Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, susipažinusi su A. T. ir T. A. privataus kaltinimo skundu, kuriame L. K., R. K., A. Ž., V. D., V. L. ir S. S. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. ir T. A. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo skundą, kuriame L. K., R. K., A. Ž., V. D., V. L. ir S. S. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. T. ir T. A. skundą.

Pažymėtina, kad šios kategorijos bylos nagrinėjamos LR BPK numatyta privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, kuri numato, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Šio proceso pradėjimas, nesant duomenų apie galimos nusikalstamos veikos požymius, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

Iš gauto pareiškimo turinio matyti, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą. Pareiškėjai prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus L. K., R. K., A. Ž., V. D., V. L. ir S. S. už įžeidimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsniu, įžeidimas, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju formuojamas neigiamas, nepadorus, užgaulus atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra viešas, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms. Nors įstatyme tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau tik nederama forma išreikšti vertinimai gali būti pripažįstami įžeidimu, ir, atvirkščiai, padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu baudžiamojo įstatymo prasme nelaikytinas.

Analizuojant pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad skunde nurodytais atvejais pareiškėjų kaltinami asmenys, savo nuomonę išreikšdami rašant atsiliepimus internetinėje svetainėje, naudojosi civilizuotomis, visuomenėje priimtomis elgesio normomis, forma ir būdu, tad jų komentaruose išdėstyti teiginiai apie pareiškėjus buvo išsakyti tinkama ir visuotinai priimtina forma, todėl nevertintini kaip užgaulūs ar žeminantys.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, darytina išvada, jog kaltinamų asmenų komentarai internetinėje svetainėje www.alytausnaujienos.lt po 2010-03-20 dienraštyje „Alytaus naujienos“ išspausdintu straipsniu „Amerikoje medikų atsakomybę stiprina ir paplitusios bylos dėl žalos pacientui atlyginimo“ negali sukelti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. dispozicijose numatytų pavojingų pasekmių, be to, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, kadangi skunde įvardinta veika neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių.

Pažymėtina, kad analogiškais šis klausimas yra sprendžiamas ir aukštesnės instancijos teismuose (Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-01 nutartis b. byloje Nr. 1S-397-174/2010, 2011-01-07 nutartis b. byloje Nr. 1S-110-360/2011, 2011-01-18 nutartis b. byloje Nr. 1S-131-462/2011, 2011-06-10 b. byloje Nr. 1S-592-417/2011 ir pan.).

Tokiu būdu, teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas (LR BPK 3 str. 1d. 1p.), kas sudaro pagrindą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą (LR BPK 412¹ str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, vadovaujasi ir ta nuomone, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jos teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis - baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t.y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Todėl ir šiuo atveju pareiškėjai jų manymu pažeistas teises – savo garbę ir orumą, gali efektyviai apginti pasinaudodami, pavyzdžiui, civilinės teisės numatomomis galimybėmis (Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-10 nutartis b. byloje Nr. 1S-592-417/2011).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl A. T. ir T. A. skundo, kuriame L. K., R. K., A. Ž., V. D., V. L., S. S. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono miesto apylinkės teismą.