- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- AN2-70-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00807-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pažeidėjas
- L. S.
- Advokatai
- Vytautas Ptašinskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11282-2023 (toliau ir – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas, panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu L. S. nubaustas už tai, kad 2023 m. balandžio 18 d. 10.25 val., Vilniaus m. sav., Vilniuje, Savanorių pr. vairavo transporto priemonę su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, Vokietijos Federacinės Respublikos valstybiniais numeriais, kuri nebuvo deklaruota, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 20 straipsnio 1 dalyje, t. y. ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją dienos nepateikė Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui nustatytų duomenų apie šią transporto priemonę ir tokiu būdu neįvykdė SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Automobilis nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 5, 225, 226 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 5 dalyje, 431 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Už šiuos nusižengimus skirtos sankcijos: pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį – 280 EUR dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams; pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį – 150 EUR dydžio bauda; pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 100 EUR dydžio bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 80 EUR dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, L. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 280 EUR dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimas 7 mėnesiams.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu, L. S. ir jo atstovas advokatas Vytautas Ptašinskis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
3. 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas Institucijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą ir skundo netenkino.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-699-859/2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-699-859/2023 dalyje, kuria L. S. prašymas neskirti administracinio poveikio priemonės buvo atmestas ir priimti naują nutartį – prašymą šioje dalyje tenkinti.
4.1. Apeliantas aiškindamas įvykio aplinkybes nurodo, kad Gariūnų automobilių turguje apžiūrėjo patinkantį automobilį BMW 3. Automobilio BMW 3 savininkas nurodė, kad automobilis yra registruotas Vokietijoje, į Lietuvą atvežtas su Vokietijoje išduotais ir galiojančiais valstybiniais numeriais, ko pasekmėje dalyvauti eisme gali. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, L. S. ir jo tėvas D. S. iš karto paprašė sudaryti galimybę bandomajam važiavimui. Klausimų apie SDK kodo turėjimą, ar transporto priemonė apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo metu neuždavė. Pradėjus bandomąjį važiavimą ir nuo Gariūnų automobilių turgaus, esančio adresu Gariūnų g. 49, Vilnius pasiekus Savanorių pr., Vilnius, L. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
4.2. Byloje pateiktame 2023 m. gegužės 30 d. skunde L. S. akcentavo, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra neišsamus, nes iš jo turinio nėra aišku už kokius konkrečius veiksmus jam buvo taikyta atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir ANK 431 straipsnio 1 dalį ir ar L. S. nebuvo nubaustas du kartus už ta patį pažeidimą. Skunde akcentuota, kad Institucija nurodė, kad buvo pažeistas SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tačiau nenurodytas konkretus punktas. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su tokiais L. S. argumentais, ėmėsi taisyti 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo trūkumus, nurodė, kad buvo pažeistas SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
4.3. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379 patvirtinto Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašu, kuris detalizuoja deklaravimo tvarką (toliau ir - Aprašas), pareigą gauti SDK kodą turi tik transporto priemonės įgijėjas, t. y. asmuo, kuris įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę. Tokiu būdu, teismas nurodydamas, kad jis pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sprendė, kad L. S. yra transporto priemonės BMW 3 įgijėjas. Tačiau tokių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Priešingai – jis nurodė, kad tik ketino pirkti automobilį ir buvo sustabdytas bandomojo važiavimo metu. Jis nėra automobilio savininkas, šio automobilio nėra įvežęs į Lietuvos Respubliką ir po to, jo neįsigijo. Neįgijus nuosavybės teisės, L. S. ne tik, kad neturėjo pareigos deklaruoti transporto priemonės, tačiau net ir teoriškai jokių duomenų rinkinio Regitrai pateikti negalėjo.
4.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į L. S. argumentus, kad nesant jokių rašytinių duomenų apie transporto priemonės BMW 3 nuosavybės teises, sustabdyta transporto priemonė turėjo būti apskritai sulaikyta su tikslu išsiaiškinti transporto priemonės savininką Lietuvos Respublikoje ir pastarajam asmeniui pasikreipus dėl transporto priemonės grąžinimo, būtent pastarojo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Apeliantas akcentuoja, kad pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis.) Tačiau institucija, nesurinko jokių faktinių duomenų, patvirtinančių L. S. pareigą gauti SDK kodą.
4.5. Vertinant L. S. veiksmus ANK atžvilgiu, turėjo būti vertinami tik duomenys, surinkti iki Institucijos nutarimo. Tačiau teismas pasirėmė 2023 m. liepos 19 d. „Eucaris“ patikrinimu kuris atliktas jau po institucijos nutarimo priėmimo. Iš „Eucaris“ 2023 m. liepos 19 d. patikrinimo matyti, kad transporto priemonė BMW 3 įregistruota 2023 m. birželio 17 d. Teismas nenurodė, kas yra šio automobilio savininkas, tačiau akivaizdu, jog ne jis. Teismas turėjo šaukti savininką liudytoju ir užduoti klausimus dėl SDK.
4.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad L. S. pažeidė ANK 415 straipsnio 2 dalį, nes transporto priemonė BMW 3 nustatyta tvarka nebuvo įregistruota. Pažeidimas buvo konstatuotas vadovaujantis byloje esančiais vokiečių kalba išduotais automobilio dokumentais ir žodiniais policijos pareigūno A. R. paaiškinimais, kad transporto priemonės dokumentuose vokiečių kalba nurodyta, kad transporto priemonė Vokietijoje yra išregistruota 2022 m. rugpjūčio 17 d. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dokumentai išversti į lietuvių kalbą nebuvo, liudytojo duotų paaiškinimų patikrinti galimybės nebuvo. Be to, nei administracinio nusižengimo protokole, nei institucijos nutarime, aplinkybė, kad transporto priemonė Vokietijoje buvo išregistruota 2022 m. rugpjūčio 17 d. nurodyta nebuvo. Kita vertus, spręsdamas dėl L. S. atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad L. S. vokiečių kalba nėra suprantama, ir, kad sprendžiant dėl transporto priemonės įsigijimo bandomojo važiavimo metu, nebuvo objektyvios galimybės įsitikinti ar transporto priemonė kitoje valstybėje yra išregistruota.
4.7. Teismas nurodė, kad „Eucaris“ sistemoje esantys duomenys yra laikytini patikimu informacijos šaltiniu. Tad vadovaujantis „Eucaris“ duomenimis, byloje turėjo būti nustatyta, kad transporto priemonė BMW 3 yra įregistruota Vokietijoje. Apelianto teigimu, tuo atveju, jei automobilis yra registruotas Vokietijoje, dar kartą įregistruotas Lietuvos Respublikoje, jis negalėjo būti. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai yra akivaizdžiai prieštaringi: „Eucaris“ sistemoje nurodyta, kad transporto priemonė BMW 3 yra registruota Vokietijoje, tačiau patikimi „Eucaris“ duomenys buvo paneigti vokiečių kalba surašyto dokumentu ir policijos pareigūno žodiniais paaiškinimais, kad automobilis buvo išregistruotas 2022 m. rugpjūčio 17 d. Sprendžiant, kad L. S. veiksmuose buvo ANK 415 straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėties požymiai, administracinio nusižengimo byloje turėjo būti ne tik paneigti „Eucaris“ duomenys, bet ir įvertinti L. S. veiksmai sprendžiant apie jo gebėjimą suprasti vokiečių kalba surašytus dokumentus ir suvokti, kad transporto priemonė yra išregistruota Vokietijoje ir neįregistruota Lietuvoje.
4.8. Teismas vadovavosi pareigūno A. R. parodymais, nors jie prieštarauja L. S. ir jo tėvo, kuris irgi buvo automobilyje, parodymams. Prieštaravimai nepašalinti. Teismas nurodė, kad remiantis pareigūno parodymais, L. S. automobilyje buvo vienas, aktyviai diskutavo dėl SDK prievolės, galimai prisistatė kaip savininkas. Apelianto teigimu, kelia abejonių pareigūno gebėjimas taip detaliai pasisakyti dėl 2023 m. balandžio 18 d. įvykių. Pažymi, kad aplinkybės, jog jis diskutavo dėl SDK ir buvo savininkas nėra nurodytos nei protokole, nei pareigūno tarnybiniame paaiškinime. Gi prioritetas teiktinas rašytiniams dokumentams.
4.9. Policijos pareigūnas A. R. 2023 m. balandžio 18 d. buvo prisisegęs asmens kamerą, kuri fiksavo L. S. veiksmus, sustabdžius automobilį BMW 3. Tačiau Institucija byloje nepateikė vaizdo įrašo. Institucijai pateikus ir bylos nagrinėjimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, būtų galima išsklaidyti visas abejones, susijusias su liudytojo D. S. buvimu transporto priemonėje ir, jog esą L. S. prisistatė automobilio savininku, ar, kaip teigiama aktyviai diskutavo.
4.10. Teismas lakoniškai vienu sakiniu pažymėjo, kad nubausti asmenį pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį pakanka, jei nustatoma, kad ant automobilio pritvirtinti ne tai transporto priemonei išduoti valstybiniai numeriai. Tačiau administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. L. S., nebūdamas transporto priemonės BMW 3 savininku, objektyviai negalėjo žinoti ir suvokti, kad Vokietijoje išduoti transporto priemonės numeriai yra skirti kitai transporto priemonei. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad institucija būtų atlikusi aktyvius veiksmus siekiant nustatyti transporto priemonės BMW 3 savininką su tikslu apsiklausti dėl aplinkybių, susijusių su numerio ženklų priskyrimu. Skundžiamos nutarties analizė suponuoja, kad jis nebuvo pakankamai dėmesingas ir Vokietijos registruose nepasidomėjo apie automobilio BMW 3 registracijos duomenis ir todėl buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį.
4.11. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad įstatymų leidėjas už ANK 415 straipsnio 5 dalies pažeidimus nėra įtvirtinęs privalomos administracinio poveikio priemonės taikymo. Teismas net nepasisakė dėl aplinkybių, kurios sudaro pagrindą tokią poveikio priemonę skirti, nors imperatyviai ir nenumatyta. L. S. viso proceso metu teigė, kad egzistuoja visos aplinkybės administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė, priešingai, net nurodė, kad dar 2017 m. L. S. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme. Viena vertus, tai yra ne tos pačios rūšies teisės pažeidimas, kita vertus, teistumas jau seniai yra išnykęs. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu L. S. sudarė darbo sutartį ir įsidarbino, neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad greitu metu L. S. turės naujagimį ir, kad rūpinantis kūdikiu, teisė vairuoti bus itin reikalinga. Apelianto teigimu, formalus ANK 415 straipsnio 5 dalies taikymas neatitinka proporcingumo principo. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą (L. S. nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į automobilį BMW 3, jį ketino tik pirkti ir tuo pagrindu atliko bandomąjį važiavimą), taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (L. S. vokiečių kalba surašyti dokumentai nėra suprantami), konstatuotina kad ANK 22 straipsnyje, numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir neskyrus administracinio poveikio priemonės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
L. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).
7. Apeliantas prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taigi ginčija visus administracinius nusižengimus, už kuriuos jis patrauktas administracinėn atsakomybėn.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad L. S. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.
Dėl ANK 415 straipsnio 1-2 ir 5 dalyje numatytų nusižengimų
9. KET 225 punkte įtvirtinta, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
10. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. ANK 415 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) vairavimą. ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimą.
11. Taigi, atsakomybė už minėtus administracinius nusižengimus kyla transporto priemonės vairuotojui. Byloje nėra ginčo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būtent L. S. vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybiniais numerio ženklais. Taigi, nepriklausomai nuo to, kam įvykio metu nuosavybės teise priklausė transporto priemonė, jis yra tinkamas šių nusižengimų subjektas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad L. S. vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taigi pagrįstai nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį. Skunde jokie argumentai dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (neapdraustos transporto priemonės vairavimo), nenurodyti, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad L. S. pažeidė ANK 415 straipsnio 2 dalį, kadangi pažeidimas konstatuotas remiantis automobilio dokumentais vokiečių kalba ir žodiniais pareigūno A. R. paaiškinimais, kad transporto priemonės dokumentuose vokiečių kalba nurodyta, jog transporto priemonė Vokietijoje išregistruota 2022 m. rugpjūčio 17 d. Tvirtina, kad bylos dokumentai išversti į lietuvių kalbą nebuvo, todėl nebuvo galimybės patikrinti liudytojo duotų paaiškinimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtų įrodymų pakanka apelianto kaltei pagrįsti.
13. Iš byloje esančių automobilio dokumentų nuotraukų matyti, kad juose yra nurodyta minėta data (b. l. 23). Todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno duotais parodymais, jog dokumentuose nurodyta data – 2022 m. rugpjūčio 17 d., reiškia automobilio išregistravimo Vokietijoje datą. Juolab, kad ši aplinkybė nurodyta ir Institucijos rašytiniuose paaiškinimuose atsakant į pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus (b. l. 43). Apeliantas nurodo, kad pasitikėjo automobilio pardavėju, patikinusiu, jog automobilis registruotas Vokietijoje ir dalyvauti eisme gali, o vokiečių kalbos nemoka, tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. Šios aplinkybės nepanaikina jo kaip vairuotojo pareigos prieš vairuojant automobilį imtis visų įmanomų priemonių, siekiant patikrinti automobilio dokumentų turinį ir įsitikinti, jog automobilis dalyvauti eisme gali. Apeliantas nenurodo, kad būtų tikrinęs dokumentų turinį ar bent pasiteiravęs pardavėjo ką tuomet reiškia automobilio dokumentuose esanti minėta data, jeigu pasak pardavėjo automobilis šiuo metu registruotas Vokietijoje, taigi jokių pastangų siekiant įsitikinti automobilio registracijos galiojimu, nedėjo. Siekiant nustatyti šalia šios datos esančio vokiško žodžio prasmę, pakanka jį įvesti į bet kokią viešai prieinamą ir visuotinai žinomą vertimo programą ir bet koks apdairus pirkėjas, nemokėdamas kalbos taip būtų pasielgęs. Neturėdamas galimybės patikrinti ar pardavėjo nurodomos aplinkybės sutampa su dokumentų turiniu, bandomojo važiavimo būtų atsisakęs. Todėl skundo teiginys, kad sprendžiant dėl transporto priemonės įsigijimo bandomojo važiavimo metu, nebuvo objektyvios galimybės įsitikinti ar transporto priemonė kitoje valstybėje yra išregistruota, atmestinas. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad remiantis administracinių nusižengimų išrašu, L. S. 2022 m. gegužės 12 d. jau buvo baustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, už tai, kad vairavo neįregistruotą (neperregistruotą) automobilį, taigi prieš mažiau nei 1 metus jau buvo baustas už analogišką administracinį nusižengimą, todėl turėjo būti dar apdairesnis, nes jau turėjo neigiamos patirties šiuo klausimu.
14. Iš „Eucaris“ sistemoje esančių duomenų (tikrinta 2023 m. gegužės 12 d. ) matyti, kad grafoje „Valstybė“ nurodyta Vokietija (b. l. 30). Tačiau priešingai nei tvirtina apeliantas, šie duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad automobilis (tiek nusižengimo padarymo, tiek minėto tikrinimo metu) buvo registruotas Vokietijoje, todėl pasak apelianto net negalėjo būti registruotas Lietuvoje. Iš minėto įrašo nėra aišku ką konkrečiai žymi valstybės nurodymas (automobilio pirmosios (paskutinės) registracijos šalį, dabartinės registracijos šalį ir kt.). Taigi, šis įrašas automobilio dokumentų turinio ir pareigūno paaiškinimų, nepaneigia. Todėl apelianto teiginys, kad įrodymai yra prieštaringi, nes „Eucaris“ duomenys prieštarauja automobilio dokumentams vokiečių kalba ir A. R. parodymams, patvirtinantiems, kad automobilis buvo išregistruotas 2022 m. rugpjūčio 17 d., atmetami.
15. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime, aplinkybė, kad transporto priemonė Vokietijoje buvo išregistruota 2022 m. rugpjūčio 17 d. nurodyta nebuvo, tačiau remiantis tuo, kad ji kildinama iš automobilio dokumentų, kuriais vairavimo metu disponavo L. S. ir pateikė pareigūnui A. R., šis procesinis pažeidimas L. S. kaltės nešalina, nes kaip minėta, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, dar prieš atlikdamas bandomąjį važiavimą, iš dokumentų turinio apeliantas galėjo suprasti, kad automobilis Vokietijoje yra išregistruotas.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog L. S. pagrįstai nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, už neįregistruotos transporto priemonės vairavimą.
17. Ginčydamas kaltę dėl ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, apeliantas nurodo, kad nebūdamas transporto priemonės BMW 3 savininku, objektyviai negalėjo žinoti ir suvokti, kad Vokietijoje išduoti transporto priemonės numeriai yra skirti kitai transporto priemonei. Šie argumentai nepagrįsti. Kaip jau minėta, atsakomybė už šį administracinį nusižengimą kyla vairuotojui, o ne automobilio savininkui. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
18. Nagrinėjamu atveju L. S. kaltė pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį Institucijos nutarime grindžiama aplinkybe, kad transporto priemonės BMW kurią vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo valstybinio ženklo numeris nesutampa su registracijos liudijime numeriu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš registracijos liudijimo nuotraukų matyti, kad automobilio BMW oficialus valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) ( b. l. 22; 24). Gi ant automobilio uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26 ). Apeliantas disponavo automobilio dokumentais, kuriuose yra nurodytas valstybinis numeris, taigi turėjo objektyvias galimybes matyti, tiek registracijos liudijime nurodytą valstybinio numerio reikšmę, tiek valstybinio numerio ženklus uždėtus automobilio, todėl turėjo visas galimybes patikrinti ar ant automobilio yra uždėtas šiai transporto priemonei priklausantis vokiškas valstybinio numerio ženklas ir tai atlikęs suprasti, kad registracijos liudijime nurodytas ir ant automobilio uždėti valstybinio numerio ženklai nesutampa. Taigi, apelianto argumentas, kad jis nebūdamas savininku negalėjo suvokti, kad transporto priemonės numeriai yra skirti kitai transporto priemonei, atmestinas. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. S. pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 5 dalyje, padarymą.
Dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo
19. ANK 431 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Aptariamos ANK normos dispozicija blanketinė ir nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarime nurodyta, kad L. S. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalį. Kaip teisingai nurodo apeliantas, Institucija nedetalizavo kurį iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies punktų jis pažeidė, o skundžiamoje nutartyje atsižvelgiant į kaltinimo formuluotę, nurodyta, jog iš nutarimo aišku, kad L. S. neįvykdė SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų veiksmų.
20. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvos Respublikoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą. Šiuos duomenis privaloma deklaruoti ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.
21. Pirmosios instancijos teismas L. S. kaltę grindė tuo, kad remiantis A. R. parodymais L. S. prisistatė automobilio savininku, diskutavo automobilio registracijos klausimais. Taigi, jis formaliai laikytinas automobilio savininku ar valdytoju. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės matyti, kad SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta pareiga keliama tik nuosavybės teise motorinę transporto priemonę įgijusiam asmeniui, taigi tik savininkui, o ne valdytojui. Apklaustas teisme liudytojas A. R. nurodė, kad automobilis buvo išregistruotas užsienyje ir privalėjo prieš įvažiuodamas į Lietuvą turėti sandorio deklaravimo kodą. Vairuotojas paaiškino, kad pats savininkas to automobilio, įsigijimo dokumentų nepateikė. Tik žodžiu patikėjo, kad vairuotojas savininkas, prašė pirkimo dokumentų, bet jis jų nepateikė. (b. l. 66). Taigi, L. S. kaltė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį grindžiama vien pareigūno A. R. nurodyta aplinkybe, kad apeliantas prisistatė savininku, tačiau šių įrodymų nepakanka daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad L. S. įvykio metu buvo automobilio savininkas. Pirma, pareigūnas parodymus teisme davė 2023 m. gruodžio 12 d. taigi praėjus beveik 8 mėnesiams po įvykio. Antra, neatmestina ir tai, kad bendraudami žodžiu L. S. ir A. R. galėjo ne taip vienas kitą suprasti. ANK 567 straipsnio 3 dalis numato, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl pareiga surinkti duomenis, kad L. S. įvykio metu buvo automobilio savininkas, tenka Institucijai. Iš Institucijos el. paštu atsiųstų atsakymų į klausimus matyti, kad kam 2023 m. balandžio 18 d. priklausė nutarime nurodomas automobilis – nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė pirkimo pardavimo sutarties ar kitų duomenų, kad ne jis yra transporto priemonės savininkas ir nenurodė to asmens duomenų (43-44). Taigi objektyviais duomenimis automobilio nuosavybės teisė nustatyta nebuvo, o pareigos paneigti, jog jis nėra savininkas, L. S. neturi, todėl aplinkybė, kad jis nenurodė kas yra automobilio savininkas, nepreziumuoja, kad savininkas yra jis. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad L. S. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimo dalis, kuria L. S. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį naikintina ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nutrauktina.
Dėl naujų įrodymų vertinimo
22. Skunde nurodoma, kad vertinant L. S. veiksmus ANK atžvilgiu, turėjo būti vertinami tik duomenys, surinkti iki Institucijos nutarimo. Šis teiginys nepagrįstas. ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išsprendžia šiuos būtinus pasirengimo teisme nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje klausimus: šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauja arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui. Taigi, teismas turėjo teisę rinkti ir vertinti naujus įrodymus. Be to, toks skunde pateikiamas aiškinimas, prieštarauja patiems apelianto ir jo atstovo veiksmams bylos nagrinėjimo metu, nes apeliaciniame skunde apylinkės teismui buvo prašoma apklausti liudytoju D. S., taigi teismo buvo prašoma rinkti papildomus įrodymus. Pasisakydamas dėl 2023 m. liepos 19 d. „Eucaris“ patikrinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis įrodymas patvirtina tik aplinkybę, kad po kelių mėnesių nuo įvykio, automobilis buvo užregistruotas Lietuvos Respublikoje, taigi jokios reikšmės sprendžiant dėl L. S. kaltės šiuo atveju neturi.
Dėl administracinio poveikio priemonės
23. Nagrinėjamu atveju už ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą L. S. skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 7 mėnesiams. ANK 415 straipsnio 8 dalis be kita ko numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, apeliantas teisingai nurodo, kad šios administracinio poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas.
24. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neįvertino, kad bylos nagrinėjimo metu L. S. sudarė darbo sutartį ir įsidarbino, kad greitu metu L. S. turės naujagimį ir, kad rūpinantis kūdikiu, teisė vairuoti bus itin reikalinga. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Todėl skunde nurodomos šeimyninės aplinkybės nesudaro pagrindo administracinio poveikio priemonės neskirti.
25. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
26. Apeliantas bylą nagrinėjant Institucijoje kaltę pripažino iš dalies, teikdamas skundą apylinkės teismui kaltės dėl visų nusižengimų, išskyrus ANK 415 straipsnio 1 dalį, nepripažino, remiantis skundo argumentais apeliacinės instancijos teismui, laikėsi identiškos pozicijos kaip ir apylinkės teisme (nors skundu prašė teiseną nutraukti). Iš administracinių nusižengimų registro 2023 m. birželio 22 d. išrašo už 1 metus matyti, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus – pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, nes 2023 m. sausio 31 d. vairavo neprisisegęs saugos diržo, pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį, nes analogišką nusižengimą padarė pakartotinai 2023 m. kovo 1 d. Taip pat baustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, nes 2023 m. sausio 27 d. neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes 2023 m. sausio 6 d. vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, baustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, nes 2022 m. rugsėjo 1 d. 14km/h viršijo greitį ir pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir ANK 415 straipsnio 2 dalį, nes 2022 m. gegužės 12 d. viršijo greitį 38km/h ir vairavo neįregistruotą (neperregistruotą) automobilį. Minėti pažeidimai patvirtina, kad apeliantas nėra pavyzdingas vairuotojas, nusižengimus numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje padarė ne pirmą kartą. Sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo svarbu ir tai, kad L. S. jau buvo baustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. gegužės 12 d. vairavo neįregistruotą (neperregistruotą) automobilį. Taigi, ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą šioje byloje padarė pakartotinai (ANK 40 straipsnis), nepraėjus 1 metams, nuo administracinio nurodymo už 2022 m. gegužės 12 d. nusižengimą, įvykdymo dienos (2022 m. rugpjūčio 19 d.), kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti ją trumpesniam terminui, aukštesnysis teismas nenustatė. Nors skunde tvirtinama, kad L. S. tik atliko bandomąjį važiavimą ir vokiečių kalba surašyti dokumentai jam nėra suprantami, tačiau kaip jau aptarta aukščiau, L. S. būdamas rūpestingas ir atidus, objektyviai turėjo visas galimybes įsitikinti, kad atlikdamas automobilio bandomąjį važiavimą elgiasi teisėtai, o nepavykus to padaryti, priimti sprendimą automobiliu nevažiuoti. Itin nerūpestingas asmens elgesys, vien naiviai pasitikint nepažįstamo asmens teiginiais, negali būti pagrindu neskirti administracinio poveikio priemonės.
27. Už administracinius nusižengimus skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė tarpusavyje subendrintos ANK 38 straipsnio pagrindu. ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Todėl nutraukus administracinę bylą dalyje dėl L. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, galutinė administracinė nuobauda nesikeičia, nes galutinė nuobauda paskirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 415 straipsnio 5 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11282-2023 dalį, kuria L. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną L. S. atžvilgiu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Likusioje dalyje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11282-2023 palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.