- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- eA-993-602/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02197-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- UAB Atliekų rūšiavimo centras
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-16 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-5596 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu yra surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo įpareigotas nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke adresu: (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas panaikinti šį Privalomąjį nurodymą, tačiau atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu Sprendimu Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Pareiškėjas teigė, kad Privalomasis nurodymas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus. Analogiškais pagrindais turi būti panaikintas ir ginčijamas Sprendimas.
3. Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje. Iš skundžiamo Privalomojo nurodymo, įpareigojančio nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke, turinio, anot pareiškėjo, matyti, kad jame yra glaustai pateiktos aplinkybės, tariamai lėmusios pažeidimo faktą, nėra nurodyta jokių tokio nurodymo argumentų ir motyvų, nevertintas pažeidimo pobūdis, pasekmės, padarymo aplinkybės, kuriomis remiantis pareiškėjo atžvilgiu priimtas jam neigiamas pasekmes sukeliantis Privalomasis nurodymas.
4. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių pagrindu, visiškai jų nevertinant ir netikrinant šių aplinkybių tikrumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su patikrinimo aktu pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotas lauko dangos fragmentas ir prierašas, pagal kuriuos nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad visoje 0,36 ha atliekų laikymo lauko teritorijoje esanti danga yra pralaidi vandeniui. Patikrinimą atlikęs pareigūnas konkrečiai nenurodė, kurioje 0,36 ha teritorijos vietoje buvo užfiksuotas nuotraukoje atspindėtas dangos fragmentas. Manė, kad Privalomajame nurodyme įvardintas pažeidimas nesuderinamas su Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. Dl-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 13 punkte įtvirtintų reikalavimų nesilaikymu, kadangi nurodyto punkto reikalavimas nereglamentuoja dangos būklės reikalavimų, yra įtvirtintas reikalavimas vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.). Tokį reikalavimą pareiškėjo teritorijos danga atitinka, tuo tarpu priešingų duomenų patikrinimo metu nenustatyta.
5. Pareiškėjas pabrėžė, kad lauko aikštelė įrengta taip, kad nuo jos paviršinės nuotekos nenutekėtų į greta esančias teritorijas. Joje taip pat įrengtas požeminis paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaras, iš kurio susirinkusios paviršinės nuotekos pagal sutartį su UAB „Vidurys“ išvežamos į valymo įrenginius. Be to, 2017 m. kovo 2 d. Paraiškoje yra nustatyta, kad 1,9 ha teritorija, kurioje yra pareiškėjo nuomojamo pastato dalis, yra asfaltuota, įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo rezervuaras (buvusioje autoplovyklos teritorijoje), paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaras taip pat įrengtas atliekų laikymo aikštelėje. Už paviršinių nuotekų nuo privažiavimo kelių prie pareiškėjo nuomojamo pastato dalies ir asfaltuotos aikštelės tvarkymą yra atsakinga UAB „Vilnista“, kuri yra pasirašiusi darbų atlikimo sutartį Nr. 11-02 su UAB „Vidurys“ dėl paviršinių vandens surinkimo rezervuarų, lietaus kanalizacijos vamzdynų išvalymo ir surinktų nuotekų, atliekų, sąnašų pridavimą į utilizavimo įmones.
6. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo aplinkybėmis, kad patikrinimo metu mechaninio atliekų apdorojimo atliekos laikomos atvirai lauke, ne konteineriuose su apsauga nuo kritulių ir kvapų, konteineriai neuždengti, atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veikla vykdyta neuždarytose patalpose. Atsakovas vadovavosi patikrinimo akte pateiktomis klaidingomis aplinkybėmis, paremtomis iš esmės subjektyviu pareigūnų vertinimu. Paaiškino, kad dalis atliekų laikomos uždarose patalpose, dalis specialiai teritorijoje įrengtoje lauko aikštelėje (0,36 ha teritorija). Siekiant sumažinti laikomų atliekų tūrį, atliekos presuojamos. Degios atliekos (19 12 10) bei po rūšiavimo gautos atliekos (19 12 12) yra laikomos konteineriuose su „tentine“ apsauga nuo kritulių bei galimų kvapų. Antrinės žaliavos yra laikomos supresuotos. Lauke sandėliuojamos atliekos, kurios nėra biodegraduojančios ar kitaip yrančios, todėl iškrovimo, pakrovimo ir sandėliavimo metu nesukelia dulkėtumo. Dulkančios statybinės atliekos yra vežamos apdengtos, taip vežimo metu užtikrinant atliekų ir jų dalių nepatekimą į aplinką.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-28 buvo konstatuoti pažeidimai pareiškėjo veikloje. Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pažeidimai jau buvo nustatyti ir anksčiau, t. y. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA65-292. Atkreipė dėmesį į tai, kad patikrinimo metu pareiškėjas atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veiklą vykdė neuždarytose patalpose, mechaninio atliekų apdorojimo atliekos laikytos atvirai lauke, ne konteineriuose su apsauga nuo kritulių ir kvapų, konteineriai nebuvo uždengti. Dėl to pareiškėjas buvo įpareigotas šiuos pažeidimus pašalinti. Kadangi šis nurodymas nebuvo įvykdytas, pareiškėjui buvo duotas pakartotinis Privalomasis nurodymas, su kuriuo pareiškėjas nesutinka.
9. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde neneigė fakto, kad patikrinimo metu aikštelės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), danga buvo suirusi. Pareiškėjas tik tvirtino, kad pareigūnų darytose nuotraukose užfiksuotas suirusios dangos fragmentas nesudarė pagrindo konstatuoti, kad visoje 0,36 ha atliekų laikymo lauko teritorijoje esanti danga yra pralaidi vandeniui. Atsakovas su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutikdamas, pažymėjo, kad faktas, jog aikštelės betono plokštės suirusios, danga nesandari ir vietomis net matomas gruntas, konstatuotas netgi 2 patikrinimo aktais – 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-292 ir 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-28.
10. Pasak atsakovo, pareiškėjas įsipareigojo atliekas laikyti taip, kad atliekos būtų apsaugotos nuo aplinkos poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų ir dulkių. Šiems tikslams pasiekti, atliekos bus presuojamos, taip pat atliekų laikymui bus naudojami konteineriai, esant poreikiui atliekos bus dengiamos plėvele. Nuo atliekų laikymo lauko aikštelės paviršinės nuotekos bus surenkamos į nuotekų kaupimo rezervuarus ir pagal sutartį išvežamos į nuotekų valymo įrenginius. Pareiškėjas įsipareigojo, kad teritorija bus įrengta laikantis paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų, teritorijos ribos bus įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nenutekėtų į greta esančias teritorijas.
11. Atsakovas pabrėžė, kad patikrinimo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos, pateiktos kartu su patikrinimo aktu Nr. PA65-29Ž. Joje pareigūnas nufotografavo (duomenys neskelbtini), lauko dangą ir raštu paaiškino, kad nuotraukoje pavaizduota įmonės teritorijoje esanti nelaidi vandeniui, mechaniškai pažeista (suardyta) betono skydų danga. Šie įrodymai paneigė pareiškėjo argumentus, kad faktai apie nelaidžią ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų neatitinkančią lauko dangą (adresu: (duomenys neskelbtini)) paremti tik subjektyviu pareigūnų vertinimu.
12. Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (30.4)-A4-4097 patikslino pareiškėjui išduoto Taršos leidimo sąlygas ir pažymėjo, kad pareiškėjas atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veiklą gali vykdyti tik uždarose patalpose (atliekų tvarkymo metu pastato langai, durys turi būti uždaryti), atliekų laikymo vieta – pastate ir atviroje aikštelėje.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
14. Teismas, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, akcentuodamas ginčui aktualų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, 18 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnyje, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1 -193 (toliau – ir Reglamentas), 13 punkte, įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. PA65-28 buvo konstatuotos aplinkybės, jog UAB „Atliekų rūšiavimo centras” atvira lauko teritorija (galimai teršiama teritorija), kurioje įmonė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, t. y. lauko teritorijos danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo. Vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas. Taip pat lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Minėtame patikrinimo akte, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, Reglamento 13 punkto, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. papunkčio reikalavimus. Tai patvirtino patikrinimo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų patikrinimo metu darytos nuotraukos ir vaizdo medžiaga. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kurios darytos patikrinimo metu 2019 m. lapkričio 18 d.–2019 m. gruodžio 10 d. akivaizdu, kad pareiškėjo vykdoma atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veikla neuždarose patalpose, o veiklos metu pastato vartai buvo atviri (fotonuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2). Taip pat iš fotonuotraukų matyti, kad už atliekų tvarkymo įrenginio ribų laikomos susmulkintos atliekos, susidariusios po atliekų apdorojimo (fotonuotraukos Nr. 3–5). Atviroje lauko teritorijoje laikomos nerūšiuotos atliekos (transporto priemonių plastikai, stambiagabaritės atliekos, statybinės ir griovimo atliekos, pakuotės atliekos) (fotonuotraukos Nr. 6–11). Fotonuotrauka Nr. 12 patvirtino, kad lauko teritorijoje esanti betono skydų danga nesandari vandeniui ir pažeista mechaniškai. Visi minėti pažeidimai, kurie konstatuoti 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. PA65-28, taip pat pareiškėjo vykdomoje veikloje Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų jau buvo nustatyti Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA65-292. Be kita ko, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA65-292 atsakovas konstatavo, jog atvira lauko teritorija, kurioje pareiškėjas laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo, vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas. Taip pat lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Pareiškėjo teigimu, su patikrinimo aktu pateiktoje atsakovo darytoje fotonuotraukoje užfiksuotas lauko dangos fragmentas nepatvirtina, kad būtent visoje 0,36 ha atliekų laikymo lauko teritorijoje esanti danga yra pralaidi vandeniui; nėra nurodyta, kurioje 0,36 ha teritorijos vietoje buvo užfiksuotas nuotraukoje atspindėtas dangos fragmentas. Teismas, pasisakydamas dėl šio pareiškėjo teiginio, pažymėjo, kad visuma byloje esančių įrodymų (tiek atlikto patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės, tiek vaizdinė medžiaga, tiek surašyti du patikrinimo aktai – 2019 m. gruodžio 13 d. ir 2020 m. kovo 18 d.) patvirtino, kad patikrinimo metu pareiškėjas atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veiklą vykdė neuždarytose patalpose, mechaninio atliekų apdorojimo atliekos laikytos atvirai lauke, ne konteineriuose su apsauga nuo kritulių ir kvapų, konteineriai nebuvo uždengti, aikštelės betono plokštės suirusios, danga nesandari ir vietomis matomas gruntas. Tai, kad nėra nurodyta tiksli nuotraukoje matomo vaizdo vieta, nepaneigė fakto, kad suirusi betono plokštė, t. y. danga nesandari. Teismas vertino, kad dėl lauke laikytų atliekų pareiškėjas pateikė abstraktaus pobūdžio paaiškinimus, kaip tvarkomos atliekos, tačiau nepaneigė patikrinimo aktuose užfiksuotų aplinkybių. Taigi laikyta, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą nei skundžiamame akte. Tokiu atveju, Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagrįstai įpareigojo šiuos pažeidimus pašalinti, t. y. nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke, adresu: (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga. Teismas sprendė, kad teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui buvo duotas pakartotinis Privalomasis nurodymas.
15. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad atsakovas vadovavosi patikrinimo akte pateiktomis klaidingomis aplinkybėmis, paremtomis iš esmės subjektyviu pareigūnų vertinimu. Teismas pastebėjo, kad atsakovas užfiksavo fotonuotraukoje lauko dangą, kuri mechaniškai pažeista (suardyta). Taigi šią aplinkybę patvirtino patikrinimo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų patikrinimo metu darytos nuotraukos (vaizdo medžiaga) ir nėra tik subjektyvi pareigūno nuomonė, kaip tai bando pateikti pareiškėjas. Teismui nebuvo pagrindo netikėti į bylą pateikta atsakovo patikrinimo metu užfiksuota vaizdine medžiaga. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai paneigė pareiškėjo skunde išreikštą poziciją apie Reglamento reikalavimus atitinkančią lauko dangą. Pareiškėjo skundo argumentai, kad lauko aikštelėje įrengtas požeminis paviršinių nuotekų kaupimo rezervuaras, iš kurio susirinkusios paviršinės nuotekos pagal sutartį su UAB „Vidurys“ išvežamos į valymo įrenginius, o už paviršinių nuotekų nuo privažiavimo kelių prie pareiškėjo nuomojamo pastato dalies ir asfaltuotos aikštelės tvarkymą yra atsakinga UAB „Vilnista“, niekaip nepaneigė pačio pareiškėjo įsipareigojimų atliekas laikyti taip, kad atliekos būtų apsaugotos nuo aplinkos poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų ir dulkių, kad esant poreikiui atliekos turi būti dengiamos plėvele, kad teritorija bus įrengta laikantis Reglamento reikalavimų, o teritorijos ribos bus įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nenutekėtų į greta esančias teritorijas.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas taip pat teigė, kad reikalavimai Privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje, kurių šiuo atveju atsakovas nesilaikė ir tokiu būdu pažeidė minėtas įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydama Privalomąjį nurodymą, iš esmės konkrečiai nenurodė, dėl ko jis yra ydingas. Skunde pateikė tik abstrakčias frazes, kad jame yra glaustai pateiktos aplinkybės, lėmusios pažeidimo faktą, nėra nurodyta jokių nurodymo argumentų ir motyvų, nevertintas pažeidimo pobūdis, pasekmės, padarymo aplinkybės. Teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutiko, pažymėdamas, kad Privalomajame nurodyme buvo aiškiai suformuluotas reikalavimas, nurodytos teisės normos, kurių pagrindu surašytas Privalomasis nurodymas, nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jis surašytas. Aplinkos apsaugos kontrolę atliekantis pareigūnas Privalomuoju nurodymu nurodė, kad (įpareigojo) pareiškėją nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke, adresu: (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Reglamento 13 punkto, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. papunkčio ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Esant tokiai situacijai, teismas konstatavo, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymėjo, kad Sprendime pareiškėjui buvo nurodyti argumentai, pagrindžiantys, dėl ko pareiškėjas privalo nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) atviroje lauko teritorijoje. Sprendime taip pat pažymėta, jog pareiškėjas privalo laikytis savo įsipareigojimų, numatytų Taršos leidimo priede esančio Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente (4.4 papunktis). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas Privalomuoju nurodymu jam nustatytą įpareigojimą suprato, taigi tiek skundžiamo Privalomojo nurodymo, tiek Sprendimo turinys pareiškėjui buvo aiškus. Pareiškėjo teiginys, kad Privalomasis nurodymas yra priimtas pažeidžiant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punkte nustatytus reikalavimus, atmestinas, nes šiame straipsnyje numatyta, jog privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
18. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą sprendė, kad Privalomasis nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti skunde nurodytais argumentais. Netenkinus skundo reikalavimo dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Teismo vertinimu, Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, t. y. yra teisėtas ir pagrįstas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.
19. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismo nuomone, kiti pareiškėjo argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakė.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir skundą tenkinti, prijungti naujai teikiamus rašytinius įrodymus (Departamento 2019 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo aktą Nr. PA65-192 ir 2020 m. liepos 24 d. patikrinimo aktą Nr. 65-575) bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas, akcentuodamas ginčui aktualias faktines aplinkybes, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Privalomajame nurodyme, kurio teisėtumas sprendžiamas byloje, nėra kalbama apie kitokius tariamus pažeidimus, išskyrus lauko aikštelės dangos kokybę, todėl teismo argumentai apie tai, ar yra kas nors laikoma už šios aikštelės, ar tai atliekos, ar produktai, nėra reikšmingi šiai bylai teisingai išspręsti;
21.2. Byloje Privalomojo nurodymo apimtis (t. y. dalykas) yra nurodymas atviroje lauko aikštelėje nebevykdyti veiklos dėl jos dangos tariamų trūkumų ir neatitikties teisės aktų reikalavimams. Departamento ir, atitinkamai, teismo pozicija skundžiamame sprendime šiuo klausimu, nėra teisinga ir pagrįsta gyvenimiška praktine logika ar įrodymais. Teritorijos, kurioje yra lauko aikštelė, danga betonuota dar nuo tada, kai šioje teritorijoje veikė 1994 m. vasario 11 d. įregistruota AB „Vilniaus melioracija“. Nei Departamentas, nei teismas neneigia, kad atviroje lauko aikštelėje yra betono danga, tik ji neva turi galimą taršą lemiančių trūkumų. Taip pateikiamas loginis prieštaravimas – nelaidžios dangos neva nėra, bet ji turi trūkumų. Jeigu nebūtų dangos, negalėtų būti ir dangos trūkumų. Visiškai natūralu, kad betono danga kinta priklausomai nuo temperatūros, naudojimo ir kitų veiksnių, tiesiog neįmanoma užtikrinti, kad ji nuolat būtų vienoda ir nepriekaištinga;
21.3. Privalomasis nurodymas grindžiamas prielaidomis, kad neva dėl esančios betono dangos atskirų trūkimų, siūlių nesandarumo, duobių ar mikroplyšimų gali būti teršiamas po ja esantis gruntas, žemės gelmės ir jų ištekliai. Tai teismui įrodinėjama fotonuotraukomis ir vaizdo medžiaga. Tačiau, pareiškėjo nuomone, iš nuotraukų apie dangos trūkumus pamatyti ir suprasti neįmanoma. Taigi ir nuotraukomis to įrodyti neįmanoma. Labai svarbu, kad visi Departamento iki tol vykdyti patikrinimai, tame tarpe ir tas, kurio pagrindu remiamasi Privalomajame nurodyme, nefiksavo tokių parametrų kaip reali tarša;
21.4. Esminė klaidinga pirmosios instancijos teismo sprendimo prielaida, kad atvira lauko aikštelė įrengta taip, kad pažeistas Reglamentas. Kartu su paraiška Taršos leidimui gauti įmonė buvo pateikusi UAB „Kadastras jums“ 2015 m. rugpjūčio 18 d. parengtą statinių išdėstymo planą, kuriame pažymėta, kad lauko aikštelė yra betonuota. Šiuos dokumentus ir informaciją vertindamas paraišką matė ir Departamentas ir priekaištų tam neturėjo. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jo naudotos lauko aikštelės nuotekos yra tokios kokybės, kad atitinka visus teisės reikalavimus ir gali būti leidžiamos į gruntą, t. y. laistomos bet kur, o ne tik lauko aikštelės teritorijoje. Todėl ginčijamo sprendimo prielaidos, jog paviršinės nuotekos tvarkytos pažeidžiant teisės aktus, yra nepagrįstos;
21.5. Šioje byloje atsakovas turi įrodinėti, kodėl jo administracinis aktas yra teisėtas. Skundžiamą sprendimą atmesti įmonės skundą teismas pagrindė Departamento Patikrinimo aktu, fotonuotraukomis ir vaizdo medžiaga. Tačiau šie įrodymai (fotonuotraukos ir vaizdo medžiaga) niekaip neįrodo galimos taršos, tai visiškai netinkami tokiai aplinkybei įrodymai. Bylai iš esmės teisingai išspręsti reikalingų įrodymų (objektyvių taršos (ne)buvimo įrodymų – mėginių tyrimų rezultatų) Departamentas byloje teismui neparodė. Tokios aplinkybės aiškintinos taip pasielgusios šalies nenaudai. Ypač kai tai valstybės institucija.
21.6. Departamento patikrinimo metu, kurio pagrindu surašytas Privalomasis nurodymas, nebuvo surinkti tinkami įrodymai, todėl jis nėra pagrįstas nei teisingomis faktinėmis aplinkybėmis, nei joms taikytinomis teisės normomis.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
23.1. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde neneigia fakto, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atlikto patikrinimo metu aikštelės (duomenys neskelbtini), danga buvo suirusi, tik teigia, kad pareigūnų darytose nuotraukose užfiksuotas suirusios dangos fragmentas „nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visoje 0,36 ha atliekų laikymo lauko teritorijoje esanti danga yra pralaidi vandeniui“ bei jog „iš nuotraukų apie dangos trūkumus pamatyti ir suprasti neįmanoma“. Atsakovas pažymi, kad faktas, jog aikštelės betono plokštės suirusios, danga nesandari ir vietomis net matomas gruntas, konstatuotas dviem patikrinimo aktais – 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-292 ir 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-28;
23.2. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Privalomasis nurodymas surašytas remiantis vien subjektyvia pareigūnų nuomone. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA65-292 konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), atliekos laikomos ant nelaidžios dangos. Tai patvirtina patikrinimo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darytos nuotraukos, pateiktos kartu su patikrinimo aktu Nr. PA65-292. Nuotraukoje Nr. 12 pareigūnas nufotografavo (duomenys neskelbtini), lauko dangą ir raštu paaiškino, kad nuotraukoje pavaizduota įmonės teritorijoje esanti nelaidi vandeniui, mechaniškai pažeista (suardyta) betono skydų danga. Šie įrodymai paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kad faktai apie nelaidžią ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų neatitinkančią lauko dangą (duomenys neskelbtini), paremti tik subjektyviu pareigūnų vertinimu.
23.3. Privalomojo nurodymo atitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui išsamiai išnagrinėtas teismo sprendime, su kuriuo Departamentas sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos Privalomojo nurodymo bei Departamento Sprendimo, kuriuo patvirtintas Privalomasis nurodymas, teisėtumo.
25. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, jog visuma byloje esančių įrodymų (tiek atlikto patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės, tiek vaizdinė medžiaga, tiek surašyti du patikrinimo aktai – 2019 m. gruodžio 13 d. ir 2020 m. kovo 18 d.) patvirtina, kad patikrinimo metu pareiškėjas atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veiklą vykdė neuždarytose patalpose, mechaninio atliekų apdorojimo atliekos laikytos atvirai lauke, ne konteineriuose su apsauga nuo kritulių ir kvapų, konteineriai nebuvo uždengti, aikštelės betono plokštės suirusios, danga nesandari ir vietomis matomas gruntas. Teismo vertinimu, Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai pagrįstai įpareigojo pažeidimus pašalinti, t. y. nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke, adresu: (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga. Teismas konstatavo, kad Privalomasis nurodymas atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, t. y. yra teisėtas ir pagrįstas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.
26. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad Departamento patikrinimo metu, kurio pagrindu surašytas Privalomasis nurodymas, nebuvo surinkti tinkami įrodymai, todėl jis nėra pagrįstas nei teisingomis faktinėmis aplinkybėmis, nei joms taikytinomis teisės normomis.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naujai teikiamus rašytinius įrodymus (Departamento 2019 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo aktą Nr. PA65-192 ir 2020 m. liepos 24 d. patikrinimo aktą Nr. 65-575) ir prijungti juos prie administracinės bylos medžiagos. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.
28. Dėl dokumento (Departamento 2020 m. liepos 24 d. patikrinimo aktas Nr. 65-575), kuris yra sudarytas po nagrinėjamoje byloje skundžiamo sprendimo priėmimo, akcentuotina, kad administracinis teismas, remdamasis ABTĮ 3 straipsniu, tikrina viešojo administravimo subjektų sprendimo teisėtumą buvusį jo priėmimo metu, faktinės padėties ar teisino reguliavimo pasikeitimas po skundžiamo sprendimo priėmimo nedaro poveikio anksčiau priimto sprendimo teisėtumui, tačiau gali sudaryti pagrindą priimti naują administracinį sprendimą.
29. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010).
30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia LVAT praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektais, pareiškėjo prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus netenkina. Tokia išvada daroma, nustačius, kad pateikiami nauji įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra reikšmingi vertinant Privalomojo nurodymo bei Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą), taip pat pareiškėjas tinkamai nepagrindė, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui arba kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino aikštelės dangos tariamus trūkumus, o nuotraukos ir vaizdo medžiaga, niekaip neįrodo galimos taršos.
33. Visų pirma teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Nors pareiškėjas teigia, kad fotonuotraukos, vaizdo medžiaga bei susiję paaiškinimai neįrodo pažeidimų, tačiau šių įrodymų, įvertintų pirmosios instancijos teismo nepažeidžiant procesinių įrodinėjimo taisyklių, bei jais grįstų pirmosios instancijos teismo išvadų pareiškėjas niekaip nepaneigė. Todėl šia apimtimi apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti.
34. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ribose. Teismas visapusiškai ir objektyviai patikrino ginčijamų Privalomojo nurodymo ir Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ar neišnagrinėjo kurio nors iš pareiškėjo skundo reikalavimų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai nesuponuoja kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato.
35. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu Nr. PA65-28 konstatuoti pažeidimai UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veikloje Departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų jau buvo nustatyti ir anksčiau – Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA65-292 konstatuota: „atvira lauko teritorija, kurioje įmonė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, <...> sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo. Vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas. Taip pat lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.“. Patikrinimo metu UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo veiklą vykdė neuždarytose patalpose, mechaninio atliekų apdorojimo atliekos laikytos atvirai lauke, ne konteineriuose su apsauga nuo kritulių ir kvapų, konteineriai nebuvo uždengti. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai pareiškėją įpareigojo šiuos pažeidimus pašalinti ir 2020 m. sausio 9 d. davė privalomąjį nurodymą Nr. PN11-2, kuriuo įpareigojo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga. Šio nurodymo neįvykdžius, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ buvo duotas pakartotinis 2020 m. kovo 19 d. privalomasis nurodymas Nr. PN11-16.
36. Akcentuotina, kad 2020 m. sausio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-2 teisėtumas yra patikrintas išnagrinėjus pareiškėjo skundą teisme, pareiškėjo skundas yra atmestas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-991-624/2022).
37. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad Departamente 2020 m. balandžio 3 d. gautas ir išnagrinėtas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2020 m. kovo 31 d. skundas dėl Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. pakartotinai duoto Privalomojo nurodymo. Šiuo Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. gegužės 14 d. nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) atviroje lauko teritorijoje (galbūt teršiamoje teritorijoje), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga. Toks reikalavimas Privalomajame nurodyme suformuluotas, atsižvelgiant į Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. PA65-28 konstatuotas aplinkybes: „UAB „Atliekų rūšiavimo centras” atvira lauko teritorija (galimai teršiama teritorija), kurioje įmonė laiko atliekas, nėra padengta vandeniui nelaidžia danga, t. y. lauko teritorijos danga sudaryta iš betono plokščių, tarp kurių yra nesandarios siūlės, pro kurias į žemės gruntą gali prasiskverbti vanduo. Vietomis betono plokštės yra mechaniškai pažeistos ir matomas žemės gruntas. Taip pat lauko teritorijos danga nėra įrengta taip, kad paviršinės nuotekos nuo jos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktą, Taršos leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4.4. papunktį ir Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
38. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. kovo 31 d. skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo Privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą. Šiame Sprendime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas, kuris buvo įpareigotas nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) atviroje lauko teritorijoje, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 13 punkto reikalavimus. Visas patikrinimo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nustatytas aplinkybes patvirtina patikrinimo metu padarytos fotonuotraukos ir vaizdo medžiaga. Dėl šios priežasties atsakovas Privalomajame nurodyme pateiktą reikalavimą paliko nepakeistą.
39. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
40. Privalomasis nurodymas gali būti duodamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais: 1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti; 2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti; 3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis; 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.
41. Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų laikymo vietos turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus (Atliekų tvarkymo įstatymo 8 str. 2 d.).
42. Reglamento 13 punkte numatyta, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.
43. Atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktų įrodymų visumą ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui pagrįstai buvo duotas pakartotinis Privalomasis nurodymas, kuriuo buvo įpareigotas pašalinti pažeidimus, t. y. nelaikyti statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų atviroje teritorijoje lauke, adresu: (duomenys neskelbtini), kol šioje teritorijoje bus įrengta 0,36 ha atliekų laikymo aikštelė su vandeniui nelaidžia kieta danga. Privalomasis nurodymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikoma poveikio priemonė motyvuota. Privalomasis nurodymas pilnai atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus bendruosius privalomojo nurodymo turinio reikalavimus.
44. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.