Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis, 2022 m. spalio 16 d., apie 23.19 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu ,,BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, trečia eismo juosta iš keturių, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, tai yra, vairuojamu automobiliu važiavo leistiną maksimalų 50 km/h greitį viršijančiu apie 66-77 km/h greičiu. Taip pat pažeidė KET 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) gatvės trečia eismo juosta degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui įvažiuodamas į šviesoforais reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) prospektu, kurioje jo kelyje atsirado kliūtis, kurią buvo galima iš anksto pastebėti, tai yra, į kelio važiuojamąją dalį iš dešinės pusės įžengusi pėsčioji T. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pažeisdama KET 43 ir 73.12. punktų reikalavimus nesivadovavo šviesoforais ir prieš gatvių sankirtą esančia pėsčiųjų perėja kirto (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį degant pėsčiųjų eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, jis, siekdamas išvengti eismo įvykio, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, nors tokią galimybę turėjo, ir pėsčiąją T. T. partrenkė. Eismo įvykio metu T. T. dėl patirtų sunkių sužalojimų mirė įvykio vietoje.

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis D. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kaltę pripažįsta. Įvykis nutiko praeitų metų spalio 16 d. Važiavo, jo nuomone, leistinu greičiu, degant žaliam šviesoforo signalui. Tuo metu buvo tamsu ir lijo lietus. Važiuodamas pastebėjo žmogų prieš save ganėtinai vėlai. Iš karto pradėjo stabdyti, tačiau automobilis pradėjo slysti. Tai nutiko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Greitis buvo iki 50 km/val. Pripažįsta, kad greitis buvo didesnis, kaip tai nurodoma kaltinamajame akte. Žalą atlygino. Tuo metu buvo neseniai išlaikęs vairuotojo teises. Automobilis priklausė jo motinai. Pėsčiąją pastebėjo apie 10 metrų atstumu. Įvykio bandė išvengti stabdydamas, buvo šoko būsenoje. Kontaktavo automobilio priekiu, per vidurį. Važiavo vienas. Iš karto paskambino 112. Nukentėjusioji tikriausiai buvo negyva. Jis labai gailisi, kad taip nutiko, galėjo pamatyti anksčiau. Gelbėtojo darbas sezoninis. Darbą baigia rugsėjo 15 d. Planuoja dirbti kurjeriu pavėžėju. Yra išsiėmęs individualią veiklą. Motina stovi darbo biržoje. Prieš beveik 4 metus neteko tėvo, neseniai neteko brolio. Po brolio mirties mama dirbti negali. Padeda kaip gali. Po sezono nori dirbti kurjeriu, tam reikalingos teisės. Susiskambino su nukentėjusiąją, atsiprašė.

Kadangi kaltinamasis D. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. spalio 16 d., apie 23.15 val., vairavo automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės trečia eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini) prospektu ir (duomenys neskelbtini) gatve, apie 50 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, lijo, veikė valytuvai, kelio danga šlapia. Artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) prospektu, jis matė, kad jo atžvilgiu jau dega žalias šviesoforo signalas, automobiliai priekyje jo, ta pačia kryptimi, jau važiavo per sankryžą, o jau visai priartėjęs prie sankirtos, netikėtai, pamatė sau iš dešinės pusės, perėjos ribose, bėgančią pėsčiąją, vilkinčią juodus drabužius, ant galvos užsidėjusią gobtuvą. Pamatęs pėsčiąją, dar bandė intensyviai stabdyti ir nusukti kairiau, bet atstumas jau buvo per mažas ir priekine dešine automobilio dalimi kliudė pėsčiąją, nuo smūgio pėsčioji užvirto ant variklio dangčio ir nukrito nuo jo jau sankirtos pabaigoje. Automobilį galutinai sustabdė sankirtos pabaigoje, jau įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Iškvietė pagalbos tarnybas. Pėsčioji mirė įvykio vietoje. Kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl kilusių pasekmių (t. 1, b. l. 168-169).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. T. nurodė, kad 2022 m. spalio 16 d., eismo įvykio metu, žuvo jos mama T. T., dėl to jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Eismo įvykio aplinkybės ir liudininkai jai nežinomi. Mama gyveno viena, kitų vaikų neturėjo, laidoja ją savo lėšomis. Mama dirbo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), darbas baigdavosi 23 val., todėl tikėtina, jog eismo įvykis kilo jai vykstant iš darbo namo. Labiausiai tikėtina, kad po darbo, ji visuomeniniu transportu turėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) prospektu link miesto centro, už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) stotelėje, išlipti ir nuo stotelės pėsčia pereiti atgal per (duomenys neskelbtini) gatvę, kad toliau galėtų eiti link savo namų, tai yra einant per (duomenys neskelbtini) gatvę, važiuojamųjų dalių sankirta jai būtų iš dešinės pusės. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į mamą partrenkusio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, jeigu draudimo bendrovė visos žalos neatlygintų, ieškinį pareikš teisme (t. 1, b. l. 100-103).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. F. nurodė, kad 2022 m. spalio 16 d., apie 23.15 val., vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės trečia eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, link sankryžos su (duomenys neskelbtini) prospektu ir (duomenys neskelbtini) gatve, apie 50 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, lynojo, veikė valytuvai, kelio danga buvo šlapia. Artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) prospektu, matė, kad jo atžvilgiu jau dega žalias šviesoforo signalas, o paskui pamatė, jog antra eismo juosta priekyje jo ta pačia kryptimi važiavęs automobilis universalas „BMW“, prieš įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą, kažkur ties stop linija, staigiai pasuko į kairę, tiesiogiai prieš jo automobilį ir per sankirtą taip ir judėjo kairiau, o nuo jo krito kažkokios plastmasės. Automobilis universalas „BMW“ judėjo per sankryžą stabdymo režime, paskui pamatė, kad sankryžoje ant asfalto nukrito žmogus. Tik tada suprato, kad šis automobilis universalas „BMW“ partrenkė pėsčiąją, tačiau iki partrenkimo jis pėsčiosios nematė ir jos judėjimo tempo ir krypties nurodyti negali, taip pat neįsidėmėjo, ar partrenkimas įvyko pėsčiųjų perėjos ribose, gali tik tvirtinti, kad tuo metu žalias šviesoforo signalas degė ir nemirksėjo būtent vairuotojams, važiuojantiems per sankryžą tiesiai, todėl pėsčioji per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį neturėjo teisės eiti. Po partrenkimo automobilis universalas „BMW“ sustojo jau įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, ties tolimesniuoju sankirtos kraštu, jis taip pat sustabdė savo automobilį. Automobilio universalo „BMW“ vairuotojas pats iškvietė pagalbos tarnybas. Nori pažymėti, jog vėliau buvo priėjęs prie pėsčiosios ir matė, jog ji vilkėjo juodos spalvos kelnes ir striukę, ant galvos buvo striukės gobtuvas, pėsčioji ant drabužių neturėjo jokių šviesą atspindinčių atšvaitų, todėl mano, jog ją lyjant lietui, tamsiu paros metu, buvo sudėtinga pastebėti kelyje (t. 1, b. l. 108-110).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta T. J. nurodė, kad 2022 m. spalio 16 d., apie 23.15 val., ji, kaip keleivė, priekinėje sėdynėje, važiavo draugo E. F. vairuojamu automobiliu „BMW“. Važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini) prospektu ir (duomenys neskelbtini) gatve, jų važiavimo eismo juostos ir greičio neįsidėmėjo. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, lynojo, kelio danga buvo stipriai šlapia, asfalte buvo daug šviesoforų ir gatvės žibintų šviesų atspindžių. Artėjant prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) prospektu, ji matė, kad jiems dega žalias šviesoforo signalas, o kai įvažiavo į sankryžą, pamatė, jog prieš juos kažkuria eismo juosta važiavęs automobilis „BMW“ sankirtoje įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, o E. F. savo automobilį stabdo. Sustojus išlipo iš automobilio, pamatė, kad ant kelio kažkas guli, pačioje sankirtoje. Priėjo ir pamatė partrenktą juodos spalvos drabužiais vilkinčią moterį, jos galva buvo apgobta gobtuvu. Tuo metu jau kažkas kvietė greitąją pagalbą ir policiją, kaip suprato vėliau, tai darė pėsčiąją partrenkusio automobilio vairuotojas. Pėsčiosios iki partrenkimo momento nematė ir negali nurodyti jos judėjimo krypties bei tempo, taip pat partrenkimo vietos. Pėsčiąją partrenkusio automobilio „BMW“ važiavimo greičio prieš stabdymą ir važiavimo trajektorijos neįsidėmėjo, negali nurodyti (t. 1, b. l. 112-114).

Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas vaizdo įrašas iš kameros „K766_3“ , kurioje matoma, kad (duomenys neskelbtini) prospektu, link miesto centro, važiuoja maršrutinis autobusas, kuris už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve sustoja (duomenys neskelbtini) stotelėje, išlaipina žmogų. Žmogus, kurio įžiūrimas tik siluetas (dėl didelio atstumo iki vaizdo kameros; tyrimo metu nustatyta, kad tai T. T.), nuo autobuso eina (duomenys neskelbtini) prospekto šaligatviu link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, kai tuo momentu sankryžoje keičiasi šviesoforo signalai ir (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjęs prieš sankirtą (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) automobilis pradeda važiuoti. Automobilis kerta sankryžą, po ko pėsčioji T. T. įžengia į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį ir eina į kitą gatvės pusę, nors (duomenys neskelbtini) gatve prie sankryžos artėja antrasis automobilis, važiuojantis, tikėtina, trečia eismo juosta ir kertantis pėsčiosios judėjimo trajektoriją tuo metu, kai ji eina per tos krypties pirmąją eismo juostą. Po to pėsčioji T. T. pradeda bėgti ir yra partrenkiama trečiojo, ta pačia kryptimi kaip ir pirmieji du automobiliai, (duomenys neskelbtini) gatve, važiavusio automobilio. Tyrimo metu nustatyta, kad tai automobilis „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) Po partrenkimo automobilis „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) juda per sankirtą, kol išvažiuoja iš kameros matymo lauko, partrenkta pėsčioji nukrenta sankirtoje ir čiuožia automobilio judėjimo kryptimi, kol pradingsta iš kameros matymo lauko. Vaizdo įrašo peržiūros metu nustatyta, kad ekrano viršuje atvaizduojamas laikmatis neveikia, todėl vaizdo įraše matomas pėsčiosios partrenkimo momentas 2022 m. gruodžio 22 d. tarnybiniu telefonu perfilmuotas tarnybinėse SĮ „Susisiekimo paslaugos“ patalpose, kur vaizdo įrašo, leidžiamo tarnybiniame įmonės kompiuteryje, laikmatis veikia. Perfilmuoto vaizdo įrašo peržiūros metu nustatyta, kad pėsčiosios T. T. partrenkimo momentas yra 2022 m. spalio 16 d., 23.19.35 val. Toliau nagrinėjama SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikta (duomenys neskelbtini) sankryžos schema su šviesoforų darbo režimo išklotine. Iš sankryžos schemos matyti, kad automobilio „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. P. jo važiavimo kryptimi ((duomenys neskelbtini) gatvės antra ir trečia eismo juostos) galioja 7 transporto signalinė grupė (šviesoforų signalinė grupė), o pėsčiosios ėjimo kryptimi toje eismo pusėje galioja 33/34 pėsčiųjų signalinė grupė. Nagrinėjant šviesoforų darbo išklotinę, nustatyta kad aktualiu laiku, tai yra pėsčiosios partrenkimo momentu 23.19.35 val., 7-ai šviesoforo signalinei grupei (vairuotojui D. P.) jau antrą sekundę dega žalias mirksintis šviesoforo signalas, o 33/34 pėsčiųjų signalinei grupei (pėsčiajai T. T.) dega raudonas šviesoforo signalas, šios pėsčiųjų signalinės grupės raudono šviesoforo (draudžiančio eismą) užsidegimo pradžia yra 23.19.01 val., pabaiga - 23.19.58 val. (t. 1, b. l. 127-128).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. vasario 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2723(22) nurodyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „BMW“, vairuojamas D. P., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės apie 66-77 km/h greičiu, reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose, apie 10,6 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobilis partrenkė jam iš dešinės į kairę judėjusią pėsčiąją T. T.. Po kontakto pėsčioji buvo nublokšta į priekį ir į kairę, o automobilis „BMW“ pavažiavo į priekį ir buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Pėsčioji T. T. buvo partrenkta (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 10,6 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ties pėsčiųjų perėjos (KET 1.13.3) tolimesne (žiūrint automobilio judėjimo atžvilgiu) ženklinimo riba. Automobilis „BMW“ prieš pat pėsčiosios partrenkimą važiavo 66-77 km/h greičiu. Pėsčiosios T. T. veiksmai, - judėjo per sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį jai iš kairės atvažiavusiam automobiliui, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Automobilio vairuotojo D. P. veiksmai – važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, bei turėdamas techninę galimybę laiku stabdant išvengti susidūrimo, vis tiek partrenkė kelyje buvusią pėsčiąją T. T., – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 133-138).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1306/2022(01) nurodyta, kad T. T. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo poodinės kraujosruvos veide, pilve, rankose, kojose; odos nubrozdinimai veide kakle, kairėje plaštakoje, dešinėje kojoje; muštinės žaizdos veide, kairėje rankoje, kairėje blauzdoje; minkštųjų audinių kraujosruvos galvoje, širdyje; aortos plyšimas; daugybiniai šonkaulių lūžiai abipus su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis; VI-VII-o krūtininių stuburo slankstelių ir kryžkaulinio klubakaulio sąnario prasiskyrimai; kairio gaktikaulio lūžis; skeveldriniai kairio žastikaulio lūžiai su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva; kairiųjų stipinkaulio ir alkūnkaulio skeveldriniai lūžiai; blauzdikaulių ir šeivikaulių skeveldriniai lūžiai abipus; kairiojo smilkinkaulio, pleištikaulio, kaktikaulio, norago, dešinio smilkinkaulio lūžiai; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių, tarppusrutulinių paviršių ir virš smegenėlių sferinių paviršių. Tai komplikavosi širdies tamponada krauju, ūminiu širdies veiklos sutrikimu. T. T. sirgo širdies vainikinių kraujagyslių, aortos, galvos smegenų pamato kraujagyslių ateroskleroze, širdies raumens, kasos ir galvos smegenų minkštųjų dangalų fibroze, kepenų suriebėjimu, inkstų skleroze, inkstų cistomis. Šie susirgimai priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo. T. T. mirė nuo eismo įvykio metu patirto kūno sumušimo. T. T. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Atsižvelgiant į T. T. sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą bei padarymo mechanizmą, labiausia tikėtina, kad pirmiausiai automobilis kontaktavo su nukentėjusiosios kojomis, užvažiuojant nukentėjusiajai iš kairės, nukentėjusioji partrenkimo metu buvo vertikalioje padėtyje (t. 1, b. l. 88-97).

Lavono apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrima eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) sankryža, Vilniuje. Po eismo įvykio pėsčiosios T. T., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas guli sankryžoje ant nugaros. Be dešiniojo bato, apsirengusi tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos striuke. Kairėje kojoje matosi atviras kojos lūžis, galva kruvina, sužalota. Atšvaitų pas pėsčiąją nėra. Po apžiūros lavonas įdėtas į lavonmaišį Nr. 035909 (t. 1, b. l. 76-84).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nukentėjusiojo asmens mirtį) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai esant analogiškai situacijai šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Taip pat būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai. Be to, tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.).

Pagal KET 127 punkto reikalavimus, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. savo kaltę pripažino visiškai. Jis nurodė, kad važiuodamas pastebėjo pėsčiąją prieš save ganėtinai vėlai. Iš karto pradėjo stabdyti, tačiau automobilis pradėjo slysti. Pripažįsta, kad greitis buvo didesnis, kaip tai nurodoma kaltinamajame akte. Pėsčiąją pastebėjo apie 10 metrų atstumu. Įvykio bandė išvengti stabdydamas automobilį. Kontaktavo automobilio priekiu, per vidurį. Iš karto paskambino 112. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: liudytojų E. F., T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvadomis, apžiūros protokolais bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, turėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. vasario 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2723(22) konstatuota, kad pėsčiosios T. T. veiksmai, – bėgo per sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, dėl ko sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį jai iš kairės atvažiavusiam automobiliui, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, tačiau D. P. važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, be to ekspertizės akte tiriamojoje dalyje yra nurodyta ir ta aplinkybė, kad važiuojant tiek leistinu greičiu, tiek viršijančiu leistiną, kokiu, nustatyta važiavo kaltinamasis, jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, tačiau to nepadarė. Taigi, teismas konstatuoja, jog dėl tokių veiksmų kaltinamasis prarado techninę galimybę laiku reaguoti (stabdyti) bei išvengti susidūrimo, papildomai įvertinus jo, kaip vairuotojo (eismo dalyvio) amžių ir patirtį, ir partrenkė kelyje buvusią pėsčiąją T. T., kas ir buvo kita lygiagreti sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Logiška, kad važiuojant nustatytu saugiu greičiu yra didesnė tikimybė išvengti susidūrimo, nes laiko reaguoti į kliūtį yra objektyviai daugiau, be to ir susidūrimo jėga natūraliai esti mažesnė. Tokie kaltinamojo veiksmai lėmė minėtą KET 127 punkto pažeidimą bei sukėlė T. T. mirtį.

Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo D. P. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė jokių D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. P. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 170). Kaip minėta, kaltinamasis pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio ir jo pasekmių, išties nuoširdžiai gailisi. Teisiamajame posėdyje D. P. ir nukentėjusiąja pripažinta žuvusiosios dukra I. T. pateikė 2023 m. liepos 12 d. sudarytą taikos sutartį (t. 2, b. l. 2), kurioje nurodyta, kad I. T. su kaltinamuoju D. P. susitaikė, ji kaltinamajam atleido, žala jai yra atlyginta. Teismui pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, kad I. T. eismo įvykio metu padarytą 10 967,86 Eur žalą atlygino AB ,,Lietuvos draudimas“, D. P. sutinka nukentėjusiajai papildomai sumokėti 4 000 Eur sumą. I. T. patvirtino, kad kaltinamajam nei materialinių, nei kitokių pretenzijų neturi, esant būtinumui, pasilieka sau teisę, dėl galimos turtinės žalos kompensavimo ateityje kreiptis į draudimo bendrovę AB ,,Lietuvos draudimas“, prašo kaltinamojo atžvilgiu bylą nutraukti. Taip pat teismui, kartu su sudaryta taikos sutartimi, pateiktas AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 58 (t. 2, b. l. 3), iš kurio matyti I. T. atliktas 4 000 Eur mokėjimas.

Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad žalos atlyginimo klausimas galutinai išspręstas ir nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos.

D. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Teismas pažymi ir tai, kad D. P. yra jauno amžiaus, teisę vairuoti transporto priemones turi gan trumpą laiką. Duomenų, kad jis būtų gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre, kad turėtų priklausomybių, nėra. D. P. anksčiau nėra teistas (t. 1, b. l. 170), per penkerius metus iki eismo įvykio 2 kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (t. 1, b. l. 171-172), baudos sumokėtos, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Teismas pažymi, jog šie keli asmens nusižengimai, nelaikytini sistemingu ir piktybišku eismo dalyvio elgesiu, nesusiję su greičio viršijimu ar pavojingu vairavimu. Aptartos aplinkybės rodo, jog D. P. pakankamai atsakingai žiūri į Kelių eismo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, suvokia šių taisyklių laikymosi svarbą.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą kartu su tuo, kad D. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, į išimtinai neatsargų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad D. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad yra sąlygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – specialios teisės atėmimą – uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams.

D. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo tragiškas ir negrįžtamas pasekmes sukėlęs eismo įvykis. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus, todėl padaryta veika laikoma pavojinga.

Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė labai šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra itin piktybiškas eismo saugumo reikalavimų pažeidėjas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-20/2011).

Spręsdamas klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas įvertina D. P. padarytos veikos pobūdį: eismo įvykio metu žuvo žmogus, tačiau padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, kilusių pasekmių kaltinamasis nesiekė ir labai dėl jų gailisi, eismo įvykis kilo dėl kaltinamojo dėmesio stokos ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, be to eismo įvykį techniniu požiūriu lėmė abiejų eismo dalyvių veiksmai. Liudytojai patvirtino, jog kaltinamasis nesielgė eismo metu chuliganiškai, įžūliai, žuvusioji buvo tamsiai apsirengusi, nedėvėjo atšvaitų. Atsižvelgtina, jog D. P. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Eismo įvykis kaltinamojo gyvenime buvo atsitiktinis reiškinys ir nerodo jo atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ir abejingumo visuotinai priimtoms elgesio normoms. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apytiksliai prieš 4 metus mirė jo tėvas, neseniai neteko brolio, vienas išlaiko motiną, kuri šiuo metu nedirba, tačiau ketina įsidarbinti, todėl šeimos poreikiams transporto priemonės vairavimas yra labai reikalingas. Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visumą darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajam kardomosios priemonės netaikytos, jis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kadangi pateiktos 2023-07-12 Taikos sutarties tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios sąlygos yra įvykdytos (tai patvirtina 2023-07-20 mokėjimo nurodymas bei kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu ), Taikos sutartis patvirtinama, nenurodant jos konkrečių sąlygų nuosprendyje, tačiau nurodant, kad sutartis įvykdyta.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokai (2 vnt.) su DVD laikmenomis, prisegti prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. T., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2023-07-12 tarp kaltinamojo D. P. ir nukentėjusiosios I. T. sudarytą ir įvykdytą Taikos sutartį.

Prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtus vokus (2 vnt.) su DVD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.