- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- e2YT-11363-359/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00669-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., J. J., A. K., J. Ž., L. K., K. K., valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys –R. B., J. J., A. K., J. Ž., L. K., L. K., K. K. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos B. K., mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja priėmė atsiradusį palikimą.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jos tėvai S. K. ir B. K. gyveno santuokoje, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Jie susilaukė šešių vaikų: G. V., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini),, J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)). B. K. sutuoktinis S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina B. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškime teismui dar nurodyta, kad mirusiosios B. K. asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Šiuos pastatus B. K. paveldėjo po sutuoktinio S. K. mirties. Mirus B. K. niekas per nustatyta įstatymo terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Iki motinos mirties pareiškėja gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini). Mirus motinai pareiškėja ją palaidojo. Po jos mirties sutvarkė visus motinos daiktus – drabužius, namų apyvokos daiktus, nuotraukas, toliau gyveno tuose namuose (duomenys neskelbtini), tvarkė, prižiūrėjo tuos namus, mokėjo mokesčius, šiuose namuose gyvena iki šiol. Laiko namus kaip savus, tai yra faktiniais aktyviais veiksmais pradėjo valdyti palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. B., J. Ž., J. J., K. K. savo atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinė reikšmė turinčio fakto nustatymo nurodė, kas su pareiškimu sutinka, prašo pareiškimą tenkinti, o bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys A. K., L. K., L. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą B. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. K. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra B. K. ir S. K. dukra. S. K. ir B. K. susituokė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė S. K. (Duomenys neskelbtini) mirė B. K.. Po motinos B. K. mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iki motinos mirties gyveno kartu su B. K., jai mirus ją palaidojo sutvarkė jos daiktus, mokėjo mokesčius, toliau gyvena šiuose namuose, juos tvarko prižiūri.
Iš byloje pateiktos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos 2023-04-06 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja G. V., gim. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo ir nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2023-05-09 (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus B. K. sudarytų testamentų, testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.
Mirus B. K. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, tai yra per nustatytą įstatymu laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos B. K. mirties priėmė jos vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos B. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad G. V. iš karto po savo motinos B. K., mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji ir naudojosi motinos turtu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, naudojosi kitais jai priklausančiais daiktais, tame turte (name) gyvena. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjos mirties ir pareiškėja elgėsi su B. K. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiosios B. K., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys: R. B., J. J., J. Ž., K. K., VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad G. V. po motinos B. K. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po B. K. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po B. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra G. V. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). G. V. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V. po motinos B. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiosios turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos G. V. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos B. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.