- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-397-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- T. Ž., D.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų T. Ž. ir D. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-27 nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. skundą iškelti baudžiamąją bylą J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio l dalį, 155 straipsnio 1 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
T. Ž. ir D. B. 2010 m. balandžio 13 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamos patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio l dalį ir 155 straipsnio 1 dalį J. K., nes ji 2009-05-07 Klaipėdos miesto Hermano Zudermano mokyklos patalpose pasirašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai prašymą, kuriuo ją (T. Ž.) ir jos nepilnametę dukterį apšmeižė, įžeidė ir nepagrįstai pažemino.
Skundžiama nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiųjų skundą iškelti baudžiamąją bylą J. K. pagal BK 154 straipsnio l dalį ir 155 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjos T. Ž. ir D. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį kaip nemotyvuotą, todėl nepagrįstą ir neteisėtą. Teigia, jog teismas nesuprato ir neteisingai aiškino BK 154 straipsnio l dalies ir 155 straipsnio 1 dalies nuostatas, šališkai jas vertino, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais, todėl neteisėtai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal jos skundą iškelti baudžiamąją bylą J. K. pagal BK 154 straipsnio l dalį ir 155 straipsnio 1 dalį už tyčinį, viešą rašytinį šmeižimą bei įžeidimą, neatitinkančios tikrovės informacijos viešą paskleidimą, padarytos neturtinės žalos ir kitų išlaidų atlyginimo priteisimo. Pasak pareiškėjų, teismas stengėsi nuslėpti, kad J. K. savo tyčiniais veiksmais ir rašytiniais pareiškimais turėjo tikslą visiškai sugriauti vaiko ir jos kaip motinos gyvenimą ir netgi išskirti jas visam gyvenimui, paskleisti neatitinkančią tikrovės informaciją, tai ir buvo padaryta. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nustatė, jog J. K. išreiškė savo nuomonę. Nesutikdamos su tokia teismo išvada pareiškėjos nurodo, jog J. K. „asmeninę nuomonę“, kaip nustatė teismas, išreiškė ne savo šeimos ar draugų rate, o labai oficialiai ir griežtai institucijai – Vaiko teisių apsaugos tarnybai, turėdama tiesioginį tikslą pakenkti jos kaip motinos ir vaiko interesams, ir toks tikslas buvo pasiektas, nes vėliau Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą apriboti jai (T. Ž.) motinystės teises arba visiškai jas atimti. Todėl akivaizdu, kad J. K. tyčinis šmeižimas, įžeidimas, neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimas padarė nepataisomą žalą visam vaiko ir motinos gyvenimui, dėl to reikėjo vykti pas gydytojus gydytis, iki šiol aiškintis su prokurorais, advokatais, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais bei šios įstaigos kontroliere, taip pat Vokietijos Respublikos ambasadoje Lietuvoje, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, teismuose, spaudoje, gimnazijoje ir t. t. Pareiškėjų teigimu, J. K. pasisakymais tyčia buvo siekiama pakenkti vaiko ir motinos interesams, apie tokius savo veiksmus ji niekam nepranešė, taigi veikė visiškai slaptai ir jai turi būti taikomos griežčiausios įstatyme numatytos sankcijos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde pareiškėjos T. Ž. ir D. B. teigia, jog J. K. jas kaip mamą (T. Ž.) ir jos nepilnametę dukterį (D. B.) viešai apšmeižė, įžeidė ir nepagrįstai pažemino, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, būtent 2009-05-07 J. K. kartu su I. U. ir Jolanta D. K. miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai pateikė prašymą ištirti konfliktinę situaciją Klaipėdos Hermano Zudermano vidurinės mokyklos 6b klasėje. T. Ž. nurodo, kad šis prašymas yra pridėtas prie kitų bylų, siekiant apriboti jos motinystės teises, dėl to jai ir jos dukrai buvo padaryta didelė žala.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-27 nutartimi pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos T. Ž. paduotą privataus kaltinimo skundą.
Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad J. K. veiksmai nesudaro nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, sudėties, kadangi 2009-05-07 J. K. prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos duomenimis, galinčiais paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo.
Pareiškėjų T. Ž. ir D. B. skundo teiginiai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisėjos šališkumo yra nepagrįsti, kadangi skunde nėra išdėstyta argumentų dėl teisėjos šališkumo. Pareiškėjas nenurodė nė vieno iš BK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytų nušalinimo pagrindų.
Priešingai nei teigiama pareiškėjų skunde, žemesnysis teismas tinkamai aiškino BK 154 straipsnio 1 dalies ir 155 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teisingai nurodė, kad nukentėjusiųjų skunde, adresuotame apylinkės teismui, nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokie T. Ž. ir D. B. nurodyti ir J. K. inkriminuojami kaltinimai negali būti pagrindu patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, nes J. K. padaryta veika akivaizdžiai neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
BPK 412¹ straipsnio 1 dalis nustato, jog gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Išanalizavęs privataus kaltinimo skunde išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo esant akivaizdžią BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Su tokia žemesniojo teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.
Teismas nustatė, jog kreipdamasi į Vaiko teisų apsaugos tarnybą, J. K. nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį turėdama tikslą jį paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikinėjimą juo, tai yra nustatė, kad J. K. veiksmuose akivaizdžiai nėra būtino nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios. Apylinkės teismas, įvertinęs privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą dėl J. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymių nebuvimo jos veiksmuose. Šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia nukentėjusiųjų skunde išdėstyti argumentai.
Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėja
nutaria:
nukentėjusiųjų T. Ž. ir D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį.
Nutartis neskundžiama.