Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, nuotolinėmis ryšio priemonėmis, naudojant ZOOM programą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovui G. K., dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus A. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo gimimo nuolat rūpinasi vaiku, užtikrina kasdieninius sūnaus poreikius, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, vaikas labai prie jos prisirišęs, jam reikalinga motinos globa. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, bus visiškai juo pasirūpinta, vaikas bus saugus, bus užtikrintas pastovus dienos režimas, priežiūra, stabili aplinka, tenkinanti jo poreikius. Tai labiausiai atitinka nepilnamečio sūnaus interesus. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu ginčai nekyla, atsakovui nėra kliūčių bendrauti su sūnumi ir atsakovas su vaiku bendrauja dažnai, nes jie gyvena netoliese. Vaikas su tėčiu bendrauja noriai. Todėl konkrečios bendravimo tvarkos neprašo nustatyti, o prašo nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja, atsižvelgus į vaiko sveikatos būklę, išreikštą pageidavimą, užimtumą, tėvo poreikius ir galimybes.

4. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodė, kad siekiant užtikrinti visapusišką sūnaus poreikių patenkinimą, reikalinga per mėnesį mažiausiai 440 Eur suma. Sūnui išlaikyti skiriamos lėšos per mėnesį sudaro: maistas - 120 Eur; mokestis už darželį - 52 Eur; rūbai, avalynė (skaičiuojant išlaidas visus metus keičiantis sezonui, vidutiniškai per mėnesį), sudaro 70 Eur: 40 Eur rūbams, 30 Eur avalynei; higienos ir švaros priemonės (šampūnas, muilas, dantų pasta, skalbimo milteliai ir kt.), kirpykla - 15 Eur; vaistai, vitaminai, papildai - 20 Eur; žaislai, lavinimo priemonės - 40 Eur; laisvalaikio išlaidos (pramogos, atostogų praleidimas) - 30 Eur, aprūpinimas gyvenamuoju būstu (sūnui tenkanti mokesčių dalis už elektrą, vandenį, buto nuomą) - 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi pakankamas pajamas ir galimybes išlaikyti sūnų, prašo priteisti iš atsakovo pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, t.y. 220 Eur per mėnesį, iki sūnus sulauks pilnametystės. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufruktore paskirti ieškovę. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudaro apie 1000 Eur per mėnesį (įskaitant gaunamas premijas). Ji turi nekilnojamąjį turtą, moka banko kreditą.

II. Atsakovo pozicijos ir argumentai

6. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje į pradinį ieškinį nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie nepilnamečio vaiko A. K. nepriežiūrą ar tėvų netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu. Šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. A. K. su motina G. K. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais, Namuose švaru ir tvarkinga. A miega atskiroje vaikiškoje lovelėje, namuose yra kiti reikiami baldai ir buitinė technika, Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos miegui, poilsiui, laisvalaikiui. Jis lanko darželį, į kurį atveda rytais mama, iš darželio pasiima mama arba tėtis. Pasak motinos, vaikas lankosi pas tėtį, kartais pas jį praleidžia savaitgalį. Ji nedaro kliūčių tėvui bendrauti su vaiku, tėvo ir vaiko bendravimas vyksta pagal poreikį, atsakovas gali sūnų aplankyti kada panorėjęs. Skyriaus nuomone, nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimas atitinka nepilnamečio interesus.

Teismo posėdžio metu VTAS atstovė pateiktą išvadą palaikė. Paaiškino, kad atsakovas reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra pareiškęs, nepilnametis šalių sūnus faktiškai gyvena su ieškove ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame vaikas turi atskirą kambarį, jam sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Pokalbio metu vaikas išsakė, kad nori gyventi su mama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 2014 m. birželio 7 d. Šiaulių Šv. Jurgio parapijoje ir įregistravo 2014 m. birželio 14 d. Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 213 (byloje pateiktas santuokos liudijimo originalas).

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

9. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė pripažįsta, kad šeimoje prasidėjus konfliktams dėl atsakovo potraukio alkoholiui, ji su sūnumi išėjo gyventi atskirai. Pati ieškovė vertina, kad jai pritrūko lojalumo sutuoktinio atžvilgiu, todėl jų keliai išsiskyrė. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog išgeria, tačiau teigė, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, nes ji jį paliko, buvo neištikima, iššvaistė jo pinigus, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovas kito sutuoktinio kaltės įrodymų nepateikė.

10. Esant šioms šalių nurodytoms aplinkybėms ir byloje neesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pakankamai pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Jų santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė jai palikti jos santuokinę pavardę „K“. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šiam ieškovės prašymui neprieštarauja. Todėl, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu jų turėtos pavardės, atitinkamai „K“ ir „K“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

12. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė sau išlaikymo, todėl šalims išlaikymas viena iš kitos nepriteistinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

13. Byloje nustatyta, kad gyvendamos santuokoje, šalys susilaukė sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) kuris yra nepilnametis. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiam ieškovės prašymui neprieštarauja, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė savo poziciją, pareikšdamas, kad nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo. Atsakovas, argumentuodamas savo nesutikimą, nurodė, kad ieškovės gyvenamajame bute nėra sudarytos saugios sūnaus sveikatai sąlygos, bute yra vitrininiai langai pro kuriuos nepilnametis sūnus lengvai gali iškristi.

14. Atsižvelgus į atsakovo išsakytą poziciją, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikį papildomą informacija apie šeimos aplinkos sąlygas. Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena trijų kambarių 100 kv.m. bute su visais patogumais, butas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Vvaikas turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi baldai ir daiktai reikalingi laisvalaikio praleidimui, ugdymui, poilsiui. Bute išorinės sienos iš panoraminių langų, už kurių įrengtos apsauginės tvorelės. Languose įdėtos apsaugos, kad vaikas negalėtų atidaryti, jie atidaromi tik su raktu, kuris vaikui nepasiekiamas. Įrengtas kondicionierius, kad jei būna šilta nereiktų atidaryti langų. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos yra netinkamos. Ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus gyvenamajame būste jokia grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei nekyla, vaikas turi atskirą kambarį, sudarytos sąlygos vaikui ugdytis ir tenkinti kitus jo poreikius. Iš institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktos informacijos – 2020 m. rugpjūčio 5 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto, taip pat nustatyta, kad nepilnametis sūnus A. K. nori gyventi su mama. Ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, jo auklėjimu, priežiūra, laisvalaikiu, buitimi. Todėl institucija teikianti išvadą byloje Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje pritaria nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė viena augina šalių nepilnametį sūnų. Ji vaiką myli bei juo rūpinasi, prižiūri. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeis. Todėl A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku.

16. Ieškovė nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, ieškovė neprieštarauja dėl atsakovo dalyvavimo auklėjant nepilnametį sūnų, specialios bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Atsakovas, taip pat teigė, kad ginčų dėl bendravimo su sūnumi tarp šalių nekyla.

17. Teismo vertinimu, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, atsižvelgus į šalių išdėstytas pozicijas ir ieškovės prašymą, nustatytina, kad atsakovas G. K. bendrauja su sūnumi A. K. atsižvelgus į vaiko sveikatos būklę, išreikštą pageidavimą, užimtumą, tėvo poreikius ir galimybes, nenustatant konkrečios ir detalios tvarkos, nes toks prašymas nėra pareikštas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

19. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo G. K., išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 220 Eur iki jo pilnametystės.

20. Institucija teikianti išvadą byloje sutiko su ieškovės reikalavimu dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nurodė, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma atitinka vaiko interesus ir turėtų būti tenkintina.

21. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo finansinė padėtis neleidžia jam nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirti ieškovės prašomą priteisti sumą, jis gali mokėti sūnaus išlaikymui tik po 140 Eur. Tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jo turtinė padėtis geresnė, nei ieškovės, kad be darbinių pajamų jis dar gauna pajamas iš prekybos vertybiniais popieriais, yra vienintelis įmonės akcininkas.

22. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis turi būti nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

23. Byloje nustatyta, jog atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Jis atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad jo mėnesinės gaunamos pajamos buvo apie 338,96 Eur per mėnesį. Sodros duomenimis, atsakovo gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 202-03-05 sudarė apie 500 Eur. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba, direktorius ir akcininkas. Taigi, tik nuo jo sprendimo priklauso jo gaunamo darbo užmokesčio dydis. Be to, kaip nurodė atsakovas, jis turi ir su darbo santykiais nesusijusių pajamų. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovės. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybės dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio, taip pat tai, kad atsakovas prekiauja vertybiniais popieriais ir turi realią galimybę gauti didesnes pajamas, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas negali teikti savo nepilnamečiui sūnui A. K. ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

24. Iš byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji yra dirbanti, jos vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 1000 Eur per mėnesį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, už kurį atsakovė moka paskolą. Pagal ieškovės byloje pateiktus vaiko poreikius, būtinas išlaidas sūnaus išlaikymui per mėnesį sudaro: 120 Eur maistui; 52 Eur mokestis už darželį, 30 Eur avalynei, 40 Eur drabužiams, 15 Eur higienos ir švaros priemonės, kirpykla, 20 Eur vaistai, vitaminai, papildai, 40 Eur žaislai, lavinimo priemonės, 30 Eur laisvalaikio išlaidos, 100 Eur aprūpinimas gyvenamuoju būstu. Bendra ieškovės nurodyta sūnaus išlaikymui reikalinga suma sudaro 440 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra atitinkantys ikimokyklinio amžiais vaiko poreikius, o jiems patenkinti nurodytos išlaidos realios. Be to, teismas įvertina ir tai, kad tėvas ar motina, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, visada daugiau prisideda prie jo išlaikymo nei skyrium gyvenantis tėvas ar motina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta nepilnamečio sūnaus kasdieniniams poreikiams tenkinti reikalinga suma - 440 Eur, yra visiškai pagrįsta.

25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas – 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. balandžio 23 d.) iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė G. K..

26. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

27. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

28. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis(Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl santuokinio turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

29. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bei ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Taip pat, ieškovės vardu 2014 m. balandžio 15 su banku Swedbank AB sudaryta Kredito sutartis Nr. 14-027877-FA, pagal kurią suteiktas kreditas būstui pirkti. Taip pat, nustatyta, kad šalys 2014 m. gegužės 13 d. sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį, kurioje susitarė, kad visas turtas, įgytas iki sutarties įsigaliojimo ir po sutarties įsigaliojimo bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu turtas įgyjamas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl santuokos akto įrašo panaikinimo, dėl nurodyto turto nepasisakoma, juo labiau kad tokio reikalavimo nereiškia ir ieškovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant, kad ieškinio reikalavimai tenkinti pilnai, iš atsakovo ieškovei priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

33. Teismas šioje byloje turėjo 23,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

34. Santuoka nutraukus bendru susitarimu, naikintinos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos įrašą, kuriuo Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 213, apskaityta ieškovės G. K. (iki santuokos sudarymo Ž), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini)., Šiaulių Šv. Jurgio parapijoje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinus santuokos apskaitos įrašą, ieškovei G. K. palikti pavardę – K, atsakovui G. K. – K.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos (2019-04-23) po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiam sūnui A. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad atsakovas G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į vaiko sveikatos būklę, išreikštą pageidavimą, užimtumą, tėvo poreikius ir galimybes.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 23,16 Eur ( eurų ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi - nustatytą laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.