Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų sprendimai“ atstovams D. S., advokatui Gintarui Keliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idėjų sprendimai“ dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašant priėmimo – perdavimo aktą Nr. 88, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovui už 3070 Eur 2004 metų gamybos naudotą automobilį Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio defektai neužfiksuoti, priėmimo – perdavimo akte Nr. 88 nurodyta, kad „pasirašydamas aktą, pirkėjas patvirtina, kad yra susipažinęs su faktiška perduodamo turto būkle ir neturi Pardavėjo adresu jokių pretenzijų dėl kokybės. Pardavėjo žiniomis pardavimo metu automobilis trūkumų neturi. Pirkėjui buvo suteiktos visos galimybės apžiūrėti bei įvertinti automobilį. Automobilis naudotas ir parduodamas be garantijos. Tolimesnės eksploatacijos metu atsiradę gedimai pardavėjo sąskaita nekompensuojami.“ Automobiliui privalomoji valstybinė techninė apžiūra atlikta 2022 m. rugpjūčio 18 d. bei nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Iš šalių susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis matyti, kad ieškovas 2022 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į atsakovę dėl barškėjimo garso variklyje, o 2022 m. rugpjūčio 30 d. 11.16 val. pranešė, kad tą pačią dieną 14 val. Šiauliuose bus atliekamas automobilio defektavimas. 2022 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės (TP) patikros akte 1/5 užfiksuota, kad girdisi pašaliniai garsai variklyje. Įtariama, kad dėl paskirstymo grandinių. Taip pat nurodyta grandinių komplekto kaina – 650 Eur, kintamų paskirstymo fazių sistema (VANOS‘as) 316 x 4 vnt. iš viso – 1264 Eur. Remonto darbai preliminariai įvertinti nuo 900 iki 1500 Eur, taip pat nurodyta, kad sąmata gali keistis išardžius variklį.

Ieškovas 2022 m. rugsėjo 8 d. pretenzija ir 2022 m. rugsėjo 27 d. pakartotine pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl parduoto ginčo automobilio neatitikimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų, nurodydamas, jog automobilio paslėpti trūkumai – variklio grandinių gedimas ir prašė 2022 m. rugpjūčio 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti, grąžinti už automobilį sumokėtus 3070 Eur bei atlyginti kitas išlaidas, susijusias automobilio patikra, pretenzijų paruošimu. 2022 m. rugsėjo 17 d. ir 2022 m. spalio 17 d. atsakovės atsiliepimuose į ieškovo pateiktas pretenzijas nurodyta, kad pretenzijos yra nepagrįstos.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar parduotas nenaujas kilnojamasis daiktas – automobilis – turėjo trūkumų (defektų), dėl kurių nebuvo galima jo naudoti pagal paskirtį. Ieškovas teigia, kad įsigyto automobilio trūkumai egzistavo jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, jie buvo nuslėpti nuo ieškovo ir parduota transporto priemonė akivaizdžiai neatitiko skelbime nurodytų aplinkybių, kad automobilis yra be defektų. Atsakovė nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną ieškovo įsigytas automobilis atitiko elementarius reikalavimus, jį buvo galima eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, ieškovas po automobilio įsigijimo nuvažiavo 1495 km, todėl nustatyti defektai galėjo atsirasti jau po automobilio pardavimo. Pažymėjo, kad ieškovas pirkdamas naudotą automobilį turėjo būti atidesnis ir apdairesnis bei atidžiai apžiūrėti daiktą ir prireikus kreiptis į specialistus. Įsigytas automobilis nesugedo iš karto po įsigijimo, ieškovas juo naudojosi, todėl gedimas atsirado dėl natūralaus jo nusidėvėjimo, galimai ir paties ieškovo netinkamo eksploatavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Pažymėtina, kad bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reguliuojančios įstatymo nuostatos numato, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse.

Nagrinėjamu atveju iš viešai prieinamų duomenų interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt nustatyta, kad atsakovė verčiasi automobilių prekyba, t. y. šiuo atveju yra laikoma profesionaliu pardavėju, o ieškovas – pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs iš profesionalaus pardavėjo automobilį, reikalingą jo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, patenkinti.

Sprendžiant dėl naudoto daikto kokybės, aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 pateiktas išaiškinimas, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, jog daiktas gali tuoj pat sugesti, ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų. Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.). Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti, t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

Ieškovas nurodė, kad esminiai ginčo automobilio trūkumai, kuriuos jis vertina kaip paslėptus, tai yra variklio grandinių gedimas bei neteisingai nurodyti ridos duomenys. Ieškovas teigia, kad automobiliu nuvažiavus apie 500 km, automobilio skyriuje pasigirdo stiprus pašalinis garsas bei ūžesys, sukilo variklio sūkiai, nors ekseleratorius nebuvo spaudžiamas. Jis buvo susisiekęs su pardavėju, kuris nurodė, kad apie gedimą nežino ir patarė pasikeisti variklio alyvą. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į autoservisą, kur atlikus patikrą nustatyta, kad girdisi pašaliniai garsai variklyje, galimai dėl paskirstymo grandinių gedimo. Atsakovė teigia pardavusi techniškai tvarkingą automobilį, automobilio pirkimo metu ieškovui buvo rekomenduota pasikeisti automobilio variklio alyvą, tačiau ieškovas jokių veiksmų neatliko, į autoservisą nesikreipė, iki gedimo ieškovas nuvažiavo 1495 km.

Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2022 m. rugpjūčio 18 d., tą pačią dieną buvo atlikta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, išvadose nustatyti tik minimalūs automobilio trūkumai – netaisyklingas žibintų sureguliavimas ir gesintuvo nebuvimas. Nors ieškovas nurodo, kad UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ darbuotojas atliekant apžiūrą su atsakovės atstovu šnibždėjosi galimai apie automobilio trūkumus, šie teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad neva ginčo automobilio techninė apžiūra atlikta nekokybiškai ir neobjektyviai. Automobiliu nuvažiuota 1495 km po įsigijimo, kas vertintina, jog automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkciją automobilis atliko. Ieškovas neneigia, kad automobilio būklės prieš pirkdamas servise netikrino, jam automobilis, jo išvaizda patiko. Ieškovas taip pat pripažįsta, kad jau apžiūrint automobilį, juo pravažiuodamas aikštelėje girdėjo, kad automobilio variklis dirba nešvariai, tačiau papildomai automobilio autoservise netikrino. Be to, po transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo į autoservisą pakeisti variklio alyvos, kaip nurodė pardavėjas, taip pat nesikreipė. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo žmogaus standarto, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo perkamas pakankamai senas, 2004 metų automobilis, jo rida pirkimo dieną buvo 261424 km. Ieškovas, girdėdamas variklį dirbant nešvariai, turėjo protingai įvertinti riziką, kad tokiam automobiliui gali būti reikalingas remontas, dėl ko bus neišvengiamai reikalingos papildomos išlaidos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad į autoservisą UAB „Prie viaduko“ ieškovas kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 30 d. Patikrinus automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoservise, nustatyta, kad dirbant varikliui, girdisi pašaliniai garsai, įtariama, kad iš paskirstymo grandinių. Pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Prie viaduko“ transporto priemonės (TP) patikros akte 1/5 nėra nurodytas tikslus ir konkretus automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gedimas, o tik įtarimas, kad galimai pašaliniai garsai sklinda iš paskirstymo grandinių. Jokie automobilio remonto darbai autoservise nebuvo atlikti. Ieškovas taip pat nurodo, kad iš automobilio istorijos ataskaitos matyti, kad atsakovė neteisingai nurodė automobilio ridą. Iš automobilio Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) istorijos ataskaitos, gautos www.carvertical.com nustatyta, kad ginčo automobilio rida galimai buvo keista 2012 m. ir 2016 m. Vokietijoje, todėl atsakovė galėjo ir nežinoti apie pakeistą automobilio ridą, nes šie rodikliai nėra akivaizdūs. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio ataskaitos istorija sugeneruota 2022 m. rugpjūčio 17 d., t. y. prieš automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, ieškovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad apie atsuktą automobilio ridą pirkdamas transporto priemonę Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinojo ir tuo metu jam tai neatrodė svarbu. Taigi ieškovas, girdėdamas pašalinį variklio garsą bei žinodamas apie galimai pakeistą automobilio ridą, prisiėmė riziką dėl perkamo automobilio kokybės.

Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 178 straipsnyje. Iš to seka, kad būtent pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovas jau prieš automobilio pirkimą žinojo apie Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai pakeistą ridą, o apžiūrėdamas automobilį taip pat suprato, kad jo variklis dirba nešvariai. Taigi transporto priemonės Audi A6, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumai buvo akivaizdūs ir pastebimi, tačiau ieškovas, nors turėjo galimybę atlikti nuodugnesnę apžiūrą, jos atlikti nepageidavo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovui prieš perkant automobilį buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti, įvertinti jo techninę būklę ir būklė ieškovą tenkino. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė nuslėpė jai žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus. Bylos šalys neprašė teismo skirti techninės ekspertizės, iš byloje surinktų įrodymų spręstina, kad netinkamos kokybės daikto faktas neįrodytas, nes 2022 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Prie viaduko“ transporto priemonės (TP) patikros akte 1/5 nėra įvardintas konkretus automobilio gedimas, o tik spėjimas kad pašaliniai garsai sklinda iš paskirstymo grandinių. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CK 6.363 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė turėjo 121 Eur išlaidų, susijusių su antstolio vykdytu faktinių aplinkybių konstatavimu ir 1200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje. Advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovei 1321 Eur bylinėjimosi išlaidos: 1200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą byloje ir 121 Eur už antstolio vykdytą faktinių aplinkybių konstatavimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idėjų sprendimai“, juridinio asmens kodas 304151796, bylinėjimosi išlaidas 1321 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt vieną Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.