Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-11 · Civilinė byla Nr. 2S-842-803/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
2S-842-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09914-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
Danske Bank A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-842-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09914-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo D. S. prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Danske Bank A/S, R. K., K. K., BUAB NBG grupė, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 7 dalies pagrindu atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio (353 Eur) sumokėjimo.

2. Nurodė, kad 2020 m. sausio 8 d. buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria pareiškėjui yra tik atidėtas 353 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki galutinės nutarties civilinėje byloje Nr. A21831-931/2020 priėmimo. Paaiškino, kad turtinė padėtis šiuo metu dar yra prasta: visos pajamos šiuo metu yra 50,70 Eur mėnesinė skatinamoji stipendija už gerus mokslo rezultatus, turi išlaikyti nepilnametę dukrą, nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, ilgą laiką įsidarbinti negali, Kauno darbo birža pagal pareiškėjo išsilavinimą nė vienos darbo vietos Kaune irgi nepasiūlė, todėl objektyvių galimybių susitaupyti šiandien dienai neturi, dėl ko neginčijamai neturės objektyvios galimybės sumokėti labai jam didelės šiuo metu 353 Eur sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. S. 2020 m. balandžio 8 d. prašymą dėl atleidimo nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies.

4. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. prašymo matyti, kad pareiškėjas prašo atleisti jį nuo 353 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, kai buvo sprendžiamas pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas. Minėta nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą ir 2020 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikus nepakeistą.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014), pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – 2020 m. balandžio 8 d. prašymą išspręsti iš esmės: (pri)taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalies pagrindą ir pareiškėją atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio (353 Eur) ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šio atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria yra/buvo atsisakyta priimti 2020 m. balandžio 8 d. D. S. prašymą, galiojimą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. pareiškėjo turtinė padėtis nuo 2019 m. spalio 9 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo tik dar labiau pablogėjo, todėl ir buvo kreiptasi į pirmosios instancijos teismą;

6.2. pirmosios instancijos teismas neįsigilino, kad CPK 96 straipsnio 7 dalis yra atskira specialioji išimtinė teisė norma, kuri negali būti siejama su CPK 79-87 straipsniais (dėl žyminio mokesčio nustatymo, apskaičiavimo, mokėjimo ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

8. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu dėl to, kad pareiškėjo mokėtino žyminio mokesčio klausimas jau išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, nes šiuo atveju jis pareiškė prašymą remdamasis CPK 96 straipsnio 7 dalimi, kuri negali būti siejama su CPK 79-87 straipsniais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko pagrįstais.

9. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti apelianto prašymą motyvavo tuo, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju ši procesinės teisės norma taikyta nepagrįstai.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi atidėjo pareiškėjui D. S. 353 Eur žyminio mokesčio dalies už prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjimą iki galutinio sprendimo (nutarties) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. A2-1831-931/2020 priėmimo. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 8 d. pateikė pirmosios instancijos teimui prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio (353 Eur) sumokėjimo, kuriame nurodė, kad jam yra tik atidėtas 353 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki galutinio (sprendimo) nutarties civilinėje byloje Nr. A21831-931/2020 priėmimo. Šiame prašyme pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo padėtis yra itin bloga, objektyvių galimybių susitaupyti neturi, todėl akivaizdu, kad po 2020 m. balandžio 14 d. numatyto teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas neginčijamai neturės objektyvios galimybės sumokėti labai jam didelės šiuo metu 353 Eur sumos, todėl prašė remiantis CPK 96 straipsnio 7 dalimi atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Taigi pareiškėjas 2020 m. balandžio 8 d. pateiktu prašymu iš esmės prašė atleisti jį iš dalies nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taikant CPK 96 straipsnio 7 dalį.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1062-110/2014 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams D. S., R. K., K. K. dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, trečiasis asmuo BUAB „NBG grupė“, 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisė iš pareiškėjo į valstybės biudžetą nesumokėtą 353 Eur dydžio žyminį mokestį, 16,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

12. CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą fiziniams asmenims yra suteikta teisė prašyti atleisti juos nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir baigiamojoje civilinio proceso stadijoje, t. y. teismas gali iš dalies sumažinti fizinio asmens prievolės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, valstybei dydį. Toks prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1412-117/2015). Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo/atleidimo, grindžiamas CPK 83, 84 straipsnių normomis. Dėl to teismo išvada, kad pareiškėjo pateiktas 2020 m. balandžio 8 d. prašymas dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi yra nepagrįsta.

13. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias procesinių dokumentų priėmimą, dėl ko klausimą išsprendė neteisingai. Konstatavus, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu prašymą atsisakyta priimti nepagrįstai, skundžiama nutartis naikinama ir pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi procesinių dokumentų priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, be to, pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei iš esmės pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas, t. y. dėl jo pagrįstumo teismas nesprendė, todėl šiuo metu apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo prašymas iš esmės negali būti išnagrinėtas.

14. Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme sustabdyti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties galiojimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančioms nuostatoms, o pagal CPK 338 straipsnį tokios pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teisme. Vertinant šias normas kartu, darytina išvada, kad teismo nutartis, taip pat kaip ir teismo sprendimas, įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o esant apskųstai teismo nutarčiai atskiruoju skundu, po atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 18 straipsnį visiems asmenims yra privalomi tik įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, nagrinėjamu atveju pareiškėjui atskiruoju skundu apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d nutartį, ši nutaris nėra įsiteisėjusi ir todėl negali būti priverstinai vykdoma. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – skundžiamos nutarties vykdymo sustabdymas – negali būti taikoma, nes ši teismo nutartis negali būti vykdoma priverstinai vien dėl to, kad ji yra apskųsta apeliacine tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo D. S. 2020 m. balandžio 8 d. prašymo dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė