- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 1-2146-573/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18649-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.2.19.3.2.1Papirkimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 227 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdynų klojėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. balandžio 22 d. apie 01.15 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. 15, tarnybiniame automobilyje „Dacia Dokker“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas sustabdytas vairuojantis automobilį VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, tiesiogiai pasiūlė duoti 1000 eurų kyšį, nurodydamas, kad pinigai yra bankomate, bei vėliau tiesiogiai pasiūlė duoti po 300 eurų kiekvienam savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiems patruliams E. P. ir K. M., tokiu būdu siekė neteisėto paperkamų policijos pareigūnų neveikimo, tai yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Kaltinamasis G. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną ilgai dirbo Vilniuje, ryte anksti kėlėsi, vėlai grįžo, buvo labai pavargęs. Grįžęs išgėrė 0,5 l skardinę alaus, kitos nebaigė gerti. Kadangi skaudėjo dantis, nerado sau vietos. Nepamena, kokiu būdu atsidūrė apie 10 km nuo Ringaudų gyvenvietės tėčio automobilyje, ten policijos pareigūnai pažadino jį miegantį, ką su jais kalbėjo, nepamena, taip pat neatsimena bendravimo aplinkybių, pakeltas iš miego, nesiorientavo aplinkoje, neatsimena, ar jį kur nors vežė pareigūnai. Nežino, kodėl siūlė kyšį pareigūnams, gal televizoriaus prisižiūrėjęs. Yra paprastas kaimo žmogus, gal norėjo pasirodyti kietas. Nepūtė į alkotesterį, nes nesuprato, kodėl turėjo pūsti. Tuo metu banko sąskaitoje buvo 2 ar 4 eurai. Nesuvokia, kam būtų reikėję važiuoti į bankomatą Garliavoje, jei Rimgaudai buvo arčiau. Kraujo tyrimo atsisakė, nes taip pat nesuprato kas vyksta ir kodėl turi tyrimą darytis, be to, norėjo kuo greičiau grįžti namo. Ikiteisminio tyrimo metu per pirmą apklausą nesuprato kas vyksta. Niekada nėra turėjęs tokios pinigų sumos, kurią siūlė policijos pareigūnams, siūlyti tokią sumą negalėjo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu balsu pagarsino G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 91-92), kur G. K. nurodė, kad 2018 m. balandžio 22 nakties metu, po vidurnakčio, važiavo į degalinę nusipirkti cigarečių. Važiavo iš namų, esančių Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), su tėvo G. K. automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam skaudėjo dantį, todėl dantis skalavo su pigiais kvepalais, bet jų negėrė. Jokio spirito ir degtinės negėrė. 2018 m. balandžio 21 d. vakare išgėrė apie vieną litrą alaus. Daug dirba ir anksti keliasi, o be to labai vargino dantų skausmas. Tuo metu jam buvo nemiga, todėl važiavo iki degalinės nusipirkti cigarečių. Važiuojant keliu pajuto, kad yra apsvaigęs ir jį migdo, todėl sustojo ir galvojo pamiegoti. Nelabai prisimena kas vyko toliau. Prisimena, kad jį iš miegų pažadino policijos pareigūnai. Jis išsigando, atsimena tik policijos pareigūnų automobilio švyturėlius. Neatsimena, ar atsisakė policijos pareigūnams pasitikrinti savo girtumą. Pinigų neturėjo, todėl neatsimena, kad policijos pareigūnams būtų siūlęs 1000 eurų kyšį. Kadangi policijos pareigūnų buvo pagautas už vairo girtas, tai pareigūnų prašė, kad jį paleistų, siūlė susitari ir siūlė 300 eurų kyšį. Kaip konkrečiai pareigūnams siūlė tuos pinigus, tai yra duoti kyšį, neatsimena. Kalbėjo taip, kaip jam tuo metu atrodė. Tuo metu buvo labai išsigandęs dėl jam netikėto policijos pareigūnų pasirodymo, todėl pareigūnų prašė susitarti, prašė jį paleisti. Kad išvengti atsakomybės už tai, kad automobilį vairavo neblaivus, policijos pareigūnams pasiūlė duoti kyšį, sakydamas kad jiems duos po 300 eurų, jeigu jie su juo tarsis ir paleis, bet policijos pareigūnai nesutiko.
Kaltinamojo G. K. kaltė buvo įrodinėjama liudytojų – policijos pareigūnų parodymais, vaizdo įrašu bei kita rašytine bylos medžiaga.
Teisme apklaustas liudytojas E. P. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad automobilis stovi vidury kelio. Į pranešimą reagavo ir nuvyko su kolega pasižiūrėti. Nepamena kaip vadinosi ta gyvenvietė. Automobilyje rado miegantį jaunuolį. Su kolega jaunuolį pažadino. Kol jaunuolį tikrino, jaunuolis uždarė automobilio dureles. Automobilis užsirakino, o automobilio raktai liko automobilio viduje. Vaikinas buvo išgėręs alkoholio, bet jiems į alkotesterį nepūtė. Jo kolega patraukė automobilį ir jie išvažiavo. Nuvažiuojant pamatė, kad automobilio žibintai užsidegė ir vaikinas pradėjo važiuoti. Grįžo atgal. Paprašė, kad jaunuolis pasitikrintų girtumą, bet vaikinas atsisakė, sakė palaukti 15 minučių. Jie palaukė, tačiau vaikinas girtumą pasitikrinti atsisakė. Tada vaikinas jam su kolega siūlė pinigus, sakė, kad jie nieko nematė ir paleistume, dar sakė, kad „mes draugai“. Pradžioje jaunuolis jiems siūlė po 500 Eur o paskui po 300 Eur. Sakė: „važiuojam į Garliavą, nusiimsiu pinigus“. Garliava, nuo tos vietos, kur vaikiną sustabdė, nebuvo labai toli, bet Ringaudai buvo arčiau. Jie buvo su uniforma, automobilis buvo žymėtas. Pasiūlymas jam pasirodė realus. Jis jam sakė, kad už pinigų siūlymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Mano, kad G. K., galvojo, kad jiems duos pinigus ir važiuos savais keliais. G. K. nesakė, už ką konkrečiai jiems siūlė pinigus. Kai jis G. K. pasakė, kad už pinigų siūlymą yra skiriama baudžiamoji atsakomybė, G. K. atsakė, kad žino. Jam labai įsiminė, kad G. K. vis kartojo, jog „mes esam draugai“. Jis su savo telefonu darė vaizdo įrašą. Įrašą darė ne visai nuo pradžių, nes pirmą kartą buvo įsijungusi telefono blykstė. Pirmą įrašą ištrynė, jis buvo labai trumpas, nieko nesimatė ir nieko nesigirdėjo. Įraše siūlymo vykti nusiimti pinigų į Garliavą nesigirdi.
Teisme apklaustas liudytojas K. M. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad automobilis stovi vidurį kelio. Atvyko, jis nuėjo prie automobilio, viduje sėdėjo kaltinamasis. Jie jį prisižadino ir tada paklausė, ar vairavo automobilį. Kaltinamasis pasakė, kad automobilį vairavo. Paskui grįžo prie savo automobilio ir pastebėjo, kad įsijungė kaltinamojo automobilio šviesos. Jie sugrįžo atgal. Kaltinamasis jų nepažino. Galvojo, kad jie yra kiti pareigūnai jį sustabdę. Jaunuolis nepateikė jokių dokumentų, atsisakė pūsti į alkotesterį ir prašė palaukti 15 minučių. Jie palaukė 15 min, bet kaltinamasis sakė, kad nepūs, nes jei pūs į alkotesterį tai iš jo atims teises ir konfiskuos automobilį. Pasiūlė vieną kartą kyšį jiems ir vėliau antrą kartą. Pirmą kartą pasiūlė po 500 eurų, antrą kartą po 300 eurų, sakė, kad „taikiai susitarkim“. Nežino, ar kaltinamasis tuos pinigus turėjo, tų pinigų kaltinamasis jiems nerodė. Nepamena, ar kalbėjo apie bankomatą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ar G. K. turėjo galimybę duoti kyšį, nežino. Nežino ar pinigus G. K. turėjo su savimi. Mano, kad kaltinamasis viską suprato, logiškai mąstė.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu pagarsino liudytojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 35), kuriuose jis nurodė, kad 2018-04-22 patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu E. P.. Apie 00.22 val., iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, skersai gatvės stovi automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame miega galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į vietą 00.45 val. jis pirmas priėjo prie skersai gatvės stovėjusio automobilio „VW Golf“, kurio vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos ir žadino už vairo sėdintį miegantį vairuotoją. Automobilio variklis buvo užgesintas, automobilio užvedimo raktelis buvo padėtas ant automobilio galinės sėdynės. Su už vairo sėdinčiu vyru, kaip vėliau nustatė G. K., aiškinosi kas vairavo automobilį. G. K. aiškino, kad jis automobilio nevairavo, kas vairavo automobilį nenurodė. G. K. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, kad patikrinti asmenybę, nes su savimi neturėjo jokių dokumentų. Po kokių 10 minučių, tuo metu jie visi sėdėjo tarnybiniame automobilyje, įsijungė automobilio VW Golf signalizacija. Tada G. K. išlipo iš tarnybinio automobilio, kadangi neturėjo automobilio užvedimo raktelių, tai su akmeniu išdaužė automobilio „VW Golf“ priekinį keleivio pusės durelių langą ir išjungė signalizaciją. Jis, įsėdęs į automobilį „VW Golf“, jį patraukė į šalikelę, kad automobilis netrukdytų eismui. Automobilis buvo tvarkingai užregistruotas. G. K. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Patraukę automobilį į šalį, kad netrukdytų eismui, G. K. paliko prie automobilio. Jiems nuvažiuojant nuo automobilio, pavažiavus apie 30 metrų į priekį pamatė, kad įsijungė automobilio „VW Golf“ šviesos ir automobilis pradėjo važiuoti gatve į priešingą pusę. Tada jie apsisuko ir važiuodami paskui įjungė švyturėlius ir garsinį signalą sustabdė jau važiuojantį G. K.. VW Golf sustojus, jis priėjęs prie G. K. pareikalavo jo pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. G. K. prašė palaukti 15 minučių, bet ir palaukus 15 minučių G. K. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu atsisakė. Įsodino G. K. į tarnybinį automobilį ir dar kartą pareikalavo pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. G. K. atsisakė tikrintis blaivumą. Asmuo aiškiai kalbėdamas ir suprasdamas jiems siūlė išsiskirti taikiai, nesipykti ir būti draugais. Sakė, kad reikia važiuoti į Garliavą iki bankomato ir pasiūlė jiems po 500 eurų kyšį, sakydamas, kad duos abiem po 500 eurų. Kolega E. P. garsiai ir aiškiai G. K. perspėjo, kad už kyšio davimą yra baudžiamoji atsakomybė. G. K. į perspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą nekreipė dėmesio atsakydamas: „žinau, niekas neįdomu, niekas negirdi“ ir toliau siūlė duoti kyšį, sakydamas, kad „ša, ša“, kalbėjo jau tyliau ir sakė, kad „mes draugai, vyrai tariamės“. Tiek jis, tie vyriausiasis patrulis E. P. dar kelis kartus G. K. perspėjus dėl atsakomybės už kyšio davimą, G. K. ir toliau intensyviai ir akivaizdžiai siūlė duoti kyšį, perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą atsakė: „žinau, žinau“. Yra šio pokalbio garso įrašas. G. K. akivaizdžiai buvo neblaivus, atsisakė pasitikrinti alkotesteriu suprasdamas tai, kad nustačius girtumą gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Reikalaujant G. K., kad neblaivumą tikrintųsi atsipūsdamas į alkotesterį, G. K. vėl siūlė jiems po 300 eurų. G. K. vėl buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl kyšio davimo. Tada G. K. atsakė: „nerėk“, pasakė, kad žino. G. K. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu atsisakė, todėl asmuo buvo pristatytas į Kauno Klinikas kraujo mėginiui paimti dėl neblaivumo nustatymo, bet duoti kraują G. K. atsisakė.
2018-04-22 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo A. Š. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018-04-22 apie 00:45 val. (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. K.. Tikrinimo metu vyriausiesiems patruliams E. P. ir K. M. kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus ir bandant nustatyti girtumą, vairuotojas G. K., vyriausybės nustatyta tvarka, atsisakė tikrintis girtumą į alkotesterį. Už tai, kad išvengtų administracinės atsakomybės, apie 01:15 val., prie tarnybinio automobilio „Dacia Dokker“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. vyriausiesiems patruliams, vykdantiems įgaliojimus, pats tiesiogiai pasiūlė 1000 eurų kyšį. G. K. į pareigūnų perspėjimus nereagavo ir toliau primygtinai siūlė kyšį (b. l. 1);
2018-04-22 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniu pranešimu dėl papirkimo, kuriame nurodoma, kad pagal gautą pranešimą 2018-04-22 apie 00:45 val. (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo G. K.. Asmens kalba buvo nerišli, sunkai orientavosi aplinkoje. Kilo įtarimas, kas asmuo yra neblaivus, todėl paprašė išlipti iš automobilio ir pasitikrinti girtumą. Asmuo atsisakė alkotesteriu pasitikrinti girtumą. Po atsisakymo tikrintis girtumą asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į policijos tarnybinį automobilį „Dacia Dokker“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už tai, kad išvengtų atsakomybės, apie 01:15 val., G. K. pats tiesiogiai pasiūlė 1000 eurų kyšį. Asmuo buvo perspėtas, tačiau į jų perspėjimus nereagavo ir toliau primygtinai siūlė kyšį. Siūlė po 300 eurų kiekvienam už tai, kad išvengtų baustumo. Paskui G. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno klinikas, tačiau ir ten nesutiko tikrintis girtumo bei atsisakė duoti kraujo mėginį (b. l. 13).
Policijos duomenų bazės informacija, iš kurios matyti, kad automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. K. (b. l. 14);
2018-04-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnas E. P. tyrimui pateikė vaizdo ir garso įrašą, kuris iš MRT Samsung S7 buvo perkeltas į CD (b. l. 19);
2018-04-30 apžiūros protokolu atlikta dviejų vaizdo ir garso įrašų, įrašytų į CD apžiūra, atlikta garso įrašo stenograma, kurioje fiksuojama G. K. pokalbis su pareigūnais, girdėti neaiškus ir nerišlus labai tyliai kalbantis balsas, sakantis „vyrai susitariam po 500 eurų“, „po 300 eurų abiem“, taip pat keiksmažodžiai, perspėjimas iškelti baudžiamąją bylą, atsisakymas pūsti į alkotesterį (b. l. 22-23, 25);
Kaltinimas dėl kaltinamojo G. K. padarytos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 227 straipsnį 2 dalį grindžiamas liudytojų - policijos pareigūnų parodymais bei vaizdo įrašu, tarnybiniais pranešimais, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia siekdamas papirkti valstybės tarnautojus.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. papirkimas – tai tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas (...) duoti arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui (...) už pageidaujamą valstybės tarnautojo (...) neveikimą vykdant įgaliojimus, siekiant patenkinti papirkėjo interesus.
Kaltinamasis G. K. teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė, neprisipažino, kad siūlė policijos pareigūnams kyšį, nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, nerealu, kad būtų siūlęs tokią pinigų sumą, nes tiek pinigų neturėjo.
Nagrinėjamu atveju, analizuojant byloje surinktus įrodymus, vertintini tiek kaltinamojo G. K., tiek liudytojų – policijos pareigūnų veiksmai įvykio metu, pareigūnų pokalbio turinys su kaltinamuoju.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011).
Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013).
Nagrinėjamu atveju iš policijos pareigūnų parodymų ir CD pateikto pareigūno pokalbio su kaltinamuoju nuotrupų galima spręsti, kad vyksta nerišlus kaltinamojo pokalbis su pareigūnais, kaltinamasis pareigūnus vadina draugais, girdima, kai pareigūnai primygtinai siūlo pūsti, nuolat klausdami „pūti ar nepūti ?“, o kitas balsas, tikėtina kaltinamojo, sako „vyrai susitariam po 500 eurų“, vėliau „po 300 eurų abiem“, kol galiausiai, tikėtina kaltinamasis, kategoriškai atsisako pūsti. Jokio pokalbio apie administracinę atsakomybę neužfiksuota, taip pat neužfiksuotas kaltinamojo siūlymas vykti iki bankomato. Iš pokalbio turinio galima spręsti tik tiek, kad asmuo, su kuriuo pokalbis įrašytas, siekia išvengti policijos pareigūno primygtinio raginimo pūsti, siūlo susitarti, tačiau raginimui tęsiantis, galiausiai pats atsisako tai daryti. Duomenų, kad asmuo siektų nebūti patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam ir už tai siūlytų duoti 1000 eurų kyšį, nurodydamas , kad pinigai yra bankomate, garso įraše nėra.
Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo pabrėžiama, kad konstatuojant kyšininkavimą reikia nustatyti būtiną kyšininkavimo požymį – kyšio davėjo pageidaujamą kyšio priėmėjo veikimą ar neveikimą, t. y. būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas, pasiūlydamas ar pažadėdamas duoti kyšį, koks yra (buvo) jo interesas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2013). Suprantama, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sampratą baudžiamajame įstatyme, normų, nustatančių atsakomybės pagrindus už tokių veikų padarymą, paskirtį, yra prielaidos išvadai, kad kyšiu laikytina tai, kuo siekiama kaltininkui reikšmingų, racionalių, logiškų padarinių (pvz., išvengti griežto nubaudimo, didelių turtinių nuostolių, išsaugoti gerą reputaciją).
Duomenų apie administracinės nuobaudos paskyrimą G. K. byloje nėra. Byloje iš esmės nenustatyta, ko konkrečiai siekė G. K. siūlydamas „po 500 eurų“, vėliau po „po 300 eurų“ ir ar apskritai G. K. siekė kokių nors jam dar palankesnių policijos pareigūnų sprendimų (veiksmų). Abejonių kelia ir pati pasiūlymo duoti kyšį forma, pasakymas: „duodu po 500“, o vėliau „po 300 eurų abiem“ bei kartu sakomi necenzūriniai žodžiai, kuriais greičiau įžeidžiama, o ne siekiama kokių nors jam reikšmingų, racionalių rezultatų. Kita vertus, ir nurodoma siūlomų pinigų suma, kai iš pradžių siūloma „po 500 eurų“, o vėliau, nepasiekus tik pačiam kaltinamajam suvokiamų siekiamų padarinių, pinigų suma mažinama iki „po 300 eurų“, rodo kaltinamojo neracionalų, nelogišką elgesį ir reikšmingo tikslo neturėjimą.
Kartu pažymėtina, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę už papirkimą pagal BK 227 straipsnį, be kitų aplinkybių, konstatuotina, kad pažadas duoti kyšį turi būti pagrįstas realiomis galimybėmis. Tai turi suprasti ir kyšį siūlantis asmuo, ir tas asmuo, kuriam kyšis siūlomas. Tuo tarpu ir pats kaltinamasis, ir parodymus davę policininkai nenurodė, kad kaltinamasis su savimi būtų turėjęs grynųjų pinigų, asmens kratos protokole užfiksuota, kad laikinai sulaikius jokių objektų, tame tarpe pinigų, pas kaltinamąjį nerasta. Paimti pinigus iš bankomato G. K. galėjo tik patiems policininkams padedant, tačiau kaip matyti iš jo banko sąskaitos išrašo, inkriminuojamo nusikaltimo metu jo sąskaitoje pinigų praktiškai nebuvo (b. l. 123).
Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. pasiūlymas duoti kyšį nurodytomis aplinkybėmis yra nelogiškas, nerealus, labiau panašus į neadekvačiai besielgiančio asmens emocijų proveržį siekiant bravūriškai pasireikšti pareigūnų akivaizdoje, o ne į rimtą ketinimą. Pareigūnai, kuriems toks kyšis buvo siūlomas, to negalėjo nesuprasti.
Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo manyti, kad G. K. tyčia buvo nukreipta papirkti policijos pareigūnus. Policijos pareigūnų supratimas, kad minėti G. K. pasakyti žodžiai yra kyšio pasiūlymas savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina jo tyčios siūlyti kyšį siekiant papirkti policijos pareigūną.
Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavę, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo G. K. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu teismas
nusprendžia:
G. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
G. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį byloje (b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.