Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.2.4.6.1; 2.1.2.11; 2.3.1; 2.1.14.1.1; 2.1.14.1.2; 2.1.14.3.3.3; 2.1.15.1.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2

2023 m. liepos 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. kaltintas tuo, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, smurtavo prieš R. Č., kuriam tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį smilkinį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, nurodė, kad jis R. Č. nesmūgiavo kumščiu į smilkinį ir jam nustatyto sveikatos sutrikdymo nepadarė. Paaiškino, kad jis turi individualią įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 20 d. apie 11.50 val. jam paskambino nepažįstamas vyras, kuris teiravosi dėl parduodamo automobilio, jis pasiūlė atvažiuoti apžiūrėti. Vyriškis, kaip vėliau sužinojo R. Č., atvažiavo su sidabrinės spalvos ,,Mercedes Benz“ automobiliu. Jis atvažiavo kartu su moterimi, kaip vėliau sužinojo, žmona, kuri ir vairavo automobilį. Jis R. Č. parodė raudonos spalvos ,,VW Passat“, dėl kurio pardavimo buvo įdėjęs skelbimą. R. Č., apžiūrinėdamas automobilį pradėjo priekaištauti, kad automobilis tik laužo krūva, buvo nepatenkintas ir susinervinęs. Tuomet jis pasiūlė R. Č. kitą turėtą automobilį, kuris buvo geresnės būklės – baltos spalvos ,,VW Passat“, kurį pasiūlė pirkti už 1 800 Eur. R. Č. susidomėjo pasiūlymu ir jis jį su žmona nusivedė į vidinį namo kiemą, kur ir stovėjo tas automobilis. Pas jį tuo metu buvo jo pažįstamas L. M., kuris su jais taip pat ėjo apžiūrėti to automobilio. Tik pamatęs automobilį, R. Č. pasakė, kad ir šitas automobilis surūdijęs, priėjo prie automobilio, kažkuria ranka paėmė už automobilio dešinės pusės galinės arkos ir truktelėjo į save ją palenkdamas. Tuomet jis dešine ranka ties pečiu R. Č. šiek tiek atstūmė nuo automobilio, nenorėdamas, kad jis jį laužytų, pasakė jam, kad jis negali gadinti jo turto ir toks atstūmimas R. Č. tikrai jokio skausmo nesukėlė. Tuomet R. Č. supyko, pradėjo vadinti jį snargliumi, šaukti, kaltinti jį sumušimu, grasino, kad jis nevažinės po jo poskyrius, iš ko jis suprato, kad R. Č. gal kažkoks buvęs policininkas ar milicininkas. Tuo metu jo tėvas P. T. išbėgo iš namo, liepė R. Č. nerėkauti ir važiuoti iš kiemo. R. Č. su žmona išeidinėjo iš kiemo, eidami grasino, kad skambins policijai, jis su tėvu ir su L. M. taip pat ėjo iš paskos, kad įsitikintų, kad jie išvažiavo. Po R. Č. išvažiavimo praėjus kokioms 15 min., atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas, taip pat privažiavo ir R. Č. su žmona. Pirmiausiai R. Č. kaltino, kad jo tėvas P. T. jį išstūmė iš kiemo, po to kaltino, kad jis sumušė R. Č. Policijos pareigūnas žiūrėjo į R. Č. nurodytą vietą, kur jam buvo smūgiuota, tačiau ten nieko nesimatė. Pareigūnai klausė R. Č., ar jam reikalinga medikų pagalba, tačiau jis atsisakė, o po to pats nuvažiavo į ligoninę. Nurodo, kad nesudavė jam smūgio į smilkinį, R. Č. klysta dėl įvykio, nurodo vis skirtingas aplinkybes, mano, kad galėjo kažkur kitur susižaloti, nes dar atliekant ikiteisminį tyrimą R. Č. jam grasino, kad padarys jam baudžiamąją bylą. Kadangi R. Č. nesužalojo, nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais. Jis dėl jo turto sugadinimo parašė pareiškimą, R. Č. buvo dėl to nubaustas, nors visada neigė, kad kaip nors buvo jo automobilį sugadinęs (t. 4, b. l. 37–38).

Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur (duomenys neskelbtini), parodė vietą vidiniame kieme, kur stovėjo apžiūrimas baltos spalvos automobilis ,,VW Passat“. Automobilis stovėjo priekiu į vidinį kiemą, t. y. kairiąja puse į gyvenamąjį namą. A. T. parodė, kad R. Č. automobilį apžiūrinėjo iš jo dešiniosios pusės, priėjęs prie galinės arkos, palenkė ją, dėl ko jis lengvai stumtelėjo R. Č. nuo automobilio, kad šis jo nelankstytų. R. Č. buvo pasilenkęs prie automobilio dešiniąja puse, o A. Č. stovėjo priešais R. Č., maždaug apie 1 m atstumu nuo jo. R. Č. buvo jam iš dešinės pusės. R. Č. žmona stovėjo už jo, link išėjimo iš kiemo (t. 2, b. l. 122–130).

Nukentėjęs R. Č. nurodė, kad jis ieškojo įsigyti seno, nebrangaus automobilio, todėl radęs tokį skelbimą, paskambino pardavėjui, kuris pasiūlė atvažiuoti ir apžiūrėti automobilį į (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 20 d. jis su žmona nuvažiavo nurodytu adresu. Juos pasitiko pardavėjas, kaip vėliau sužinojo A. T., nuvedė juos prie automobilio. Jis pamatė, kad tas parduodamas automobilis baisus – supuvęs, salonas išardytas. Jis supykęs paklausė pardavėjo, kam šis jam siūlo tokios būklės automobilį. Tuomet A. T. pasakė, kad turi ir geresnį automobilį ir nusivedė juos į vidinį kiemą apžiūrėti ten stovėjusio baltos spalvos ,,VW Passat“. Jis apėjo automobilį, apžiūrėjo, pamatė, kad automobilis senas, surūdijęs, rūdys bitumu užteptos, pasakė, kad toks automobilis nevertas 1 800 Eur, pasilenkęs ranka pačiupinėjo automobilio galinę dešinės pusės arką, jam rankoje liko rūdys. Kai jis apžiūrinėjo automobilį, buvo pasilenkęs prie jo kaire puse. Staiga jis pajuto smūgį į galvą, negali pasakyti, ar smūgio metu buvo pasilenkęs, ar jau buvo atsitiesęs. Iš karto po smūgio jo žmona sušuko, paklausė, ką šis daro, nes ji stovėjo kažkur netoliese. Tuoj pat iš namo išbėgo pardavėjo tėvas, pradėjo šaukti ir išstūmė juos iš kiemo. Fizinio skausmo nejautė, nes buvo susijaudinęs. Jie abu su žmona išėjo iš kiemo, sėdo į savo automobilį, pavažiavom apie 100 m ir paskambino pagalbos telefonu, pranešdami apie sumušimą. Fizinį skausmą pajautė vėliau, kai pas A. T. atvyko policijos pareigūnai. Jis su žmona palaukė policijos pareigūnų netoliese nuo kaltinamojo namų ir kartu su policijos pareigūnais atvažiavo pas A. T. Šiais ir toliau neigė, kad jam buvo sudavęs smūgį. Kai jis su žmona išvažiavo iš A. T., jie nuvyko į ligoninę, kur jam nustatė sumušimą. Ligoninėje nurodyta, kad sumušimas plaukuotoje dalyje, nes tada jo plaukai buvo ilgi, dabar apsikirpęs. Jis yra neįgalus, kartais kalbėdamas klysta, gerai neatsimena aplinkybių, todėl ikiteisminio tyrimo metu akistatų metu suklydo nurodydamas, kad jam smūgiavo į dešinę pusę, be to, neteisingai nurodė, kad smūgį sudavė jam nueinant, buvo susijaudinęs, tai galėjo ne taip pasakyti. Tačiau patvirtina, kad tikrai jam A. T. sudavė smūgį kumščiu į kairės pusės smilkinį. Kadangi jis patyrė išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, prašo priteisti iš kaltinamojo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 54–55).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą, kurioje buvo apžiūrimas baltos spalvos ,,VW Passat“ įvykio metu, kaip jis buvo kaire puse pasilenkęs prie automobilio, ir kad jau stovėjo, kai jam smūgį kumščiu sudavė A. T., kuris buvo priešais jį, maždaug 2 m atstumu. Nurodo, kad smūgio metu jo žmona stovėjo už A. T. nugaros (t. 1, b. l. 110–116).

Liudytoja V. Č. patvirtino, kad 2022 m. liepos 20 d. kartu su vyru R. Č. nuvažiavo į Lazdijų m. apžiūrėti parduodamo automobilio. Parduodamas automobilis buvo labai prastos būklės, vyrui netiko, tai pardavėjas pasiūlė apžiūrėti kitą parduodamą automobilį, todėl visi nuėjo į namo vidinį kiemą, kur stovėjo baltos spalvos ,,VW Passat“ automobilis. Automobilis buvo priekiu nusuktas į kiemo gilumą, o galu link išėjimo iš kiemo. Jos vyras priėjo prie automobilio iš dešinės pusės, apžiūrinėdamas pasilenkė prie dešinės pusės galinės arkos ją čiupinėdamas. Vyras buvo prie automobilio kaire puse, buvo pasilenkęs, o jam atsilenkinėjant, A. T. sudavė ranka į kairės pusės smilkinį. Kuria rankos vieta smūgiavo neprisimena, nes viskas įvyko labai greitai. Po to juos išvijo iš kiemo, jie paskambino pagalbos telefonu ir kartu su policijos pareigūnais dar kartą buvo atvažiavo į kiemą pas A. T. Sužalojimą vyro smilkinyje pamatė, kai važiavo į ligoninę – buvo odos nubrozdinimas ir raudonumas toje vietoje, kur buvo smūgiuota. Nurodė, kad yra slaugytojos padėjėja (t. 4, b. l. 55–56).

Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą, kur vidiniame kieme, priekiu į vidinį kiemą, stovėjo apžiūrimas baltos spalvos automobilis ,,VW Passat“. V. Č. parodė, kad jos vyras R. Č. stovėjo kaire puse į automobilį, nugara į išėjimą iš kiemo, kai priėjęs A. T., smūgiavo jam dešine ranka į kairę veido pusę (t. 2, b. l. 15–26).

Liudytojas L. M. patvirtino, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 11 val. atvažiavo pas savo draugą A. T. į namus dėl savo automobilio remonto. Jam A. T. pasakė, kad laukia pirkėjo, kuris nori apžiūrėti jo parduodamą raudonos spalvos automobilį ,,VW Passat“. Maždaug apie 12 val. atvažiavo vyras su moterimi, A. T. juos nuvedė prie automobilio. Jis buvo netoliese, todėl girdėjo, kaip atvažiavęs vyriškis supykęs pradėjo šaukti, kad parduodamas automobilis visiškai supuvęs, priekaištavo A. T., kad šis jį dar pardavinėja. A. T. pasakė, kad turi ir brangesnį automobilį, todėl visi, jis taip pat, nuėjo į vidinį kiemą apžiūrėti kito automobilio – baltos spalvos ,,VW Passat“. Vyras, pamatęs antrąjį automobilį, taip pat pradėjo sakyti, kad jis supuvęs ir nieko vertas, tačiau A. T. pasakė, kad tai tvarkingas automobilis. Tuomet vyras pasilenkęs ranka paėmė už automobilio dešinės galinės arkos ir truktelėjo už jos. Jam truktelėjus kažkas iškrito, jam pasirodė, kad šiek tiek buvo palenktas ir metalas. Tuomet A. T., stovėdamas šalia vyriškio, ranka ties petimi pastūmė vyriškį nuo automobilio, o vyriškis atsitiesė ir pradėjo šaukti, ko čia jį liečia A. T. Matė, kad vyras sugniaužė kumščius, lyg norėjo eiti artyn link A. T. Tuomet pradėjo rėkti moteris, su kuria tas vyras atvažiavo, sakė, kad kviečia policiją. Tuoj pat iš gyvenamojo namo išėjo A. T. tėvas P. T. ir liepė tam vyrui ir moteriai išeiti iš jo kiemo. Vyriškis su moterimi išėjo iš kiemo ir išvažiavo. Jiems išvažiavus, jis pasiėmė automobilio remontui būtinas dalis ir taip pat išvažiavo. Po poros dienų, kalbantis telefonus su A. T., jis sužinojo, kad vėliau pas jį buvo atvažiavusi policija, kad tas vyriškis parašė pareiškimą ant A. T. (t. 4, b. l. 58–59). Parodymus patvirtino ir akistatos su R. Č. ir V. Č. metu (t. 1, b. l. 122–124; t. 2, b. l. 39–40).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė (duomenys neskelbtini) esantį vidinį kiemą, kuriame priekiu į vidinio kiemo vidų buvo pastatytas baltos spalvos automobilis ,,VW Passat“. Parodė vietą, kurioje stovėjo R. Č. – nugara į išėjimo iš kiemo pusę, kairiuoju šonu į stovintį automobilį. Taip pat parodė dešinį manekeno petį, nurodydamas, kad būtent ties šia vieta A. T. stumtelėjo R. Č. nuo automobilio (t. 2, b. l. 71–82).

Liudytojas P. T. patvirtino, kad 2022 m. liepos 20 d. nuo ryto kieme pjovė žolę. Prieš 12 val. jis nuėjo į namo vidų, laiptinėje ketino persirengti. Persiaudamas kelnes, pro langą matė kieme stovintį baltos spalvos automobilį ,,VW Passat“, matė sūnų ir dar kažkokį vyriškį. Staiga išgirdo, kaip sūnus sušuko – kam lupi, ką darai, pro langą pamatė, kaip sūnus atstumia vyriškį nuo automobilio. Detaliai visko neįžiūrėjo, nes vaizdą užstojo automobilis, tačiau iš to, kad vyriškis pasitraukė nuo automobilio, suprato, kad jį nuo jo atstūmė sūnus. Tuomet jis greitai išbėgo į kiemą, visi rėkė, tuomet jis liepė vyriškiui išeiti iš kiemo ir jis su žmona iš kiemo išėjo ir išvažiavo. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas, taip pat ir tas vyriškis su žmona. Vyriškis policijos pareigūnams pradėjo pasakoti, kad jis jį išstūmė iš kiemo, o sūnus jį sumušė, tačiau ant to vyriškio veido nesimatė jokių sužalojimų (t. 4, b. l. 56–57). Parodymus patvirtino ir akistatos su R. Č. ir V. Č. metu (t. 1, b. l. 131–132; t. 2, b. l. 31–32).

Liudytojas G. S. patvirtino, kad tarnybos metu dirbo kartu su tyrėju E. P. 2022 m. liepos 20 d. apie 12.31 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), autoservise, prieš penkias minutes pranešėjui sudavė kumščiu į veidą (duomenys neskelbtini) direktorius. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas R. Č., kuris paaiškino, kad atvyko apžiūrėti parduodamo automobilio, apžiūrint automobilį jis paklibino automobilio arką ir automobilio pardavėjas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. T., sudavė jam vieną smūgį į kairį smilkinį. Vyras ranka parodė į kairį smilkinį, į kurį jam buvo suduotas smūgis. Ta vieta nebuvo apaugusi plaukais ir ant jos jokių paraudimų ar kraujosruvų nebuvo matyti. Vyras į tą vietą parodė kelis kartus. Visi įvykio dalyviai buvo labai nepatenkinti. A. T. paaiškino, kad vyriškis atėjo apžiūrėti automobilio ir ranka pradėjo lenkti automobilio arką, todėl jis jį atstūmė nuo automobilio, tačiau jam smūgių nesudavė. Įvykio vietoje tai pat buvo ir P. T., kuris tai pat paaiškino, kad R. Č. niekas nemušė. Dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą (t. 4, b. l. 57).

Liudytojas E. P. patvirtino, kad prisimena, kaip tarnybos metu, jam dirbant su vyriausiuoju patruliui G. S., 2022 m. liepos 20 d. apie 12.31 val. buvo gautas pranešimas, kad autoserviso direktorius sumušė pranešėją, suduodamas kumščiu į veido sritį. Pranešėjas nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko R. Č., kuris tik išlipus iš automobilio, pradėjo aiškinti, kad jį sumušė autoserviso direktorius, kuomet jis apžiūrinėjo automobilį, kurį norėjo pirkti. R. Č. aiškino, kad apžiūrint automobilį jis jam netiko, kadangi jo arka buvo surūdijusi ir jis ranka parodė rūdis ant arkos. Jam prisilietus prie arkos, pradėjo byrėti rūdys ir tuomet jam autoserviso direktorius sudavė vieną smūgį į veidą. Vėliau paaiškėjo, kad autoserviso direktorius buvo A. T. A. T. neigė trenkęs R. Č., tačiau pasakė, kad R. atstūmė nuo automobilio, kuomet jis jį apžiūrinėjo ir buvo paėmęs už automobilio arkos ir ją traukė į save. Vėliau atėjo P. T., kuris paaiškino, kad buvo namų koridoriuje ir pamatė, kad ant kiemo vyksta konfliktas tarp jo sūnaus ir nepažįstamo vyro, todėl jis išėjęs į kiemą išvijo nepažįstamą vyrą. Ant R. Č. veido jokių sužalojimų nesimatė. Veidas nebuvo paraudęs. R. Č. turėjo pretenzijų ir norėjo rašyti pareiškimą todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 4, b. l. 57–58).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini); tarp ūkinio pastato rytinės pusės ir gyvenamojo namo vakarinės pusės yra kiemas, išklotas betoninėmis plokštėmis, jame prie laiptų stovi baltos spalvos automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio ,,VW Passat“ dešinės pusės galinio rato, ant žemės, yra surūdijusio metalo gabaliukai; virš automobilio ,,VW Passat“ dešinio galinio rato ant metalinės konstrukcijos matosi 5 cm ilgio vieta pasidengusi rūdimis; ši metalinės konstrukcijos vieta 5 cm ilgyje yra palenkta į apačią, iš metalinės konstrukcijos yra iškritę surūdijusio metalo gabaliukai. (t. 1, b. l. 23–37).

Garso ir vaizdo įrašai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) Bendrojo pagalbos centro garso įraše, kurio ID 92036066735, matyti, kad skambučio pradžia 2022 m. liepos 20 d. 12.29 val.; įraše girdėti vyro, prisistačiusio R. Č., pokalbis su operatore; R. Č. nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini); nurodo, kad jis atvažiavo į servisą ir ,,nu uždavė man per veidą“; nurodo, kad nori policijos pareigūnų, kad greitosios nereikia (t. 1, b. l. 38–40; t. 2, paketas Nr. 1); 2) pareigūnų nešiojamos vaizdo kameros įraše Nr. 2022_0720_123500_005 matyti, kaip atvyksta policijos pareigūnai, kieme matyti A. T., nuo gatvės ateina R. Č. ir priėjęs parodo į A. T. ir pasako, kad jis jam kirto; sakydamas rodo į kairį smilkinį; A. T. sako ,,kirto? Jūs nejuokaukit“; paliečia R. Č. petį ir pasako, kad ,,šitaip aš jus va“, tuo pat metu šiek tiek stumtelėdamas R. Č.; prieina V. Č., R. Č. pasakoja, kaip jis atvyko apžiūrėti automobilio pagal skelbimą, apžiūrinėjant baltos spalvos ,,VW Passat“ jis ranka patraukė ties galine arka ir nukrito rūdys, tai A. Č. kirto jam; taip sakydamas parodo ranka kairį smilkinį; V. Č. priduria: ,,taip, kirto, tai tikrai, kad kirto“; policijos pareigūnas klausia, ar padarytas sužalojimas ir ar reikia į ligoninę; R. Č. atsako, kad nereikia, bet skauda; taip sakydamas patrina kairį smilkinį kaire ranka; įraše matyti kaip policijos pareigūnas E. P. prieina arčiau nukentėjusiojo ir žiūri į jo nurodytą sumušimo vietą; 2) vaizdo įraše Nr. 2022_0720_124540_008 matyti kaip R. Č. praeina šalia pareigūno, matyti jo kairė veido pusė; sužalojimų nematyti (t. 1, b. l. 41–47; t. 2, paketas Nr. 2).

Viešosios įstaigos ,,Lazdijų ligoninė“ gydytojo D. G. įraše nurodyta, kad 2022 m. liepos 20 d. 13.29 val. atvyko R. Č.; diagnozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas; anamnezė – kairio smilkinio dalies skausmas, trauma buityje prieš 0,5 val., sumušė kitas asmuo – trenkė kumščiu į galvą; objektyvi būklė: kairio smilkinio srities skausmingumas, palpuojant patinimas (t. 1, b. l. 62).

Apklaustas liudytojas D. G. patvirtino, kad nurodytu laiku apžiūrėjo atvykusį pacientą, papildomų aplinkybių neatsimena, tačiau pagal jo atliktus įrašus gali paaiškinti, kad nurodymas 0,5 val. reiškia, kad viskas buvo įvykę prieš 30 min., nubrozdinimų jis nenustatė. Gali paaiškinti, kad smilkinys nėra plaukuotoji galvos dalis, šį ligos kodą nurodė apibendrintai, nes pagal Ligonių kasos kodus nėra smilkiniui atskiro kodo, o pildydamas dokumentus jis privalo nurodyti ligos kodą (t. 4, b. l. 58).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. Č. poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 51).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas L. U. paaiškino, kad sužalojimas buvo nustatytas R. Č. atvykus į apžiūrą 2022 m. liepos 21 d. 10.30 val. Paprastai kraujosruva pradeda išryškėti įpusėjus pirmai parai, po vienos dviejų parų įgauna melsvai violetinę spalvą, po trijų–keturių parų kraujosruva pradeda pažaliuoti, o po septynių–devynių parų pakraščiai pradeda gelsti, tačiau tai yra tik orientaciniai požymiai, kadangi kraujosruvų susidarymas, jų spalva bei intensyvumas priklauso nuo individualių kūno savybių. Nurodė, kad nei paraudimas nei patinimas nekonstatuojamas kaip sveikatos sutrikdymas, kadangi juos gali sąlygoti įvairūs dalykai, tame tarpe ir visiškai nesusiję su smurtu. R. Č. sveikatos sutrikdymas konstatuotas, nes rasta kraujosruva. Apžiūrėjus nukentėjusiojo nurodytą vietą, nubrozdijimas taip pat nenustatytas (t. 4, b. l. 75).

Įvykio išrašo duomenys patvirtina, kad R. Č. pranešimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate užregistruotas 2022 m. liepos 20 d. 12.31 val. Skambučio Bendrajam pagalbos centrui laikas – 12.29 val. (t. 1, b. l. 19–22).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys, kad įvykio metu A. T. ir R. Č. buvo blaivūs (t. 1, b. l. 82–83).

2022 m. gruodžio 22 d. nutarimas patvirtina, kad juo R. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalyje, nes 2022 m. liepos 20 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini) apgadino A. T. automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas jam Eur turtinę žalą; R. Č. paskirta 50 Eur bauda (t. 2, b. l. 153–154).

Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad R. Č. darbingumo lygis – 45 procentai (t. 3, b. l. 52).

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo 2022 m. liepos 20 d. susiklostė konfliktinė situacija, po kurios R. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą dėl kaltinamajam priklausančio automobilio ,,VW Passat“ galinės arkos sužalojimo, o A. T. pateiktas kaltinimas dėl nukentėjusiojo sužalojimo. Nukentėjęs ir jo sutuoktinė tvirtina, kad kaltinamasis smūgiavo kumščiu nukentėjusiajam į kairį smilkinį, o kaltinamasis, jo tėvas bei draugas (o bylos nagrinėjimo metu ir kaltinamojo įmonės darbuotojas) tvirtina, kad tokių veiksmų kaltinamasis neatliko. Esant byloje nustatytai konfliktinei situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų asmenų parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga ir tokiais parodymais remtis, o šių standartų neatitinkančius parodymus atmesti. Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

2022 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje patvirtina, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 12.15 val. R. Č., apžiūrinėdamas A. T. automobilį ,,VW Passat“, palenkė galinį sparną, jį apgadino ir padarė A. T. 50 Eur turinę žalą. Po to, kai R. Č. sugadino svetimą turtą (kaltinamojo automobilį), tarp jų kilo konfliktas, po kurio, 2022 m. liepos 21 d. R. Č. nuvykus apžiūrai pas teismo ekspertą, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairiajame smilkinyje. Taigi šioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi dviejų skirtingų konfliktuojančių ir suinteresuotų asmenų grupių parodymai.

Kaip minėta, kaltinamasis neprisipažįsta dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. Č., dėl jam nustatytos poodinė kraujosruvos padarymo kairio smilkinio srityje. Nuo pat pirmojo kontakto su policijos pareigūnais kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad smūgio nesudavė, pripažino tik aplinkybę, kad nukentėjusiajam sulenkus jo automobilio galinį sparną (arką), jis ranka per nukentėjusiojo kairį petį jį atstūmė nuo automobilio, kad šis jo nelankstytų. Tą aplinkybė, kad kaltinamasis tik atstūmė nukentėjusįjį, bet nesudavė smūgio, patvirtino ir liudytojas L. M. Tai, kad automobilio galinį sparną (arką) sulankstė nukentėjęs, konstatuota įsiteisėjusiu nutarimu. Nors liudytojas P. T. (kaltinamojo tėvas) tvirtino matęs, kad kaltinamasis smūgio nukentėjusiajam nesudavė, tačiau šio liudijimo teismas nelaiko patikimu. Kaip matyti iš liudytojo parodymų jis buvo namo viduje, atkreipė dėmesį ir pro langą pažiūrėjo tik kilus triukšmui, t. y. jau po pačio įvykio. Kaltinamasis ir nukentėjęs buvo už automobilio (žiūrint iš liudytojo buvimo vietos), taigi, jam vaizdą užstojo automobilis. Pats liudytojas teisiamajame posėdyje nurodė, kad nematė, kaip sūnus atstūmė nukentėjusįjį rankomis, girdėjo šūkavimus, matė šiek tiek sūnaus rankų pro bagažinės langą (t. 4, b. l. 56–57). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kurioms esant liudytojas matė įvykį, teismas negali jo parodymų laikyti patikimais, paneigiančiais kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikalstamos veikos. Taigi, kaltinamojo nuoseklius parodymus dėl to, kad smūgio į smilkinį nukentėjusiajam nesudavė patvirtina liudytojo L. M. parodymai.

Vertinant nukentėjusiojo parodymus, pažymėtini šie aspektai. Nuo pat pradžios nukentėjęs tvirtino, kad kaltinamasis jam smūgiavo, tačiau jo nurodomos šio smūgio sudavimo aplinkybės nebuvo nuoseklios. Skambindamas Bendrajam pagalbos centrui operatorei nurodė, kad jam buvo suduota per veidą. 2022 m. liepos 20 d. apklausos metu (t. 1, b. l. 87) nurodė, kad buvo smūgis į kairės pusės smilkinį jam nuėjus nuo apžiūrimo automobilio per 2 metrus. 2023 m. sausio 11 d. nurodė, kad stovint prie automobilio, atsisuko į kaltinamąjį ir jis ranka smūgiavo į kairį smilkinį (t. 1, b. l. 98). Akistatos su kaltinamuoju metu nurodė, kad jam buvo suduotas smūgis į dešinį smilkinį (t. 1, b. l. 132). Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu R. Č. nurodė, kad atsitiesus jam kaltinamasis sudavė smūgį į kaktą. Tikslindamas nurodė, kad smūgis suduotas virš kairio antakio (t. 4, b. l. 54). Aiškindamas aplinkybes, kodėl gydymo įstaigoje nurodyta, kad sužalojimas yra plaukuotoje dalyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis yra apsikirpęs (t. 4, b. l. 55), nors teismo ekspertas L. U. patvirtino, kad vieta, kurioje nukentėjusiajam nustatytas kūno sužalojimas, nepriskirtina plaukuotajai galvos daliai. Paaiškindamas šiuos parodymų pokyčius, nukentėjęs nurodė, kad dėl jam nustatytų ligų, svyruojančio cukraus kiekio organizme, jis gali daug ko neatsiminti, gali pasakyti bet ką ir klysti (t. 4, b. l. 54–55, 78). Sulyginus nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu fiksuotas aplinkybes su įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotomis aplinkybėmis matyti, kad nukentėjęs klysta ir dėl konkrečios vietos, kurioje įvyko konfliktas. Vaizdo įrašuose (Nr. 2022­_0720_123500_005 ir Nr. 2022_0720_124540_008) nukentėjusiojo nurodomoje vietoje nematyti jokių sužalojimų. Tai, kad jokių sumušimo žymių nukentėjusiojo nurodytoje vietoje nematė, patvirtino ir liudytojas E. P., kuris, kaip matyti įraše Nr. 2022­_0720­_123500_005 (12.37 val.), prieina prie nukentėjusiojo ir pasižiūri į jo nurodytą vietą. Nors, kaip nurodo liudytoja V. Č., kuri yra slaugytojos padėjėja, važiuojant į ligoninę ji matė vyro smilkinyje paraudimą ir nubrozdinimą. Iš gydytojo įrašo ligoninėje matyti, kad čiuopiant nustatytas audinių patinimas, liudytojas D. G. patvirtino, kad nubrozdinimų nefiksuota. Iš teismo eksperto L. U. duotų paaiškinimų matyti, kad nei paraudimas nei patinimas nesudaro pagrindo konstatuoti sveikatos sutrikdymą, kadangi paraudimas ir patinimas gali atsirasti dėl įvairių kitų individualaus organizmo būklių, kurios gali būti ir visiškai nesusiję su kūno sužalojimu. Nurodė, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam nustatytas dėl apžiūros metu rastos kraujosruvos, kuri, pagal jos spalvą, galėjo būti padaryta iki apžiūros, maždaug nuo kelių ar keliolikos valandų iki vienos ar dviejų parų laikotarpiu, priklausomai nuo individualaus organizmo reakcijos. Taigi, negalima vienareikšmė išvada, kad specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas nukentėjusiajam atsirado konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, įvykusio 2022 m. liepos 20 d., metu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjęs ligoninėje apžiūrėtas 2022 m. liepos 20 d. 13.29 val. Įraše iš jo žodžių gydytojas nurodė, kad sužalojimas padarytas maždaug 30 min. iki apžiūros. Iš ataskaitos (t. 1, b. l. 19) matyti, kad R. Č. skambutis policijoje gautas 12.31 val., liudytojas G. S. patvirtino, kad fiksuojant nukentėjusiojo pranešimą buvo nurodyta, kad nukentėjęs buvo sumuštas maždaug prieš 5 min. Kaip nurodo nukentėjęs ir liudytoja V. Č. policijai skambino vos tik jie išėjo iš kaltinamojo kiemo ir pavažiavo apie 50–100 m nuo kaltinamojo namo. Įvertinus visus šiuos fiksuotus laiku, spręstina, kad nukentėjęs turėjo būti sužalotas apie 12.20–12.25 val. Atsižvelgus į tai, negalima racionaliai paaiškinti, kodėl nukentėjęs ligoninėje nurodė, kad buvo sužalotas prieš 30 min. iki apžiūros, kaip pagal jo, liudytojos V. Č. parodymus, fiksuotą pagalbos skambučio laiką, liudytojo G. S. parodymus, sužalojimas galėjo būti padarytas daugiau nei prieš valandą iki apžiūros.

Nukentėjusiojo aptartų parodymų analizė, jų vertinimas kitų byloje esančių objektyvių įrodymų kontekste, leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjęs neprisimena visų įvykio aplinkybių, nurodo jas skirtingai, jo duodami parodymai nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Visos šios aplinkybės teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad jo duodami parodymai yra nepatikimi ir dėl jų nepatikimumo jais negalima pagrįsti nuosprendžio.

Kaltinimas A. T. grindžiamas ir nukentėjusiojo sutuoktinės, liudytojos V. Č. parodymais, todėl teismas aptars jų įrodiminę reikšmę. Pirminės apklausos metu 2022 m. liepos 20 d. (t. 2, b. l. 3) liudytoja patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis kumščiu trenkė jos vyrui į kairį smilkinį, tačiau negalėjo pasakyti, kuria ranka smūgis buvo suduotas. Teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus liudytoja nurodė, kad A. T. vyrui sudavė ranka, tačiau kuria ranka sudavė, nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai (t. 4, b. l. 56). Iš policijos pareigūnų nešiojamų kamerų įrašų matyti, kad pareigūnams atvykus aiškintis įvykio aplinkybių, liudytoja vis kartojo, kad A. T. tikrai kirto, taigi, nenurodė jokių aplinkybių apie smūgį kumščiu į smilkinį (įrašas Nr. 2022_0720_123500_005). Tokie parodymai kelia abejones dėl to, ką tiksliai liudytoja galėjo matyti. Liudytoja parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kur buvo jos sutuoktinis ir kaltinamasis smūgio sudavimo metu ir kur buvo ji. Iš liudytojos nurodytos vietos matyti, kad ji stovėjo maždaug toje vietoje, kur prasideda įėjimas į gyvenamąjį namą (t. 2, b. l. 22, nuotrauka Nr. 5), jos vyras su kaltinamuoju – prie automobilio (nuotrauka Nr. 6). Jos parodytas vietas sugretinus su įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotu vaizdu (t. 1, b. l. 28, nuotrauka Nr. 5), matyti, kad ji stovėjo nuo nukentėjusiojo ir kaltinamojo maždaug per nuotraukoje fiksuoto automobilio ilgį, t. y. maždaug už 4–5 m nuo sutuoktinio buvimo vietos. Kaip matyti iš jos bei kitų įvykį mačiusių asmenų parodymų, viskas vyko labai greitai. Kaltinamasis pripažino, kad kuomet nukentėjęs pasilenkęs ir patraukęs sulenkė automobilio galinį sparną (arką), jis dešine ranka stumtelėjo nukentėjusįjį per petį, kad šis atsitrauktų ir nelankstytų jo automobilio. Įvertinus tai, kad liudytoja buvo 4–5 m atstumu nuo nukentėjusiojo ir kaltinamojo, beveik tiesiai už nukentėjusiojo, nukentėjęs į ją smūgio metu stovėjo labiau nugara, šalia automobilio, dešiniau buvo kaltinamasis, abejotina, ar ji galėjo tiksliai pamatyti, kas vyko tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, todėl kaltinamojo mostą ranka pastumiant jos vyrą, galėjo palaikyti smūgiu. Būtent ši aplinkybė paaiškintų jos kartojimą aptartame vaizdo įraše, kad kaltinamasis, kad kirto, tai tikrai kirto. Vertinant liudytojos parodymus pažymėtina ir tai, kad tik ji viena iš visų buvusiųjų iš karto po įvykio matė paraudimą vyro smilkinyje ir nubrozdinimą, kurių daugiau niekas nepastebėjo ir nefiksavo.

Aptarti liudytojos V. Č. parodymų prieštaravimai dėl esminių įvykio aplinkybių, tai, kad jos nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai, jos nurodomos aplinkybės apie padarytą sužalojimą niekaip nedera su gydytojo ir teismo eksperto konstatuotomis aplinkybėmis, jų nepatvirtina ir šalia buvę, bylos baigtimi nesuinteresuoti, liudytojai E. P. ir G. S., ji yra ir nukentėjusiojo sutuoktinė, neleidžia teismui šios liudytojos parodymų pripažinti patikimais, leidžiančiais jų pagrindu spręsti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką.

Teismas pažymi ir tai, kad aukščiau aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad nukentėjęs ir liudytoja V. Č. įvykio aplinkybes linkę nurodyti jiems palankesniame kontekste. Nutarimu (t. 2, b. l. 153–154) nustatyta, kad R. Č. sulenkė kaltinamojo automobilio galinį sparną. Nukentėjęs patvirtino, kad paskirtą baudą sumokėjo. Taigi, įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytas faktas, kad konfliktas kilo dėl kaltinamojo sugadinto turto, kurį sugadino nukentėjęs. Tačiau iš pareigūno nešiojamos kameros fiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad ir nukentėjęs ir jo sutuoktinė kategoriškai tvirtina, kad R. Č. nesulankstė automobilio galinio sparno, o tik jį palietė. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad nukentėjęs, liudytoja V. Č. linkę įvykio aplinkybes interpretuoti taip, kaip naudingiau jiems. Šioje byloje jie suinteresuoti kaltinamojo nuteisimu, byloje yra ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjęs jau pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, todėl tai gali įtakoti jų parodymų teisingumą. Šiame kontekste nustačius ir jų parodymų esminius neatitikimus kitiems byloje esantiems įrodymams, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrindžiamas vien tik jų parodymais.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamo asmens kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

A. T. neigia smūgiavęs į smilkinį nukentėjusiajam, jo nurodomą aplinkybę patvirtina liudytojas L. M., nukentėjusiojo ir liudytojos V. Č. parodymais dėl jų nepatikimumo grįsti nuosprendžio nėra galimybės, o specialisto išvada dėl nustatyto sveikatos sutrikdymo savaime neįrodo, kad nustatytą sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis. Kitokių įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus, nėra. Vertindamas šią situaciją teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste nepakankamos pripažinti, kad A. T. tyčia kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam į kairį smilkinį ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Toks vertinimas atitinka ir nekaltumo prezumpcijos principą, reiškiantį, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).

Atsižvelgęs į visus išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad surinkti įrodymai nepatvirtina, kad A. T. padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 42,64 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 69–75), nukentėjęs pareiškė 2 000 Eur dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 154).

Atsižvelgus į tai, kad nustatyta, kad kaltinamojo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, nėra civilinei atsakomybei būtinų, aukščiau aptartų sąlygų, civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtini (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

III. Dėl kardomosios priemonės ir išlaidų advokato darbui apmokėti

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 132–135), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis išreiškė prašymą priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-222/2020). Taigi spręsdamas dėl išteisintam asmeniui už advokato darbo apmokėjimą iš valstybės priteistinos sumos dydį teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, jos apimtį, kitas svarbias aplinkybes.

A. T. prašo priteisti 1 452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos pateiktu pinigų priėmimo kvitu (t. 4, b. l. 70). Gynėjas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie truko penkias valandas, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro trys tomai, todėl teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, jos apimtį, neturi pagrindo daryti išvadą, kad prašoma priteisti pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti 1 452 Eur suma yra nepagrįsta ar neproporcinga, todėl 1 452 Eur priteistini iš valstybės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 42,64 Eur turtinės žalos priteisimo iš A. T., palikti nenagrinėtą.

R. Č. civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš A. T. palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti A. T. iš valstybės 1 452 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.