Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. N. pareiškimą dėl daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teise valdo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinį - 2,47 kv. m. ploto patalpą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškime nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu padalijus santuokos metu įgytą turtą, D. N. (pareiškėjai) atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nusprendus suremontuoti įėjimą į minėtą butą, paaiškėjo, kad 2,47 kv. m. dydžio įėjimas, skirtas patekti į butą, neįregistruotas nekilnojamojo turto kadastre. Todėl buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Prašymas buvo atmestas nurodžius, kad išnagrinėjus informaciją (registro įrašas (duomenys neskelbtini)) apie minėtą butą, kadastro duomenys surinkti (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog informacija atitinka dokumentus, kurių pagrindu duomenys buvo įrašyti, todėl papildomai pateikti dokumentai nesudaro teisinio pagrindo tuos įrašus keisti.

3. Pareiškėja nurodo, kad iš Techninės apskaitos byloje esančio minėto buto plano matyti, jog 2,47 kv. m. ploto patalpa (duomenys neskelbtini) yra skirta tarnauti butui, su juo susijusi bendra ūkine paskirtimi ir skirta tenkinti pagrindinio daikto - buto poreikius – patekti į minėtą butą. Buto ir patalpos (duomenys neskelbtini) funkcinis ryšys yra nuolatinio pobūdžio – naudojamas ir tarnauja pagrindiniam daiktui – patekti į butą. Pareiškėjos teigimu, tai, kad inventorizuojant šią patalpą, atitinkamos institucijos neįrašė į inventorizavimo dokumentus šio gyvenamųjų patalpų priklausinio, negali sąlygoti ar apspręsti asmenų teisių bei teisėtų interesų, jų teisėtų lūkesčių. Todėl 47,2 kv. m. ploto patalpa (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), priskirtina buto priklausinių kategorijai, nors ir neįrašyta į inventorizavimo įrašus. Ji įgyta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu padalijus santuokos metu įgytą turtą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti įgytą 2,47 kv. m. ploto patalpą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) jos (pareiškėjos) nuosavybe.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareikštus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyriui peržiūrėjus saugomą Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 1999 - 2008 m. nuolat saugomų privatizuotų objektų bylų apyrašą Nr. 2 bei Nekilnojamo turto skyriaus 2022 m. nuolat saugomų parduotų nekilnojamo turto objektų bylų perdavimo aktą, nerasta duomenų apie nekilnojamojo turto objekto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinio - patalpos (duomenys neskelbtini) pardavimą.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra duomenų, jog pareiškėja būtų įgijusi nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų; nepateikta kokiu būdu būdama santuokoje pareiškėja įgijo patalpą.

8. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo nepateikė.

9. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

10. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Trys pagrindines aplinkybės (sąlygos), apibūdinančios priklausinį, o būtent: priklausinys – tai 1) su pagrindiniu daiktu susijęs daiktas; 2) susijęs nuolatinai, bet ne trumpai ar laikinai; 3) sąsajos esmė funkcinis ryšys, t. y. kad daiktas pagal savo savybes tarnauja pagrindiniam daiktui. Pagal CK 4.13 straipsnį antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.1 straipsnio 2 dalis). Pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teise valdo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinį - 2,47 kv. m. ploto patalpą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daiktų funkciniam ryšiui nustatyti esminę reikšmę turi daiktų paskirtis. Tik nustačius pagrindinio daikto ir savarankiško antraeilio daikto paskirtį, galima nuspręsti, ar savarankiškas antraeilis daiktas yra pagrindinio daikto priklausinys. Jeigu visaverčiam naudojimuisi pagal paskirtį pagrindiniu daiktu būtina nuolat naudotis pagal paskirtį ir savarankišku antraeiliu daiktu, pastarasis yra pagrindinio daikto priklausinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje minimas pagrindinio daikto ir priklausinio paskirties, kuri vadinama ūkine paskirtimi, bendrumas pasireiškia tik šiuo aspektu, kadangi pagrindinio daikto paskirtis ir priklausinio paskirtis, vertinant kiekvieną iš jų atskirai, paprastai yra skirtingos (pvz., butas, kaip pagrindinis daiktas, skirtas žmonėms gyventi, o sandėliukas, kaip antraeilis, – laikyti bute gyvenančių žmonių daiktams, kuriems laikyti nėra skirtas butas). Vien tik fakto, kad pagrindinio daikto savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis tokiu daiktu, įgyvendindamas šią teisę naudojasi ir kitu savarankišku daiktu, nustatymas nėra teisiškai reikšmingas, jeigu visaverčiam naudojimuisi pagal paskirtį pagrindiniu daiktu nėra būtina nuolat naudotis pagal paskirtį ir savarankišku antraeiliu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022 16 punktą).

14. Konkrečiu atveju iš byloje esančių duomenų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu padalijus santuokos metu įgytą turtą, pareiškėjai atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad tik nusprendus atlikti remontą paaiškėjo, jog 2,47 kv. m. dydžio patalpa (tambūras) neįregistruotas nekilnojamojo turto kadastre. Iš techninės apskaitos byloje esančio buto plano matyti, kad minėta patalpa (duomenys neskelbtini) (2,47 kv. m., ploto) yra neatsiejamai susijusi su minėtu butu (bendra ūkinė paskirtis) ir tenkina pagrindinio daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), poreikius – ši patalpa skirta patekti į minėtą butą, nes kito įėjimo į jį nėra. Taigi, buto ir patalpos (duomenys neskelbtini) funkcinis ryšys yra akivaizdus, nes minėta patalpa tarnauja pagrindiniam daiktui. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad gyvenamųjų patalpų inventorizavimo metu minėta patalpa nebuvo įrašyta į inventorizavimo dokumentus kaip gyvenamųjų patalpų priklausinys - negali pažeisti pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų.

15. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad pareiškėja teisėtai naudojasi 2,47 kv. m. ploto patalpa (duomenys neskelbtini), kuri yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinys, skirtas įeiti į minėtą butą (kito įėjimo į šį butą nėra). Techninės apskaitos byloje esančiame buto plane matyti, kad 2,47 kv. m. ploto patalpą (duomenys neskelbtini) ir butą sieja tiesioginis ryšys - bendra ūkinė paskirtis, nes ji skirta tenkinti pagrindinį daiktą, nes tik per šią patalpą yra galimybė patekti į minėtą butą. Šių objektų funkcinis ryšys yra akivaizdus, nes 2,47 kv. m. ploto patalpa (duomenys neskelbtini) tarnauja pagrindiniam daiktui, todėl ji priskirtina buto priklausinių kategorijai (nors ir neįtraukta į inventorizavimo įrašus). Tuo pačiu konstatuotina, kad D. N. 2,47 kv. m. ploto patalpą (duomenys neskelbtini) įgijo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo pagrindu (padalijus santuokos metu įgytą turtą).

16. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N. nuosavybės teise valdo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinį - 2,47 kv. m. ploto patalpą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos nuosavybės teises (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį - 2,47 kv. m. ploto patalpą (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant D. N. įregistruoti nuosavybės teisę į priklausinį-patalpą nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.