- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2-1004-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00979-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- T. G.
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kikujiro“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Ex Ente“ advokatei A.G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kikujiro“ ieškinį atsakovui T. G. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir BUAB) „Kikujiro“ (toliau ir ieškovė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) ,,Ex Ente“ (toliau ir nemokumo administratorius), ieškiniu prašo iš atsakovo T. G. (toliau ir atsakovas) ieškovės naudai priteisti: 1) 96 554,33 Eur žalos atlyginimo; 2) 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos; 3) visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, įmonės nemokumas konstatuotas nuo 2019 m. gruodžio 31 d. 2021 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai 244 776,54 Eur sumai. Atsakovas buvo įmonės vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės teigimu, atsakovas nesilaikė tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos informuoti kreditorius ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir tuo padarė ieškovei patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžio žalą, kuri priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.
3. Ieškovės teigimu, 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovė disponavo 38 666 Eur vertės turu, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė net 276 888 Eur sumą. Atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė disponavo 16 840 Eur vertės turtu, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 403 565 Eur sumą. Nemokumo administratoriaus vertinimu, ieškovė nuo 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, vengė mokėti privalomus mokesčius Valstybei ir kitiems kreditoriams, todėl buvusiam bendrovės vadovui atsakovui buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pastarasis šios pareigos nevykdė, dėl ko bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala.
4. Anot ieškovės, išanalizavus bankroto byloje patvirtintus kreditorių pateiktus finansinius reikalavimus su priedais, matyti, kad dalis kreditorinių reikalavimų (96 554,33 Eur) susidarė bendrovei esant nemokiai, t. y. po 2019 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo, ir bendrovę valdant atsakovui T. G..
5. Teigia, jog nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas, nes, ieškovės teigimu, egzistuoja visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai):
5.1. Neteisėti veiksmai – atsakovas, būdamas vadovu, buvo atsakingas už ieškovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, matydamas ir žinodamas, kad UAB „Kikujiro“ yra nemoki, savalaikiai nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais;
5.2. Žala – ieškovės teigimu, šiuo atveju skaičiuotina pagal bankroto byloje kreditorių patvirtintus ir nepatenkintus finansinius reikalavimus, susidariusius bendrovei esant nemokiai, t. y. po 2019 m. gruodžio 31 d., ir sudaro 95 554,33 Eur. Žala atsirado būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nevykdė pareigos dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus
5.3. Priežastinis ryšys – ieškovė teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Teigia, kad jei atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, būtų savalaikiai atsiskaitęs su Valstybe ir kitais kreditoriais bei laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, ieškovė ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos;
5.4. Kaltė – ieškovės teigimu, atsakovo kaltė yra akivaizdi, nes atsakovas turėjo žinoti ir žinojo, kad UAB „Kikujiro“ yra nemoki, bei, kad turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) imperatyviai numatytos pareigos, nesielgė sąžiningai, atidžiai bei rūpestingai ir nedėjo pastangų, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu atsakovas T. G. su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Paaiškina, kad ieškovė užsiėmė restoranų veikla - valdė restoraną „Kitchen”. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas karantinas ir su tuo susijęs draudimas viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklai. Vienintelė įmonės veikla buvo susijusi su jos valdomu restoranu ir karantino paskelbimas iš esmės reiškė įmonės veiklos nutrūkimą. Įvedus karantiną, ieškovės veikla buvo ilgą laiką uždrausta ir net sušvelninus karantino sąlygas jai buvo taikomi ženklūs veiklos apribojimai. Ieškovė buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Įmonės pajamų srautas visiškai nutrūko. Be to, įvertinus aplinkybę, jog metų pradžios (sausio-vasario mėnesiai) apyvartos restoranų versle dažniausiai būna ženkliai sumažėjusios, o veikla tuo metu - nuostolinga, staigus ir visiškas įmonės veiklos sustabdymas reiškė visišką šoką ieškovės veiklai, finansams bei įsipareigojimų vykdymui.
Atsiliepimas
8. Atsakovas teigia, jog būdamas UAB „Kikujiro” vadovu, ėmėsi visų veiksmų bendrovės mokumui atkurti. Bendrovės nuosavam kapitalui esant mažesniam nei pusė įstatinio kapitalo, buvo inicijuojamas įstatinio kapitalo mažinimas bei nuostolių padengimas akcininkų įnašais. Tuo tikslu 2020 m. sausio 27 d. vyko visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas įstatinio kapitalo mažinimo klausimas nuostoliams padengti. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas kreipėsi į bendrovės akcininkus informuodamas apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį, susidariusią dėl karantino paskelbimo ir siūlydamas spręsti finansinių sunkumų klausimą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. vyko visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas ir bendrovės neigiamo nuosavo kapitalo klausimas.
9. Atsakovas nurodo, jog būdamas bendrovės vadovu, ir veikdamas išskirtinai įmonės interesais, ėmėsi veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, kad bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai nedidėtų, bendrovei pilnai sustabdžius veiklą dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino. Pavyzdžiui, patalpų, kuriose įsikūręs restoranas, nuomotojui nesutikus stabdyti nuomos skaičiavimo karantino metu, buvo sutarta dėl sutarties nutraukimo, buvo nutrauktos sutartys su kitais paslaugų teikėjais, atleista dalis darbuotojų ir pan. Atkreipia dėmesį, jog dalis ieškinyje nurodytų finansinių reikalavimų susidarė ne dėl įmonės veiklos, o priešingai - dėl to, kad jos veikla buvo sustabdyta dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų bei paskelbto karantino ir negalėjo būti tęsiama.
Šalies argumentai
10. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškiniu pareikštus reikalavimus. Paaiškino, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, kad atsakovas, žinodamas apie bendrovės nemokumą, nesiėmė įstatyme numatytų veiksmų, kad žala bendrovei ir jos kreditoriams neatsirastų. Ieškovės teigimu, nuo įrodyto ieškovės nemokumo momento (nuo 2020 m. sausio 1 d.) iki bankroto bylos iškėlimo (2021 m. vasario 22 d.) vyko atsakovo kaip įmonės vadovo neteisėtas neveikimas, kuris sąlygojo žalos ieškovei atsiradimą, pasireiškusį finansinių reikalavimų padidėjimu, naujų finansinių reikalavimų atsiradimu. Nors atsakovas teigia, kad šiuo laikotarpiu nėra padidėję finansiniai reikalavimai, ieškovė teigia į bylą pateikusi priešingus duomenis, tai lentelė Nr. 1, kuri pagrindžiama pirminiais dokumentais, privirtinantys finansinio reikalavimo susiformavimą. Teigia, kad primoji sąlyga atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėti veiksmai yra įrodyta. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas teigia siekęs įmonės finansinę būklę pagerinti šaukdamas akcininkų susirinkimus, tačiau jie jokių rezultatų nedavė ir nuo 2020 m. vasaros, kai akcininkai paskutinį kartė nepriėmė jokio sprendimo, kreditoriniai reikalavimai toliau didėjo. Atsakovo neveikimą įrodo ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog matė įmonės finansinę būklę, žinojo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau dėl lėšų stokos negalėjo parengti tinkamai dokumentų, todėl ir nesikreipė. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės niekaip nepašalina atsakovo atsakomybės, kadangi būtent jis buvo bendrovės vadovas, administracijos vadovas, kuris buvo atsakingas ir už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir už visą įmonės veiklos organizavimą. Atstovės teigimu, byloje pateiktais įrodymais yra įrodytas ne tik žala, bet ir jos dydis. Per 2020 -uosius metus kai atsirado naujų kreditorių reikalavimų, o kitų kreditorių reikalavimai padidėjo, tai lėmė žalos atsiradimą. O žalos dydį ieškovė įrodinėja pateikęs lentelę Nr. 1 bei pirminius dokumentus, pagrindžiančius šių finansinių reikalavimų dydžius ir jų susiformavimo laikotarpį. Ieškovės vertinimu yra įrodytas ir tiesioginis priežastinis ryšys, tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos, nes jeigu atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto ylos ieškovei iškėlimo, t. y. jau 2020 m. pradžioje, akivaizdu, kad reikalaujamo dydžio kreditorinių reikalavimų nebūtų atsiradę.
11. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad bendrovės finansinė sveikata nebuvo gera, bet jis kaip vadovas ėmėsi visų veiksmų, kad jos veikla būtų išsaugota ir nenukentėtų kreditoriai. Pirmiausia, inicijavo akcininkų susirinkimą, kuris įvyko 2020 m. sausio 27 d., jame buvo svarstomas įstatinio kapitalo mažinimo klausimas nuostoliams padengti. Tačiau jau po mėnesio 2020 m. kovo 16 d. skelbiamas karantinas ir įmonės veikla visiškai sustabdoma, bet reikalavimas apmokėti sąskaitas išliko, todėl jis kaip vadovas kreipėsi į įvarius kreditorius su prašymu mokėjimus atidėti. 2020 m. balandžio 3 d. dar kartą kreipėsi į akcininkus, išaiškindamas finansinę situaciją ir prašydamas pagalbos. Dar vienas susirinkimas vyko 2020 m. rugpjūčio 3 d. kuriame buvo svarstomas bendrovės neigiamo nuosavo kapitalo klausimas. Teigia, kad 2020 m. kovo mėnesį, pradidėjus karantinui, jis neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes karantino metu kreipimasis dėl bankroto galėjo būti atidėtas 3 mėnesius po karantino atšaukimo. Antras momentas, kad jis kaip vadovas veikė įmonės interesais, ėmėsi visų veiksmų kad kreditoriai būtų apsaugoti, kad bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai nedidėtų. Iki 2020 m. kovo 15 d. įmonė vykdė įprastinę savo veiklą. Paskelbus karantiną, vadovas praktiškai nedelsiant ėmėsi priemonių ir informavo visus kreditorius, kad šiuo metu negali atsiskaityti, prašė mokėjimus atidėti. Patapų nuomos santykių nepavyko išsaugoti, patalpų savininkas nesutiko sustabdyti ar atidėti tuos mokėjimus, sutartis buvo nutraukta. Taip pat buvo nutrauktos sutartys su kitais tiekėjais. Teigia, kad nėra praktiškai jokių kreditorinių įsipareigojimų, kurie atsirado po 2020 m. kovo mėnesio. Pripažino aplinkybę, kad įmonės turtas sumažėjo, bet jo sumažėjimas ne dėl jo kaip vadovo kažkokių nerūpestingų ar tyčinių veiksmų, tačiau tai įvyko todėl, kad paskelbus karantiną, dėl antstolių vykdomų priverstinių išieškojimų, turtas buvo išvaržytas ir atsiskaityta su kreditoriais. Trečias argumentas, kad dalis ieškovės lentelėje nurodytų kreditorinių įsipareigojimų, iš kurių kildinimas reikalavimas atsakovui, nėra tikslūs, pvz.: 27 eilutėje nurodyta skola UAB „DPAK“ susidarė dar 2018 metais; 34 eilutėje UAB „Liviko“ skola nurodyta 10 857,51 Eur, tačiau iš šios sumos 7 389 Eur yra už nesuteiktas marketingo paslaugas, t. y. nenupirkta iš tiekėjo produkcija, todėl, kad sustabdyta veikla; taip pat 25 eilutė UAB „Data Miner“, 44 eilutė U. P., skola už tai, kad restoranams atlikti avansiniai mokėjimai už kovo – gegužės mėnesiais maitinimo paslaugas, o tuo metu sustabdyta įmonės veikla dėl karantino, todėl šių paslaugų negalėjo suteikti.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ieškovė, galimai, buvo nemoki ir anksčiau, tačiau visos faktinės aplinkybės rodo, kad visada įmonė buvo „gelbėjama“ akcininkų. Ginčo byloje nėra dėl aplinkybės, kad įmonė turi tris akcininkus, iš kurių vienas yra atsakovas. Jo pateikti į bylą dokumentai (akcininkų susirikimų protokolai) liudija, kad buvo sprendžiamas ne koks kitas, o įmonės mokumo atkūrimo klausimas. Tai rodo, kad negalime teigti, kad atsakovas kaip įmonės vadovas elgėsi neatsakingai ieškovės ir kitų įmonių atžvilgiu. Nes atsakovas neturėjo pagrindo netikėti, kad priėmus 2020 m. sausio 27 d. sprendimą sumažinti įmonės įstatinį kapitalą, akcininkai nevykdys pareigos įnešti nedelsiant trūkstamą sumą – 191 601 Eur. Ši pinigų suma galėjo realiai ne tik išgelbėti įmonę, bet ir atkurti jos mokumą. Toliau atsakovas, veikdamas kaip įmonės vadovas ir vienas iš akcininkų, dar kartą 2020 m. balandžio 2 d. kreipėsi į akcininkus suteikti informaciją apie principinę nuostatą dėl tolimesnės įmonės veiklos bei dėl pilno ar bet dalinio mokumo atkūrimo. Atstovė atkreipia dėmesį, kad jei vertinti ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus, tai galima matyti, kad anksčiau akcininkai yra dėję pastangas dėl įmonės galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tai laikotarpiu nuo 2020 m. sausio iki balandžio mėnesio atsakovas pagrįstai galėjo tikėtis tokių pačių akcininkų sprendimų. Toliau turime aplinkybę, kad 2020 m. prasidėjus pasaulinei pandemijai, mes turėjome neeilinę situaciją Lietuvoje, kad ir Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. balandžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą, kuriuo nustatyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Turime tokią situaciją, kai nuo 2020 m. sausio 27 d. akivaizdžiai vyksta komunikacija tarp akcininkų dėl įmonės stabilizavimo akcininkų įnašais ir atkurti josios mokumą, kartu turime Seimo priimtą įstatymą, kuris numato pagalbą juridiniams asmenims, kurie susidūrė su laikinais sunkumais įvykus pasaulinei pandemijai ir numato pareigą kreiptis po karantino pasibaigimo per tris mėnesius. Atstovės teigimu, šiuo atveju, atsakovės įvardijamas atsakovo neteisėtas elgesys, priežastinis ryšys dėl žalos dydžio susiformavimo yra neįrodyti, nes faktinės aplinkybės liudija priešingai. Dar daugiau, nurodyta žala, kurios ieškovės apskaičiuota, nurodoma kaip susiformavusi po 2020 m. sausio 1 d., nėra visiškai tiksli, pvz.: darbuotojų kreditorinių reikalavimų sumos neatitinka nurodytų sumų suvestinėje, nes didžioji dauguma darbuotojų prasidėjus pandemijai buvo atleisi, tai šiuo atveju yra paskaičiuotas ne tik darbo užmokesti, bet ir išeitinės kompensacijos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, tai skaičiai, kurie atsidaro dėl ieškovės nurodomo atsakovo neveikimo, tai sąlygojo susiklosčiusi padėtis šalyje. Kalbant apie Sodros pateiktus skaičiavimus, atsakovo atstovė, pasidalino abejone, kad mokesčiai sudaro 21 procentą nuo darbuotojui priskaičiuotų sumų, Šioje gi situacijoje skaičiai pasiskirstė įdomiai, kaip, pvz.; darbo užmokesčio kreditorinio reikalavimo dydis yra kiek daugiau nei 10 000 Eur, o tuo tarpu įsiskolinimas Sodrai lygiai taip pat artimas 11-kai tūkstančių, kas yra 100 procentų vietoje 21 procento, todėl labai tikėtina kad šį reikalavimą sudaro delspinigiai ir kitos sumos, kurios nėra susijusios su atsakovo įstatyminių pareigų nevykdymu. Dėl kitų kreditorinių, atstovė paantrino paties atsakovo paminėtus argumentus dėl jų susiformavimo laiko ir priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės.
13. Nustatyta, jog UAB „Kikujiro“ įsteigta 2010 m. kovo 18 d., bendrovės vadovu nuo 2010 m. vasario 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei buvo atsakovas T. G. (el. bylos 1 tomas, psl. 10-16). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kikujiro“, kuri įsiteisėjo 2021 m. kovo 9 d., bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Ex Ente“ (el. bylos 1 tomas, psl. 17-20). Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso 244 776,54 Eur sumai. Byloje yra pateikta taip pat Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis, priimta BUAB „Kikujiro“ bankroto byloje, iš kurios turinio nustatyta, jog įmonė šiuo metu jau yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
14. Ieškovė šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu atsakovo kaip buvusio įmonės vadovo atžvilgiu prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 95 554,33 Eur žalos atlyginimo bei procesines palūkanas, savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grįsdama iš esmės viena aplinkybe, jog, atsakovas, žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir todėl padarė bendrovei ir jos kreditoriams žalą.
15. Taigi, byloje spręstinas ginčo klausimas dėl atsakovo kaip buvusio bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo.
Dėl vadovo civilinės atsakomybės pagrindų
16. Remiantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalimi, jeigu įmonė yra nemoki, įmonės vadovas privalo: nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą (1 punktas); nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (2 punktas); ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (3 punktas); vykdyti JANĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (4 punktas). Pagal JANĮ 13 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
17. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
18. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Pažymėtina, jog kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas, tačiau priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-675-464/2018 ir kt.).
19. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
21. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-567/2014).
22. Nemokumo administratoriaus teigimu, ieškovės nemokumo momentas 2019 m. gruodžio 31 d. Kaip matyti iš byloje pateiktų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų 2019 m. ieškovės balanse pateikiamais duomenimis, į ieškovės 2019 m. gruodžio 31 d. balansą įrašyto turto vertė – 38 666 Eur, iš kurių 11 100 Eur sudarė ieškovės per vienerius metus gautinos sumos, o įsipareigojimų – 276 888 Eur (el. bylos 1 tomas, psl. 26). Tai yra, kad daugiau kaip pusę į ieškovės balansą 2019 m. gruodžio 31 d. įrašyto turto vertės, t. y. skolos turimo turto vertę viršija daugiau nei septynis kartus.
23. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas neginčija, kad ieškovės finansinė padėtis nebuvo gera (CPK 178-185 straipsniai), tačiau teigia jog atliko kitus veiksmus, kuriais tikėjosi atkurti įmonės mokumą, ir/arba buvo kitos, nuo jo nepriklausančios aplinkybės, nulėmusios didesnę įmonės skolą.
24. Pirmoji aplinkybė, kuria atsakovas siekia įrodyti, jog nagrinėjamu atveju jam dar nebuvo kilusi pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo, ta, kad jis inicijavo akcininkų veiksmus, galinčius atkurti įmonės mokumą. Byloje pateikti 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai bei 2020 m. balandžio 3 d. atsakovo kreipimasis į akcininkus (el. bylos 2 tomas, psl. 8-30) patvirtina atsakovo veiksmus, kuriais buvo inicijuojamas bedrovės įstatinio kapitalo mažinimas bei nuostolių padengimas akcininkų įnašais. Atsakovo atstovės teigimu, bendrovė visada buvo „gelbėjama“ akcininkų ir atsakovas kreipėsi į akcininkus, pagrįstai tikėdamasis atitinkamų akcininkų veiksmų, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) šiuo atveju nėra. Kaip matyti iš byloje esančių UAB „Kikujiro“ balansų, jau 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 44 012 Eur, o įsipareigojimai siekė 234 363 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovė turto turėjo 38 666 Eur, o skoliniai įsipareigojimai siekė 276 888 Eur. Iš pateiktų protokolų turinio matyti, kad akcininkai priima sprendimus sumažinti įmonės įstatinį kapitalą ir dengti susikaupusius nuostolius tik 2020 m. sausio 27 d. susirikimo nutarimu, tačiau kad tokie ar kiti įmonės finansinę būklę gerinantys veiksmai buvo faktiškai atlikti pagal šiuos nutarimus ar kada nors anksčiau, atsakovas tokių įrodymų nepateikė ir bendrovės „gelbėjimo“ faktų neįrodė (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas atsakovo teiginį, kad jo veiksmai nukreipti į akcininkų atitinkamų sprendimų priėmimą eliminavo jo pareigą inicijuoti bendrovei bankroto procedūrą, atmestini kaip neįrodyti.
25. Kita aplinkybė, kuria atsakovas siekia paneigti jo neteisėto neveikimo faktą – visuotinis karantinas, kuriuo metu buvo draudžiama restoranų veikla, bei juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo laikinas sustabdymas.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas karantinas visoje Lietuvos teritorijoje, tame tarpe, draudžiantis viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą. 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, kuriuo laikinai – karantino laikui ir 3 mėnesius nuo karantino atšaukimo – sustabdyta JANĮ nustatyta juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“, nutarimas įsigaliojo nuo 2020 m. birželio 17 d.
27. Vertinant šį teisinį reglamentavimą pripažintina, kad nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovo pareiga inicijuoti UAB „Kikujiro“ bankroto bylą buvo sustabdyta, tačiau nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Atsakovas tokio pareiškimo teismui nepateikė ir dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra.
28. Teismo įsitikinimu, aplinkybės apie ieškovės nemokumą atsakovui tapo žinomos vėliausiai nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas dėl bendrovės nemokumo momento aplinkybės nepaneigė, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti 2019 m. gruodžio 31 d. buvus bendrovės gerą finansinę padėtį, t. y. nepateikė įrodymų, paneigiančių pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB „Kikujiro“ buvimą. Žinodamas apie UAB „Kikujiro“ prastą finansinę padėtį atsakovas privalėjo veikti rūpestingai ir apdairiai, kiek buvo būtina apsaugoti bendrovės kreditorių interesus, imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą, nedidinti finansinių įsipareigojimų, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kikujiro“ nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. arba nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad ieškovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi bendrai 244 776,54 Eur sumai, atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Ieškovė reiškia reikalavimą tik dėl toks kreditorinių reikalavimų dalies, kuri jos teigimu, atsirado nuo nurodyto nemokumo momento iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Jeigu atsakovas būtų savalaikiai, t. y. nustačius įmonės nemokumą, per protingą terminą inicijavęs bankroto bylos iškėlimą UAB „Kikujiro“ ir išsaugojęs bendrovės balanse apskaitytą turtą, šie kreditorių finansiniai reikalavimai būtų neatsiradę arba savalaikiai padengti iš bendrovės turto vertės. Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtą neveikimą bei priežastinį ryšį tarp neveikimo ir žalos atsiradimo fakto kaip civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246, 6.247 straipsniai).
29. Kita vertus, teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtos veikos dėl bendrovės turto sumažėjimo. Kaip nurodė atsakovas, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės turtui paslėpti, sumažinti, o paskelbus karantiną ir bendrovei nustojus vykdyti veiklą, įmonės turtas antstolių buvo išvaržytas ir iš dalies atsiskaityta su kreditoriais. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo.
30. Atsakovas teismo posėdyje iš esmės pripažino, kad žala ieškovei atsirado dėl jo nesikreipimo savalaikiai į teismą dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atsakovas neginčija byloje ieškovės naudoto žalos apskaičiavimo būdo, kai žala apskaičiuojama imant skirtumą tarp bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumos ir po 2019 m. gruodžio 31 d. atsiradusių įsipareigojimų sumos. Todėl laikytina, kad ieškovė apskaičiavo žalą vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).
31. Nagrinėjamu atveju, teismui konstatavus, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui kilo 2020 m. sausio mėnesį, vertintina, kiek kreditorių reikalavimai padidėjo po šio faktinio įmonės nemokumo momento. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius, prašydamas priteisti žalą iš įmonės vadovo, nurodo, kad žalą sudaro ne visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (244 776,54 Eur), o tik tiek, kurie atsirado po 2020 m. sausio 1 d., t. y. 96 554,33 Eur. Žalos dydį įrodinėja ieškinyje pateiktos Lentelės 1 (el. bylos 1 tomas, psl. 3-4) duomenimis bei pirminiais skolos susidarymo dokumentais. Savo ruožtu atsakovas ginčija kai kurių kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą bei jų susidarymo aplinkybes, atitinkamai teigia esant mažesnei žalai. Atsakovas neginčija ieškovės Lentelėje 1 pateiktų duomenų 9-11, 13, 14, 17, 22-24, 26, 30-33, 35-36, 38, 41-44 eilutėse, tačiau nesutinka su Lentelės 1 1, 25, 27, 28, 29, 34, 39, 44 pateikiamomis skolos sumomis teiginius. :
31.1. Atsakovo teigimu, 25-oje eilutėje kreditoriui UAB „Data Miner“ nurodyta skola 1 800 Eur ir 44- oje eilutėje kreditoriui U. P. nurodyta skola 250 Eur susidarė dėl nurodytų kreditorių atliktų avansinių mokėjimų už maitinimo paslaugas, kurių ieškovė negalėjo suteikti dėl paskelbto karantino. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, UAB „Kikujiro“ pateikė 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. vasario 25 d. sąskaitas išankstiniam apmokėjimui bendrai 1 800 Eur sumai UAB „Data Miner“ už maitinimo paslaugas suteiktinas 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. (el. bylos 1 tomas, psl. 79-84). Analogiškai susiformavo skola U. P., kuris apmokėjo 250 Eur ieškovės 2020 m. vasario 24 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui už maitinimo paslaugas 2020 m. kovo 27 d. Maitinimo paslaugų ieškovė minėtiems kreditoriams nesuteikė ne dėl vadovo neteisėto veikimo (neveikimo), o dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino visoje Lietuvos teritorijoje, tame tarpe, draudžiančio ieškovės veiklą. Teismo vertinimu, apskaičiuota žalos suma mažintina 2 050 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
31.2. Teigia, jog 27-oje eilutėje nurodyta neturėtų būti įskaičiuota į žalos sumą, nes 1 800 Eur skola kreditorei UAB „DPAK“ susidarė iki 2020 metų, nors dėl skolos priteisimo ji kreipėsi į teismą vėliau. Teismas sutinka su šiuo atsakovo argumentu, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakyme Nr. eL2-20703-964/2020, išduotame 2020 m. gegužės 28 d., pagal kurį ir patvirtintas minėtos kreditorės finansinis reikalavimas 1 800 Eur sumai, nurodyta, kad reikalavimas kildinamas iš 2014 m. sausio 2 d. kompiuterinės aptarnavimo sutarties Nr. 20140102-6 ir pagal ją išrašytų 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0003210, 2018 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0003634 (el. bylos 1 tomas, psl. 92-95), kas aiškiai nepatenka į žalos susidarymo laikotarpį. Teismas prieina išvados, kad 941,69 Eur suma mažintinas ieškovei apskaičiuotos žalos dydis, į ją įtraukiant tik 308 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas po 2020 m. sausio 1 d.
31.3. 28-oje eilutėje nurodyta 24 273,39 Eur skola kreditorei UAB „Elitnet“. Kreditorinis reikalavimas patvirtintas pagal kreditorės prašymą ir 2020 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-14406-734/2020 (el. bylos 1 tomas, psl. 96-97). Kitų skolą grindžiančių duomenų ieškovė nepateikė. Atsakovo teigimu, minėta skola taip pat susidarė iki 2020 m. sausio 1 d. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad minėtas kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo nurodė, kad kreditorė UAB „Elitnet“ savo reikalavimą UAB „Kikujiro“ kildina iš 2010 m. lapkričio 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. gruodžio 5 d. papildomų susitarimų, kurių pagrindu UAB „Elitnet“ išrašė skolininkei UAB „Kikujiro“ PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., todėl skola, susidariusi per nurodytą laikotarpį neįskaičiuotina į žalos dydį. Taip pat kreditorė išrašė 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EN 00538, kurią skolininkė turėjo apmokėti iki 2020 m. vasario 15 d., bet apmokėjo dalinai ir 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EN 00541, kurią skolininkė turėjo apmokėti iki 2020 m. kovo 15 d., bet apmokėjo tik dalinai. Abi sąskaitos po 5 233,25 Eur, delspinigiai bei 270 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovas nepeikė duomenų, kokią šių sąskaitų dalį ieškovė kreditorei yra apmokėjusi (CPK 178 straipsnis), teismas 10 857,51 Eur žalą laiko pagrįsta ir įrodyta.
31.4. Atsakovas nesutinka su dalimi 29-oje eilutėje nurodyta 1 302,42 Eur skola kreditorei UAB „Energijos skirstymo operatorius“. Jo teigimu, į šią sumą įtrauktas įsiskolinimas, susidaręs iki 2020 m. sausio 1 d. Teismas susipažinęs su į byla pateikta Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 29 d. (el. bylos 1 tomas, psl. 98-100), sutinka su atsakovu, kad žalos dydis mažintinas 636,12 Eur suma, kuri susidaro iš 633,69 Eur skolos už suvartotą elektros energiją iki 2019 m. gruodžio 31 d, bei 2,43 Eur delspinigių.
31.5. Anot atsakovo, 34 eilutėje nurodytos 10 857,51 Eur skolos kreditorei UAB „Liviko“ dalis yra neatidirbto ir negrąžinto 7 389,27 Eur marketingo mokesčio (el. bylos 1 tomas, psl. 139-162), t. y. už bendrovės veiklą, kurios ji negalėjo vykdyti. Teismas pripažįsta, kad nurodyto dydžio kreditorinis reikalavimas susidarė dėl valstybėje paskelbtų veiklų ribojimo ir negali būti pripažintas kaip atsakovo neteisėtos veikos (neveikimo) rezultatas, todėl 7 389,27 Eur suma mažintinas apskaičiuotas žalos dydis.
31.6. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrindė 39-oje eilutėje nurodytos 5 387,57 Eur skolos kreditorei UAB „Švyturys-Utenos alus“ susidarymo laikotarpio. Teismas susipažino su ieškovės pateiktas minėtos kreditorės finansinį reikalavimą pagrindžiančiais įrodymais ir nustatė, kad pagal pateiktą įsiskolinimo lentelę ir PVM sąskaitas-faktūras į ieškovės nurodomą žalos susidarymo laikotarpį patenka tik keturios sąskaitos, t. y. 2020 m. vasario 21 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AA902730675 420,21 Eur sumai, 2020 m. kovo 4 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AA902736016 398,25 Eur sumai, 2020 m. kovo 12 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AA902740103 262,22 Eurų sumai ir 2020 m. liepos 24 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AA902812140 909,92 Eur sumai, iš viso 1 990,60 Eur (el. bylos 1 tomas, psl. 204-2016). Iš nustatyto teismas daro išvadą, kad žalos suma mažintina 3 396,97 Eur.
31.7. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad kelia abejonių 1-oje eilutėje nurodyta 10 875,48 Eur kreditorinio reikalavimo suma kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Teismas nustatė, kad byloje pateiktas išrašas iš www.sodra.lt tinklapio apie draudėjo UAB „Kikujiro“ duomenis, kur nurodyta bendrovės skola 10 875,48 Eur (el. bylos 1 tomas, psl. 36). Atsakovas šių duomenų nepaneigė, todėl atsakovo atstovės teiginiai dėl žalos dydžio laikytini deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis).
32. Įvertinus kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas, kuris geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, žinodamas, kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams auga, nesiėmė veiksmų ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Šie išaugę ir nepadengti įmonės įsipareigojimai vertintini kaip įmonės vadovo neteisėtais ir aplaidžiais veiksmais, nesilaikant įmonės nemokumo momentu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įmonei, o kartu ir kreditoriams, sukelta žala, kurią, nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, atsakovas privalo atlyginti. Darytina išvada, kad, atsakovui 2020 m. sausio mėnesį pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kikujiro“, jos pradelsti įsipareigojimai išaugo 82 140,28 Eur suma. Dėl šios priežasties ši suma pripažintina ieškovei padaryta žala. Nustatytos visos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, pasireiškę neveikimu, padaryta 82 140,28 Eur žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl 14 414,05 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo yra nepagrįstas, kadangi neįrodytas žalos faktas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl ko netenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
33. Tenkinant ieškovės prašymą ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 82 140,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, abi šalys turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai.
35. Bylos duomenimis, ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1193-533/2021 suformuotą praktiką, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos jai nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Kikujiro“, j. a. k. 302489703, naudai 82 140,28 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 82 140,28 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.