- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-268-777/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02864-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- I. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. (toliau – ieškovas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-05 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo ir ieškinys grąžintas ieškovui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2016-11-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 872,03 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18096-512/2016 atsisakė priimti jo ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl teikia ieškinį pagal atsakovės gyvenamąją vietą.Ieškovas nurodė, kad siekdamas atgauti iš jo neteisėtai išieškotas sumas, teikia teismui ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovui padarytos žalos, patirtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą ir su jo išieškojimu susijusias išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-05 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo ir jį grąžino ieškovui.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turimų duomenų nustatyta, kad atsakovė 2011-08-25 deklaravo, jog išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės gyvenamoji vieta būtų Klaipėdos rajone, nėra. Ieškovas teismingumo pasirinkimo teisės neturi, išimtinio teismingumo taisyklės netaikomos.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byla pagal pareikštą ieškinį neteisminga Klaipėdos rajono apylinkės teismui, nes atsakovės gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais ieškovas su ieškiniu turėtų kreiptis į Jungtinę Karalystę pagal atsakovės gyvenamąją vietą. Todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-05 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo teritorinio teismingumo pagal CPK ir ES teismų jurisdikcijos (pagal naująją Luganos konvenciją) teisines kategorijas. Byla negali būti priskirta Jungtinės Karalystės teismams, nes abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ieškovas (atsakovas pagal ieškinį dėl išlaikymo priteisimo) gyvena Lietuvoje, šis teisminis procesas yra tos pačios civilinės bylos dėl išlaikymo priteisimo, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dalis, tąsa. Jungtinės Karalystės įstatymai gali net neturėti tokio instituto kaip „žalos, patirtos taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimas“. Vien ta aplinkybė, kad viena iš šalių pakeitė savo gyvenamąją vietą, negali būti pagrindu atsisakyti ginti pažeistas teises pagal įstatymus tos šalies, kurios įstatymai detaliai reglamentuoja šį institutą.Apeliantas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Reglamentas) numato, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Šiuo atveju žala padaryta ir atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantas nurodė, kad nacionaliniam (Lietuvos) teismui priklauso išimtinė kompetencija pagal Reglamentą, kadangi šio ieškinio reikalavimas yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu (Reglamento 24 straipsnio 5 dalis). Ieškinio atmetimas yra ieškovo neteisėto veikimo, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimo sąlyga. Reiškiamas reikalavimas yra neišvengiamai, neatsiejamai susijęs su teismo sprendimo, kuriuo Klaipėdos apygardos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, tolesniu vykdymu ir jo sukeliamais padariniais.Apeliantas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ numato, jog jurisdikcija priklauso vienos iš išlaikymo prievolės šalių gyvenamosios vietos šalies teismui. Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad byloje buvo sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, todėl ieškinį Lietuvos teismams taip pat įgalina teikti ir šio reglamento nuostatos nepriklausomai nuo to, kad pagal nacionalinę teisę šioje byloje šalių santykis kvalifikuotinas kaip deliktinis ir nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Lietuvos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) stadijoje teismas ex officio privalo patikrinti, ar kreipiantis į teismą laikytasi teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, viena iš kurių yra bylos teismingumas tam teismui, į kurį kreipiamasi, ar apskritai Lietuvos Respublikos teismui. Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesine pozicija, kad jo reiškiamas ieškinys yra neteismingas Lietuvos teismui, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius taikyti tarptautinės teisės teismų specialiąją jurisdikcijos taisyklę, numatančią, kad ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose (Reglamento 7 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tokiems apelianto argumentams pritaria. Apelianto pareikšto ieškinio dalykas yra deliktinio pobūdžio. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-589/2006).Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pagal Reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Pagal Reglamento 5 straipsnio 3 punktą, byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto atsakovui, be jo gyvenamosios vietos teismo, gali būti iškelta ir vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teisme. Taigi vadovaujantis minėta nuostata jurisdikciją gali nulemti ne tik atsakovo gyvenamoji vieta, bet ir alternatyvusis kriterijus, o ginčo jurisdikcija tokiu atveju priklauso nuo ieškovo pasirinkimo (Teisingumo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Krejci Lager & Umschlagbetrieb, C-469/12, 20 punktas). Ši specialiosios jurisdikcijos taisyklė taip pat pagrįsta ypač glaudaus ryšio tarp ginčo ir vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, buvimu, taip pat tinkamu teisingumo vykdymu ir naudingu proceso organizavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis Nr. 3K-3-462-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios jurisdikcijos taisykle siekiama skatinti atvejus, kad bylą nagrinėtų teismas, turintis tam tikrų praktinių privalumų, tokių kaip pirminės žinios, susijusios su bylos faktais, esantis arčiau aktualių įrodymų ir kt.Rašytinė bylos medžiaga bei LITEKO duomenys patvirtina, jog byla dėl išlaikymo priteisimo buvo nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme (toliau – teismas). Teismas 2013-11-04 nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo (apelianto) laikiną išlaikymą ieškovei, iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Nutartį teismas leido vykdyti skubiai. Išnagrinėjęs bylą teismas priėmė sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas teismingumo pasirinkimo teisės neturi. Apeliantas turi pasirinkimo teisę ieškinį pateikti nacionaliniam (Lietuvos) teismui, siekiant naudingo proceso organizavimo.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Dėl kitų apelianto skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.Iš rašytinės bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas turėjo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 100 Eur už ieškinio parengimą ir 100 Eur už atskirojo skundo parengimą.Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-05 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškovo A. B. ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.