas teismo vykdomasis raštas išlaikymo išieškojimui. Apie tai G. G. informavo telefoninio pokalbio metu, jis suprato, jog išlaikymas bus išieškomas priverstine tvarka. Per tą visą laikotarpį buvęs vyras su vaikais nebendravo, jokių ryšių nepalaikė, jais nesirūpino. Minėtos dukros bendraudavo su seneliais, vykdavo pas juos, gal tuo metu buvęs vyras ir bendraudavo su vaikais. 2024 m. vasario 9 d. į jos banko sąskaitą G. G. mama R. G. pervedė 200 Eur, nurodžiusi, jog tai už išlaikymą, kurį turi mokėti G. G.. 2024 m. kovo 3 d. vėl gavo iš R. G. pavedimą 350 Eur, kurio paskirtyje buvo nurodyta, jog už išlaikymą, kurį turi mokėti G. G.. 2024 metų balandžio, gegužės bei birželio mėn. išlaikymą pervesdavo po 350 Eur. Pavedimus gegužės bei birželio mėn. gavo jau nebe per G. G. mamą, bet per „Perlas“ terminalą. Nuo 2024 metų vasario mėn., kai tik pradėjo mokėti išlaikymą, G. G. pradėjo norėti bendrauti su vaikai. Teismas nebuvo nustatęs bendravimo tvarkos, todėl patys bendru sutarimu ir iš anksto suderinta tvarka turėjo susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Šiai dienai negali nurodyti tikslios įsisikolinimo sumos, tačiau suma viršija 10000 Eur (1 t., e. b. l. 38-40, 44-47).
Liudytoja R. G. parodė, kad gal prieš trejus metus sūnus G. išsiskyrė su savo žmona R. B.. Santuokos metu jiems gimė dukros A. G. ir P. G.. Po įvykusių skyrybų G. su mergaitėmis nesimatė, kadangi R. jam neleisdavo su jomis matytis, tačiau jis pervesdavo pinigus R. už mergaičių išlaikymą. Ji pati rašydavo R. ir prašydavo jos leisti su mergaitėmis pasimatyti. R. mergaites atveždavo į jos namus, tačiau jas palikdavo tik keletui valandų ir su ta sąlyga, kad G. namuose nebūtų. Iš R. sužinojo, kad G. susidarė įsiskolinimas už tai, kad jis nepervesdavo nustatytos pinigų sumos už mergaičių išlaikymą, tačiau nežino, koks šiai dienai yra susidaręs įsiskolinimas. Žino, tik kad R. šį jo įsiskolinimą perdavė antstoliui, kuris vykdo įsiskolinimo išieškojimą. 2024 m. vasario 9 d. iš savo banko sąskaitos pervedė į R. banko sąskaitą 200 Eur už šių mergaičių išlaikymą, kadangi G. banko sąskaita buvo užblokuota ir jis neturėjo galimybės jai pervesti šių pinigų. 2024 m. kovo 3 d. vėl į R. banko sąskaitą pervedė 350 Eur už mergaičių išlaikymą, kadangi G. banko sąskaita dar buvo užblokuota ir jis paprašė tai padaryti. 2024 m. balandžio 3 d. vėl pervedė į R. banko sąskaitą 350 Eur. Daugiau ji į R. banko sąskaitą pinigų nepervedė ir grynųjų pinigų jai nedavė, kadangi G. pinigus už mergaičių išlaikymą toliau pradėjo jai pervesti per „Perlo“ terminalą (1 t., e. b. l. 50-54).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas R. B. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą G. G. pagal BK 164 straipsnį, nes jis vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukras A. G. ir P. G. (1 t., e. b. l. 8-9, 59-60, 124).
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3284-1037/2019 patvirtinta pareiškėjų G. G. ir R. G. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 8.2. punkte nurodyta, kad G. G. mokės išlaikymą nepilnamečiams vaikams – dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai P. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 175 Eur nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki vaikų A. G. ir P. G. pilnametystės. Sutarties 8.1. punkte taip pat nurodyta, kad G. G. pripažįsta, jog už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. nepilnamečiams vaikams A. G. ir P. G. susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydis kiekvienam vaikui yra po 715 Eur ir šiuos įsiskolinimus G. G. dukrai A. G. ir dukrai P. G. įsipareigoja sumokėti iki 2019 m. lapkričio 11 d. (1 t., e. b. l. 104-107).
Antstolės Ilonos Girdenienės pateiktame 2024 m. rugpjūčio 28 d. rašte dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 16 d. antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0051/22/01542 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš G. G. pirmos eilės išieškotojai R. B.. Vykdomoji byla Nr. 0051/22/01542 vykdoma. Skolininkas G. G. nedirba, areštuojamo kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi. G. G. sąskaitos areštuotos, lėšų jose nėra. Nuo vykdomosios bylos užvedimo iki šiol iš skolininko nebuvo nieko išieškota. Išlaikymo įsiskolinimas 2024 m. rugpjūčio 1 d. yra 10348 Eur (1 t., e. b. l. 111-113).
Iš R. B. banko sąskaitos Swedbank, AB, išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. matyti, kad paskutinį 550 Eur mokėjimą G. G. atliko 2022 m. birželio 21 d. (1 t., e. b. l. 67).
Iš R. B. banko sąskaitos Swedbank, AB, išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. matyti, kad lėšos vaikams išlaikyti už G. G. vėl pradėtos mokėti 2024 m. vasario 9 d. iš R. G. sąskaitos (1 t., e. b. l. 68).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė informaciją, kad R. B. dėl vaikų išlaikymo išmokų skyrimo už A. ir P. G. kreipėsi 2022 m. gruodžio 24 d., ir šios išmokos mokėtos nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. (1 t., e. b. l. 117-120).
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad G. G. nuo 2023 m. gegužės 9 d. yra įregistravęs individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (2 t., e. b. l. 40-41).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktoje informacijoje nurodyta, jog Interpolo Norvegijos nacionalinis skyrius pranešė, kad G. G., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra įregistruotas Norvegijos darbdavių/darbuotojų registre. Ankščiau dirbo įmonėse: nuo 2023 m. vasario 21 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. – „Nergaard Fisk Senjahopen“, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. – „Jangaard Export AS“ ir nuo 2024 m. birželio 24 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. – „Nordkapp Industry Service AS“. Kartu su nurodyta informacija pateikti duomenys apie 2023 m. gautas G. G. pajamas (2 t., e. b. l. 52-57).
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė duomenis, kad G. G. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo mėn. Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (1 t., e. b. l. 185-186).
BK 164 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka. Esminis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra kaltė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-489/2020, 2K-134-511/2021).
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad žinojo apie materialinio išlaikymo priteisimą iš jo nepilnametėms dukroms, tačiau išlaikymo nemokėjo, nes dukrų mama neleido joms bendrauti su juo. Taip pat nurodė, kad nuo 2022 m. liepos mėn. išėjus iš darbo Švedijoje ir sugrįžus gyventi į Lietuvą nustojo pervesti pinigus už dukrų išlaikymą, nes pats niekur nedirbo, įsirenginėjo garažą, kadangi planavo toliau dirbti Lietuvoje, tačiau taip pat pripažino, kad visus savo uždirbtus pinigus investavo į garažą, jog susikurtų sau darbo vietą ir galėtų toliau vykdyti mechanikos darbus Lietuvoje. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, laikotarpiais nuo 2023 m. vasario 21 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. ir nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. dirbo Norvegijoje, iš darbinės veiklos gavo pajamas. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad G. G. vengė mokėti priteistą išlaikymą dukroms ne dėl savo prastos finansinės padėties, o dėl tarpusavio nesutarimų su dukrų mama, nors apie pareigą mokėti buvo informuotas ir jo neveikimas buvo sąmoningai apsispręstas. Byloje nėra duomenų, kad G. G. būtų turėjęs ar turi kokių nors sveikatos problemų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant G. G. būtų negalėjęs mokėti išlaikymo savo nepilnametėms dukroms. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. G. žinodamas apie teismo sprendimu priteistą išlaikymą iš jo nepilnametėms dukroms, išlaikymo vaikams neteikė, tokiu būdu vengdamas pareigos išlaikyti vaikus, tačiau galėdamas tą pareigą vykdyti. Darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog G. G. veikoje pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuoto nusikaltimo požymiai, todėl G. G. pagrįstai kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. G. G. teistas, teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taip pat iš asmenį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad prokurorės prašoma bausmės rūšis laisvės apribojimas ir siūlomi įpareigojimai teigiamai veiktų kaltinamąjį ir atitiktų bausmės paskirtį (BK 48 straipsnio 6 dalis).
Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus - dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Parenkant bausmės dydį įvertintina tai, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimas bei aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, suponuoja išvadą, kad kaltinamajam turėtų būti skiriama didesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė, todėl teismas skiria kaltinamajam 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kas rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti įstatymų, bausmės atlikimo metu jis įpareigotinas dalyvauti elgesio programoje bei įvertinus tai, kad dėl jo padarytos nusikalstamos šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kaltinamajam taip pat skirtinas įpareigojimas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai).
Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nepilnamečiams vaikams nesumokėta išlaikymo įsiskolinimo suma 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis yra 10348 Eur. Pagal antstolės pateiktą informaciją nuo vykdomosios bylos užvedimo 2022 m. lapkričio 16 d. iki šiol iš skolininko nebuvo nieko išieškota. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir kaltinamojo nepilnamečių dukrų dėl jo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusius prioritetinius interesus gauti jų poreikius užtikrinantį išlaikymą, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti lėšų vaikams išlaikyti įsiskolinimą, kuris 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis yra 10348 Eur. (BK 48 straipsnio 6 dalis).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis G. G. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs jam paskirtos 1500 Eur baudos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nurodyta bauda nėra išieškota, 2024 m. lapkričio 21 d. vykdomasis dokumentas grąžintas su išieškojimo negalimumo aktu (1 t., e. b. l. 174-175). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirta ir neišieškota bauda nepakeista į kitą bausmę, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintina visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 30 MGL (1500 Eur) bauda ir skirtina galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė ir 30 MGL (1500 Eur) bauda.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (iki 2025 m. lapkričio 3 d.), per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti lėšų vaikams išlaikyti įsiskolinimą, t. y. 10348 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (iki 2025 m. lapkričio 4 d.), per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti lėšų vaikams išlaikyti įsiskolinimą, t. y. 10348 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (iki 2025 m. lapkričio 3 d.), per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti lėšų vaikams išlaikyti įsiskolinimą, t. y. 10348 Eur, ir 30 MGL (1500 Eur) baudą.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Išaiškinti G. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.