- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- II-60-369/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02102-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
- Kategorijos
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. J., jos atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, suinteresuotam asmeniui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškimą padavusio asmens S. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo nepradėti/nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. 2020 m. kovo 21 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. 23.50 val. iki 2020 m. kovo 19 d. 01.00 val. jos sūnui G. J. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), jos marti A. S. žodinio konflikto metu ją išstūmė iš buto ir tyčia išmesdama pro langą ar balkoną sudaužė jai priklausantį 48 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną (b. II-511-806/2020 l. 14-15).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nesant administracinio nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje sudėties, nes nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, jog būtent A. S. išmetė pro langą pareiškėjos S. J. mobilaus ryšio telefoną, pareiškėja tik daro tokią prielaidą, remdamasi savo vidiniu įsitikinimu (b. II-511-806/2020 l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato nutarimas ir medžiaga grąžinta papildomam tyrimui (b. II-511-806/2020 l. 52-56).
Atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2021 m. gegužės 21 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje sudėties, nes nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog būtent A. S. išmetė pro langą pareiškėjos S. J. mobilaus ryšio telefoną, pareiškėja tik daro tokią prielaidą, kitų liudininkų, galinčių tai patvirtinti ar paneigti, nenustatyta (b. II-537-1034/2021 l. 10-12).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato nutarimas ir medžiaga grąžinta papildomam tyrimui (b. II-537-1034/2021 l. 31-33).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. M. 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo S. J. 2020 m. kovo 21 d. pareiškimo pagrindu, kadangi nepadarytas ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Savo išvadą pareigūnė grindžia tuo, jog atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nei kokybine, nei kiekybine prasme nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. S. atliko neteisėtus veiksmus, t.y. išmetė pareiškėjos mobilaus ryšio telefoną pro langą, kaip nurodo pareiškėja. Nukentėjusioji tiksliai nematė, kad būtent A. S. būtų paėmusi ir išmetusi jos mobilaus ryšio telefoną, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nebuvo surinkta ir pateikta. Pareiškėja tik daro tokią prielaidą. Pareiškėjos kaip galima liudytoja nurodyta kaimynė R. D. nurodė nemačiusi konflikto tarp pareiškėjos ir A. S.. Kitų asmenų, galinčių patvirtinti ar paneigti S. J. ir A. S. parodymus, nenustatyta. Esant tokiai situacijai ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (b. l. 6-12).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui S. J. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir įpareigoti Instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodo, jog Institucija, priimdama procesinį sprendimą, netinkamai taikė ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatas, skirtas užtikrinti teisminio nagrinėjimo išsamumą ir priimamo procesinio sprendimo objektyvumą, neatliko jokių kitų veiksmų, tik skundžiamo nutarimo surašymą. Nutarimas priimtas remiantis principu idem per idem (tas pats per tą patį), kas tinkama motyvacija nelaikytina. Neatlikus jokių papildomų veiksmų, tik formaliai papildomai apklausus pareiškėją, dar kartą konstatuota, kad A. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Iš skundžiamo nutarimo seka, kad pati A. S. savo kaltės dėl svetimo turto sugadinimo nepripažįsta, todėl esą šio teisės pažeidimo išaiškinti ir išspręsti A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimo neįmanoma. S. J. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog matė, kaip A. S. priėjo prie jos rankinės, o po jos priėjimo rankinė buvo atvira ir telefono joje nebuvo. Liudytoja R. D. patvirtino aplinkybę, jog S. J. jos prašė paskolinti telefoną, nes norėjo paskambinti policijai, taigi savo telefonu tuo metu nedisponavo. Pareiškėjos atstovo nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima konstatuoti administracinio nusižengimo buvimą A. S. veiksmuose. Pareiškėja abejoja priimto nutarimo objektyvumu ir dėl to, kad jį priėmė ta pati pareigūnė, kurios anksčiau priimti nutarimai byloje buvo naikinami teismine tvarka. (b.l. 2-4).
Pareiškėja S. J. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad ji sūnaus prašymu su vyru į tą butą atvažiavo maždaug apie 18.00 val. Šis butas priklauso jos sūnui, jis bute gyvena su A. S.. Butas antrame aukšte, trys kambariai. Kai atvažiavo, ten jau buvo policija ir juos įleido. Bute buvo sūnus, policija, jos vyras, A. S.. Atvykusi į butą, ji turėjo rankinę, telefonas „Nokia“ jai atvažiavus buvo rankinėje, jį įsigijo prieš metus iki įvykio. Telefonas buvo nesudaužytas. Policija surašinėjo protokolą, o jie sėdėjo ir stebėjo. Paskui sūnų išvežė, jis jai davė raktus ir paprašė palaukti. Ji sėdėjo ir laukė, A. davė pakrovėją pakrauti telefoną. Ten svetainė sujungta su virtuve. Prie televizoriaus stovėjo dvi spintelės, telefonas krovėsi ten 30 min. Telefonas pasikrovė, ji telefoną paėmė, pakalbėjo dėl sūnaus ir padėjo į savo rankinę. Rankinė stovėjo ant sofos kampo. Pakrovėjas taip ir liko ten, ant spintelės. Kai telefonas krovėsi, vyro jau nebuvo su ja. Pas vyrą aukštas spaudimas, jis greitai išvyko. Kai telefonas krovėsi, bute buvo tik ji ir A.. Kraunantis telefonui, A. S. buvo virtuvėje, ji vaikščiojo, troškino virtuvėje vištieną. Gėlės, kurios stovėjo ant stalo, jai sukėlė alergiją. Ji išgėrė antialerginių vaistų ir norėjo pakeisti vandenį. Išėjo A., pasakė pastabą. Kadangi ji ten nuo gėlių prisišiukšlino, norėjo sutvarkyti, pasilenkė po stalu, kad sutvarkytų. Šiukšles surinko į skudurėlį. Kai ji rinko šiukšles, rankinė nuo jos buvo 1-1,5 metro atstumu. Ji nematė, ar A. tuo metu buvo priėjusi prie rankinės, nes buvo po stalu. Nematė jos kojų. Kai atsikėlė, pamatė, kad atidarytas jos rankinukas, o jos telefono nėra. Daugiau niekas iš rankinės nedingo. Nieko daugiau vertingo rankinėje nebuvo. Porą minučių ten praėjo. A. labai keistai elgėsi tuo metu- nuėmė staltiesę nuo stalo ir dvi pagalvėles nuo sofos, pagalvėles su staltiese, prie savęs prisispaudė ir nuėjo į miegamąjį. Po to atėjo ir atnešė pagalvėles. Telefonas tuo metu jai buvo reikalingas, ji norėjo iškviesti taksi, važiuoti namo. Neradusi telefono, A. S. paprašė grąžinti jai telefoną. Kai ji prašė grąžinti telefoną, A. S. kepė virtuvėje mėsą. A. S. atsakė, kad neėmė telefono. Tada ji išėjo iš buto pas kaimynę. Labai bijojo, kad priskambins per jos telefoną, todėl paprašė kaimynės, kad užblokuotų jos telefoną. Kaimynė pasakė, kad nežino kaip, tada paprašė kaimynės, kad paskambintų 112. Ten atsakė, kad irgi nežino. Kai pakalbėjo su kaimyne, norėjo grįžti atgal į butą, pamatė, kad A. užsirakina. Ji bėgte bėgo ir jos tada neįleido A.. Jai pakilo spaudimas, ji atsisėdo ant laiptų, laukė laiptinėje ir verkė. Ji nekvietė policijos. Nežino, kas iškvietė pareigūnus. Kai atvyko pareigūnas, ji buvo laiptinėje. Pareigūnai su ja iš karto nekalbėjo. Jie užėjo pas A.. Ji su pareigūnais nėjo į butą, liko ant laiptų. Kai pareigūnai išėjo, jie jos paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad A. paėmė jos telefoną ir ten liko jos vaistai. Ji paprašė jų, kad paskambintų į jos telefoną, pareigūnai paskambino, bet niekas neatsakė. Ji pasakė, kad gal telefoną išmetė, nes telefonas neveikė. Tada kartu su pareigūnais išėjo į lauką, ieškojo telefono. Iš pradžių į dešinę ėjo, prie buto langų. Visi buto langai išeina į vieną pusę. Policininkai rado telefoną sudaužytą kieme. Jis buvo prie kaimyninio namo. Ji negalėjo vykti namo, pareigūnai pasiūlė ją parvežti. Ji mano, kad A. S. išmetė jos telefoną per miegamojo langą. Ji negalėjo matyti, ar langas ten atidarytas ar uždarytas. B.l. 30 nesimato vieta, kur rado telefoną. S. J. bylos 31 lape esančioje nuotraukoje pažymėjo vietą, kur rado telefoną (b.l. 64-65).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. prašė netenkinti pareiškėjos skundo. Nurodė, jog kovo 18 d. buvo iškviesta policija, nes jos vyras ją sumušė. Kai atvyko policija, surašinėjo protokolą, vyras iškvietė tėvus. Po kurio laiko atvyko S. ir jos vyras. Ji agresyviai elgėsi, netgi užpulti norėjo. Policininkas pridengė ją. Buvo surašytas protokolas ir vyrą išvežė į areštinę, pranešė, kad iki ryto laikys, pasakė, kad vėliau atvyks kriminalinė policija, atveš siuntimą ekspertizei. Išvyko policija, bute liko ir S., ir jos vyras. Ji praktiškai tą laiką kalbėjo su savo advokatu skyrybų byloje, ir su darbdave, kuri iškvietė policiją. Tuo metu buvo miegamajame, po kurio laiko S. J. vyras atėjo ir paprašė pinigų ant taksi, pasakė, kad jis nori išvykti. Ji davė jam pinigėlių ir jis išvyko. S. buvo kitame kambaryje. Ją ramino jos darbdavė, ji su ja kalbėjosi, buvo stresinėje būsenoje. Tuo metu kai kalbėjo, S. ne kartą buvo užėjusi į miegamąjį, pamatydavo, kad ji kalba ir išeidavo. S. J. paprašė pakrovėjo pakrauti telefoną. Ji turi kelis pakrovėjus, padavė pakrovėją jai į rankas. Ji nematė, kur krovėsi telefonas, buvo kitame kambaryje. Po 20-30 min. S. J. atėjo ir pareikalavo grąžinti telefoną. Ji pasakė, kad neturi S. J. telefono. Tada S. J. paprašė, kad ji paskambintų į jos telefoną. Ji iš savo telefono surinko S. J. numerį, bet telefonas buvo išjungtas. Jos prašymu skambino ir jos vyrui, ir į namų telefoną. Po to S. J. paprašė užblokuoti telefoną. Ji pasakė, kad nežino, kaip. S. J. išėjo iš kambario, po kurio laiko ji išgirdo, kad atsidarė durys, užsidarė. Ji išėjo, pažiūrėjo, kad S. J. nėra ir užrakino duris. Po minutės jai paskambino kriminalinės policijos pareigūnai ir pasakė, kad jie pakils į butą, nes jai atvežė siuntimą. Kai atvyko pareigūnai, nematė S. J. sėdinčios ant laiptų. Ji S. J. telefono nematė ir jo neišmetė. Butas yra kampinis, išeina trys langai į vieną pusę, o balkonas ir virtuvinis langas kampu. Trys langai ir balkono durys vienoje pusėje, o balkono langas ir virtuvinis langas kitur. Kai buvo miegamajame, ji negirdėjo, kad būtų langai atidarinėjami, nes ji praktiškai visą laiką kalbėjo telefonu (b.l. 65-66). Iki to įvykio su S. J. praktiškai nebendravo. Sūnus lankydavosi pas motiną, važiuodavo į sodą, bet jie virš metų nebendravo. Tuo metu jau buvo prasidėjusi skyrybų byla. Kai S.išėjo iš buto, užrakino duris, išėmė raktus, nes nežinojo, kad G. J. grįš į butą. Jie niekada neklijuoja langų. Ji mėsos nekepė, kai sumušė sutuoktinis, gulėjo miegamajame, jai sunku net buvo pajudėti. Ji pasikrovus telefoną, pakrovėjo jai negrąžino, jis gulėjo ant spintelės (b.l. 65-66).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 115 straipsnyje nustatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos objektyvios įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.
Kaip ne kartą buvo konstatuota tiek Institucijos priimtuose nutarimuose nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tiek apylinkės teismo nutartyse, kuriomis Institucija buvo įpareigota atlikti papildomus tyrimo veiksmus, įvykio metu bute buvo tik du asmenys – pareiškėja S. J. ir asmuo, kurį ji kaltina nusižengimo padarymu- A. S.. Abi moterys dėl esminių įvykio aplinkybių – būtent pareiškėjai priklausančio telefono paėmimo ir jo sudaužymo, duoda absoliučiai priešingus parodymus. S. J. kaltina A. S., esą ši ištrauksi jos telefoną iš jos rankinės ir jai nematant išmetusi iš buto pro balkoną ar langą, o A. S. teigia jos telefono ne tik kad neėmusi, bet ir jo nemačiusi, maža to, anytai pasigedus telefono, padėjusi jo ieškoti.
Siekiant paneigti ar patvirtinti jų nurodomas aplinkybes, Institucija buvo įpareigota atlikti eilę tyrimo veiksmų. Pareiškėjos skundo teiginys, kad jokie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, išskyrus formalią papildomą pareiškėjos apklausą, yra nepagrįstas ir paneigtas pateikta bylos medžiaga. Sprendžiant iš tyrėjos J. M. 2021 m. vasario 26 d. tarnybinio pranešimo, patikrinti telekomunikacinių bendrovių duomenis apie S. J. atliktus skambučius 2020 m. kovo 18 d. nebėra objektyvios galimybės, nes šie duomenys saugomi tik 6 mėn. ir šis terminas jau suėjęs (b.II-537-1034/2021 l. 6). Galimi liudytojai, su kuriais dėl telefono dingimo kontaktavo S. J. – policijos pareigūnas S. T. ir kaimynė R. D. buvo apklausti (b.II-537-1034/2021 l. 7, b. II-60-369/2022 l. 34). Taip pat buvo atlikta telefono „Nokia“ apžiūra (b.l. 16-17) ir įvykio vietos- buto (duomenys neskelbtini), ir vietos laike, kur buvo aptiktas sudaužytas telefonas, apžiūra (b.l. 18-33). Taigi, papildomo tyrimo metu buvo atlikti veiksmai, kuriuos atlikti įpareigojo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. liepos 1 d. nutartyse. Tyrėja konflikto dalyvių parodymus vertino atsižvelgdama į papildomai surinktus duomenis, konstatavo, kad jie nepatvirtino ir nepaneigė pareiškėjos ar A. S. nurodytų aplinkybių, tai yra iš esmės nepašalino esminių prieštaravimų tarp S. J. ir A. S. parodymų. Teismas su šia išvada sutinka.
Byloje neabejotinai nustatyta tik aplinkybė, kad S. J. mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ 2020 m. kovo 18 d. buvo rastas lauke prie (duomenys neskelbtini)-o namo apgadintas. Tai liudija ne tik pareiškėja, bet ir policijos pareigūnas S. T., daikto apžiūros protokolas, iš kuro matyti, jog rasto telefono „Nokia“ ekrano stikliukas įskeltas, galinio dangtelio kairysis apatinis kampas nuskilęs (b.l. 16-17). Pareiškėja daro prielaidą, kad telefoną išmetė būtent A. S., kadangi ji vienintelė tuo metu, kai ji pasigedo telefono, buvo bute. Pastaroji gi nurodė iki pat telefono pasigedimo momento buvusi miegamajame, kur anyta atėjo paprašyti jos pakroviklio pakrauti savo telefonui.
Vertinant S. J. ir A. S. parodymų patikimumą, atsižvelgtina į tai, kad abi moteris akivaizdžiai siejo priešiški santykiai, tarp pareiškėjos sūnaus ir A. S. vyksta skyrybų procesas, tą patį vakarą buvo įvykęs šeimyninis konfliktas, kurio pasekoje pareiškėjos sūnus buvo apkaltintas smurtu artimoje aplinkoje ir išgabentas policijos (šiuo metu jo atžvilgiu priimtas nuosprendis (b.l. 42-62)). A. S. teigė, kad anyta jos nemėgstanti, varanti lauk iš buto. Iš S. J. pirminio 2020 m. kovo 21 d. pareiškimo matyti, kad ji iš tikro nepalanki marčios atžvilgiu, turinti pretenzijų dėl jos gyvenimo minėtame bute. Esant tokiai situacijai tikėtina, kad abi moterys tyrimo metu nebuvo nuoširdžios, linkusios nutylėti nepalankias aplinkybes, pabrėžti nepalankias viena kitos atžvilgiu.
Be to, proceso metu S. J. duodama parodymus apie telefono dingimo aplinkybes, nebuvo visiškai nuosekli. Ji teigė, kad minėtu telefonu naudojosi skambindama savo sūnui, po to jį įsidėjo į rankinuką. Po kelių minučių ji lenkėsi po stalu sutvarkyti pribyrėjusių gėlių, dėl kurių marti pareiškė pretenziją, o atsikėlusi pamatė atidarytą rankinuką ir jame nebebuvo telefono (b.l. 64). Teisme ji aiškino iki jo dingimo telefoną visą laiką laikiusi rankoje arba turėjusi rankinuke, skambinusi prieš keletą minučių iki jo pasigedimo. Sprendžiant iš šių jos parodymų telefonas dingo per tas keletą minučių, kol ji įsidėjusi jį po pokalbio į rankinuką tvarkė gėles, vadinasi tik tuo metu A. S. būtų galėjusi jį paimti iš jos rankinuko. Nepaisant to, pareiškėja nurodė nemačiusi A. S. to darant. Atsižvelgiant į tai, kad rankinukas gulėjo ant sofos, šalia už 1-1,5 metrų, ji net ir nematydama turėjo jausti kitą asmenį judant kambaryje, prieinat prie sofos. Tačiau būtent ši aplinkybė S. J. viso tyrimo metu buvo nurodoma labai prieštaringai: pirminiame 2020 m. kovo 21 d. pareiškime ji apskritai neminėjo jokio A. S. priėjimo prie sofos, taip pat to nesakė ir duodama parodymus teisme pirmą kartą (b. Nr. II-511-806/2020 l. 45-46)). Pirmą kartą apklausiama teisme ji tik nurodė, kad jai pasilenkus tvarkyti nubyrėjusių gėlių, į kambarį įėjo A. ir padarė jai pastabą dėl gėlių, jai išėjus atsigręžusi pamatė atidarytą rankinuką, o jame nesant telefono. Tik daugiau kaip po metų 2021 m. rugsėjo 30 d. papildomai trečią kartą apklausiama tyrimo metu S. J. pirmą kartą nurodė tokią reikšmingą aplinkybę, kad kai ji tvarkė pabirusias gėles po stalu, matė, kaip A. S. priėjo prie sofos, ant kurios stovėjo rankinukas, paėmė nuo jos dvi pagalvėles, prispaudusi prie kūno jas išėjo (b.l. 14-15). Gi paskutinį kartą apklausiama teisme ji vėl davė prieštaringus parodymus, iš pradžių aiškino, kad A. S. buvo priėjusi prie sofos paimti pagalvėlių, ant kurios buvo jos rankinė, vėliau nurodė nemačiusi, ar A. S. buvo priėjusi prie jos rankinės tuo metu, kai ji rinko gėlių šiukšles po stalu (b.l. 65). Atsižvelgiant į jos parodymų prieštaringumą, teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad A. S. buvo priėjusi prie pareiškėjos rankinės ir turėjo objektyvią galimybę paimti jos telefoną tuo kelių minučių periodu, kai S. J. įdėjo jį į rankinę iki kol, kol jo pasigedo. A. S. viso tyrimo metu neigė apskritai tuo metu išėjusi iš savo miegamojo, nuosekliai nurodė buvusi ten nuo to momento, kai davė pakroviklį pareiškėjai iki tol, kol ši atėjusi nurodė nerandanti telefono. Tyrimo metu apklausta liudytoja R. D. taip pat nepatvirtino, esą S. J. buvo jai nurodžiusi, kad jos telefoną paėmė A. S.. Pasak liudytojos, pareiškėja skundėsi, kad ją išvarė iš buto, o bute liko jos telefonas, kurio ji negali pasiimti (b.l. 34). Pareiškėja nebuvo nuosekli ir duodama parodymus apie tai, kaip ji bendravo su policijos pareigūnais. 2020 m. kovo 21 d. pareiškime ir apklausiama teisme tvirtino, kad atvykę pareigūnai iš karto užėjo į butą, ji su jais nebendravo, tik išėję iš buto jos paklausė, kas atsitiko, tuo tarpu 2021 m. rugsėjo 30 d. paaiškinime nurodė, kad ji iš karto einantiems pareigūnams nurodė, kad jos neįleidžia į butą ir paėmė jos telefoną, prašė surasti bute telefoną. Byloje esant tokioms aplinkybėms, nenuosekliems pareiškėjos parodymams, priimti apkaltinamąjį sprendimą, vadovaujantis vien tik S. J. parodymais, kurių nepratvirtina kiti duomenys, nėra objektyvu ir pakankama.
Galiausiai pačios A. S. veiksmai nerodo jos veiksmų piktybiškumo. Tiek pati A. S. pasakojo, tai pripažino ir pareiškėja, jog A. S. skambino į S. J. telefono aparatą, bandydama padėti nustatyti jo buvimo vietą, po to skambino į namus jos vyrui. Abejotina, ar ji būtų tai dariusi, būdama paėmusi telefoną, nes aparatas būtų skleidęs garsą. Atkreiptinas dėmesys, kad buvo kovo mėnuo, naktis, vadinasi tikėtina dėl šalto oro langai uždaryti. Tam, kad tyčia išmesti telefoną, reikėtų atidaryti langą, tačiau pareiškėja nenurodė girdėjusi atidaromo lango garsą.
Telefono aparatui nustatyti apgadinimai nedideli – įskilęs ekranas ir nuskeltas korpuso kampelis. Turint omenyje, kad jis buvo rastas už 10 metrų nuo buto langų, beveik prie kito namo Nr. (duomenys neskelbtini), ant asfalto, tam, kad jis pasiektų tokį tašką, turėtų būti sviestas su jėga, ir jam krentant iš antro aukšto sugadinimai būtų didesni. Tuo tarpu iš telefono apžiūros protokolo nustatyta, kad jis nepaisant apgadinimų veikė. Tai taip pat prieštarauja pareiškėjos parodymams, kuri teismo posėdyje nurodė radusi jį nebeveikiantį ir jo po to netaisė.
Apibendrindamas byloje surinktus įrodymus, įvertinęs tyrimo veiksmus ir Institucijos priimtą nutarimą, teismas konstatuoja, kad tyrėja nenusižengė administracinio nusižengimo teisenos taisyklėms, teisingai įvertino duomenis, jų prieštaringumą ir nepakankamumą, ir pagrįstai konstatavo, kad kiti papildomai rinkti įrodymai nepatvirtina A. S. kaltės tyčia sudaužius pareiškėjos telefoną, nepašalina A. S. ir S. J. pozicijų ir parodymų prieštaravimų.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju teismas sutinka su tyrėjos skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad nei kokybine, nei kiekybine prasme nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. S. išmetė pareiškėjos mobilaus ryšio telefoną pro langą, visos galimybės surinkti duomenis ir pašalinti prieštaravimus yra išnaudotos, todėl visos abejonės vertintinos A. S. naudai.
Kadangi byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad būtent A. S. 2020 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini), tyčią sudaužė S. J. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ , kitų aplinkybių, kuriomis buvo apgadintas minėtas turtas, tyrimo metu nenustatyta, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimas nepradėti/nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutarė:
pareiškėjos S. J. skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą nepradėti/nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.