Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui adv. Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. A. ir A. A., trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas, dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. A. 1.287,08 Eur žalos atlyginimui ir 71,23 Eur kompensacinių palūkanų, iš atsakovės A. A. priteisti 755,91 Eur ir 41,83 Eur kompensacinių palūkanų, priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, nenustačius, jog užpylimo šaltinis yra atsakovams priklausantis butas. Atstovo nuomone, patalpos galėjo būti užlietos ir dėl pastato konstrukcinių ypatybių – tirpstančio sniego ant stoginės virš įėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 23 d. vandeniu buvo užlietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtos patalpos ir turtas jose buvo apdraustos Verslo draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 4 d. 00:00 val. iki 2024 m. spalio 3 d. 24:00 val. Draudėjas ieškovei pateikė pranešimą apie tai, kad 2024 m. sausio 23 d. patalpose pro lubas sunkiasi vanduo, padaryta žala patalpoms bei atsargoms. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino 2.042,98 Eur žalą.

Ieškovė subrogacijos pagrindu reikalauja iš atsakovų atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką užlietų patalpų draudėjai. Ieškovė prašymą priteisti iš atsakovų 2 042,98 Eur žalos atlyginimą motyvuoja tuo, kad užliejimas įvyko iš viršuje esančio ir atsakovams priklausančio buto, todėl dėl žalos padarymo yra atsakingi atsakovai, .pažymėdama, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovų buto.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 ir 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017)

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovė, siekdama atsakovų civilinės atsakomybės, privalo įrodyti aplinkybę, kad patalpų užliejimo židinys yra atsakovų butas ir kad žalą darantis vanduo tekėjo būtent iš atsakovams priklausančių patalpų, o ne iš kitų šaltinių.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. sausio 23 d. buvo užlietas draudėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apie įvykį tą pačią dieną pranešta draudimo bendrovei. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad viršuje esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovams (VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Tačiau byloje kilo ginčas dėl užliejimo židinio buvimo atsakovams priklausančiame bute ir dėl atsakovų civilinės atsakomybės už užliejimo padarinius. Atsakovai aplinkybės, kad apdraustos patalpos buvo apipiltos iš jų buto nepripažįsta, nurodę, kad jų butas taip pat ne kartą buvo užpiltas iš aukščiau esančio buto, o atsakovų atstovas teismo posėdžio metu išsakė nuomonę, jog patalpos galėjo būti užlietos ir tekančio vandens nuo stoginės virš įėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ištirpus sniegui.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad 2024 m. sausio 23 d. 11.32 draudėjo atstovas pranešė apie įvykį, nurodydamas, kad per lubas bėga vanduo, sušlapusios sienos, šviestuvai, kompiuteris, apgadintos patalpos (amnstrong lubų fragmentai). Kaip tikėtiną priežastį nurodė vandens nutekėjimą iš antro buto (ne per stogą). Gauto pranešimo pagrindu buvo sudarytas turto sunaikinimo aktas, kuriame fiksuota, jog dėl 2024 m. sausio 23 d. įvykio pratekėjus vandeniui sugadintos plokščių tipo lubos, sienos.

Kad užliejimo židinys buvo virš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų patvirtina ne tik turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir pranešime apie įvykį nurodytos aplinkybės, tačiau ir užlietų patalpų nuotraukos, iš kurių matyti, kad ieškovės apdraustose patalpose buvo sulietos lubos, matosi nukritę galimai lubų elementai ant lentynos, darbastalio, kompiuterio.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. E. nurodė, kad 2024 m. sausio 23 d. atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, pastebėjo, kad lubų fragmentai permirkę, sulietas stacionarus kompiuteris, vanduo lubose sunkėsi iš trijų-keturių vietų. Bandė susisiekti su kaimynais, gyvenančiais virš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, kadangi iki tol bendrovės patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio buto, tačiau kaimynai į butą įleisti atsisakė, kreipėsi į bendrijos pirmininką, apie įvykį informavo draudiką.

Liudytojas G. K. parodė, kad gavęs informaciją apie patalpų užliejimą, lankėsi atsakovams priklausančiame bute, situaciją jų bute užfiksavo nuotraukose. Apsilankymo metu atsakovų bute buvo juntama didelė drėgmė, sanitarinėje patalpoje ant vamzdžių buvo susikaupęs kondensatas. Informuodamas draudimo bendrovę apie įvykio priežastis elektroniniame laiške šias aplinkybes ir nurodė. Įvykio dieną lankėsi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kuriose matė sugadintas lubas. Pastato bendri vamzdynai buvo tvarkingi, nebuvo remontuojami.

Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ta aplinkybė, kad vanduo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas pateko per atsakovų butą, savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, pažymėję, kad atsakovų butas per kelis kartus buvo užlietas iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. virš atsakovų buto. Kad atsakovų butas buvo užlietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtina trečiojo asmens Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas pateikti duomenys, pagal kuriuos atsakovams priklausančio buto apliejimas pasikartojo ne kartą, t. y. 2017 m. birželio 9 d., 2020 m. gruodžio 4 d., 2021 m. birželio 7 d., 2022 m. lapkričio 4 d., 2022 m. gruodžio 6 d., 2024 m. spalio 15 d. Nustatyta, jog 2024 m. gruodžio 6 d. užliejimas įvyko iš buto virš atsakovų buto, tačiau duomenų, kad atsakovų butas buvo užlietas ir 2024 m. sausio 23 d., byloje nėra, todėl vien aplinkybės, kad iki ginčo įvykio ir po jo atsakovų butas taip pat buvo užlietas, nepatvirtina, kad ir 2024 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų užliejimas židinys buvo ne atsakovų, bet virš jų buto esančiame bute. Atsakovai dėl 2024 m. sausio 23 d. užliejimo fakto į draudimo bendrovę nesikreipė. Teismas neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens atstovo nuomone, jog galimai atsakovai suklydo, informuodami dėl 2024 m. vasario 6 d. įvykio. Liudytojas G. K., lankęsis atsakovų bute įvykio dieną, parodė, kad požymių, rodančių, kad atsakovų butas galėjo būti užlietas iš viršaus (ant sienų ar lubų būtų vandens nubėgimo žymių), nepastebėjo, dėl ko nagrinėjamu atveju darytina labiau tikėtina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos buvo užlietos iš aukščiau esančių atsakovų valdomų patalpų.

Trečiojo asmens atstovo nuomone liudytojo G. K. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jis elektroniniuose laiškuose nurodė skirtingas galimas patalpų užliejimo priežastis, be to, priešiškai yra nusiteikęs atsakovų atžvilgiu. Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad užpylimo priežastys nebuvo nustatytos, tai galėjo įvykti tiek dėl vienkartinio vandens užpylimo, tiek dėl kitų priežasčių, todėl tai, kad elektroniniuose laiškuose liudytojas įvardijo galimas kelias užliejimo priežastis, nesudaro pagrindo vertinti šio liudytojo parodymų nepatikimais. Kad liudytojo požiūris į buto priežiūrą skiriasi nuo atsakovų, nepatvirtina liudytojo priešiškumo atsakovų atžvilgiu.

Teismas atmeta kaip neįrodytą atsakovo atstovo galimą vandens nutekėjimo priežastį nuo stoginės virš įėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Kaip nustatyta liudytojų G. K., J. E. parodymais, vanduo pratekėjo lubose patalpoje, esančioje ne prie išorinės pastato sienos (vitrinos), bet apie 1-1,5 metro nuo jos. Teismo vertinimu tirpstant sniegui ir vandeniui tekant iš viršaus žemyn, būtų labiau drėkusi patalpų išorinė siena, be to, tai kartotųsi nuolat tirpstant sniegui. Nagrinėjamu atveju vanduo sunkėsi patalpos, nutolusios nuo pastato išorinės sienos, lubose, kas suponuoja išvadą, kad užliejimo šaltinis buvo būtent patalpose virš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams. Minėta, kad ieškovė neprivalo įrodyti konkrečią tokio užpylimo priežastį, t. y . dėl ko vanduo iš atsakovų buto prasiskverbė į draudėjos patalpas. Ginčo dėl to, kad virš draudėjos buto yra atsakovams priklausantis butas, nėra. Pagal namo bendrijos pirmininko, liudytojo G. K. informaciją bendrų vamzdynų nesandarumų pastato konstrukcinių pažeidimų nebuvo nustatyta. Remiantis byloje pateiktais įrodymais, konstatuotina, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių faktą, kad buto užliejimo židinys buvo būtent atsakovams priklausančiame bute.

Ginčo atveju ieškovei byloje įrodžius buto užliejimo iš aukščiau esančio atsakovų buto faktą, pareigą įrodyti (paneigti), kad atsakovai nėra atsakingi dėl užpylimo, kad jis galėjo įvykti dėl stoginės ar kad dėl užpylimo galimai atsakingi kito buto savininkai, turėjo atsakovai, tačiau to nepadarė.

Atsakovai, būdami buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai, nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi bei nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl privalo ją atlyginti.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai buvo sudarę būsto civilinės atsakomybės sutartį, todėl žalą, jei tokia būtų nustatyta, privalo atlyginti trečiasis asmuo. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad Draudimo įstatymo 111 straipsnis. numato nukentėjusio asmens teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pa yra nurodęs, kad prievolių teisės požiūriu, savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką – kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012). Taigi, aplinkybė, kad atsakovų civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs trečiasis asmuo, nepaneigia įstatyme įtvirtintos ieškovės teisės ieškinį pareikšti tiesiogiai asmenims padariusiems žalos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-756-619/2020).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 2 042,98 Eur žalos atlyginimui, kurią sudaro 481,09 Eur žala dėl patalpų sugadinimo ir 1 561,89 Eur dėl atsargų (kompiuterio) sugadinimo. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas, įvertinus sugadintų lubų, sienų remonto išlaidas (turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie sugadintos technikos vertę (gamybos aktas, 2023 m. rugsėjo 19 d. sąskaita faktūra Nr. 465228).

Trečiasis asmuo ginčijo žalos dydį, nurodydamas, jog nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad kompiuteris sugadintas nepataisomai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio dieną buvo sugadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustas turtas: patalpos ir kompiuteris. Pateiktose nuotraukose užfiksuotos sugadintos lubos, nukritę galimai lubų elementai ant lentynos, darbastalio, kompiuterio. Kad buvo sugadintas kompiuteris, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė draudikui pirminiame pranešime apie įvykį. Liudytojas J. E. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo sugadintas surinktas testuojamas stacionarus kompiuteris, per kurio ventiliuojamą paviršių nubėgdamas vanduo apliejo ir kitus kompiuterio komponentus. Paaiškino, kad elektronikos priemones paveikus skysčiams, prasideda korozijos ir oksidacijos procesai, dėl ko priemonę naudoti yra nesaugu, dėl ko laikoma, kad visi komponentai sugadinti nepataisomai. AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimu pateikė dokumentus, patvirtinančius kompiuteryje sumontuotos vaizdo plokštės įsigijimo dokumentus ir gamybos aktą, patvirtinantį, kokie komponentai panaudoti surenkant kompiuterį ir jų įsigijimo kainas.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 19 d. sąskaitos faktūros Nr. 465228 matyti, kad vaizdo plokštės kaina 1 005,35 Eur, o kitų komponentų, sumontuotų sugadintame kompiuteryje, vertė 856,54 Eur. Teismas neturi pagrindo nesutikti su liudytojo J. E., turinčio ilgametę darbo patirtį bendrovėje, kurios veikla susijusi su kompiuterinės technikos servisu, paaiškinimais apie tai, kad elektronikos priemonę paveikus skysčiais, dėl prasidėjusių korozijos ir oksidacijos procesų technika sugadinama nepataisomai. Pateiktose nuotraukose aiškiai matyti sulietas kompiuteris (drėgnas korpusas), lubų detalė ant jo, dėl ko pritartina ieškovės pozicijai vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytus nuostolius, t. y. kad nuostolį dėl atsargų sunaikinimo sudaro viso kompiuterio vertė.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti sumokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą, o atsakovai, trečiasis asmuo, nesutikdami su prašomu priteisti žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį). Tačiau trečiasis asmuo, ginčydamas žalos dydį, tokių duomenų nepateikė (pav. nešališko specialisto išvados, paneigiančios, jog esant tokio masto užliejimui kompiuterinė technika gali būti naudojama), dėl ko teismas sprendžia, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius.

Mokėjimo dokumentai (2024 m. vasario 2 d. pavedimai (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad kompensuodama patalpų ir turto sugadinimo padarytą žalą ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui 2 042,98 Eur dydžio draudimo išmoką. Teismas sprendžia, kad atsakovai turi atlyginti nuostolius pilna apimtimi, proporcingai jų valdomai nuosavybės daliai, .t. y. atsakovas 1 287,08 Eur ir 755,91 Eur atsakovė, ieškinys tenkinamas.

Dėl kompensacinių palūkanų

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 71,23 Eur kompensacinių palūkanų, iš atsakovės - 41,83 Eur kompensacinių palūkanų. apskaičiuotų nuo 2024 m. vasario 18 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti. Ieškovė 2024 m. vasario 2 d. pranešimą dėl išmokos išmokėjimo ir pareikalavimą per 15 dienų atlyginti atsiradusią turtinę žalą siuntė už žalą atsakingiems atsakovams, kurie gera valia žalos neatlygino. ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo tenkinamas.

Atsakovai praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Pagal ieškovės atstovės pateiktus duomenis ieškovė už teisinę pagalbą patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, teismas jas pripažįsta pagrįstomis. Šios išlaidos, taip pat ieškovės sumokėtas žyminis mokestis išieškotini iš atsakovų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš atsakovų priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo A. A. 1 287,08 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 08 ct) žalos atlyginimo, 71,23 Eur (septyniasdešimt vieną Eur 23 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 287,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 412,02 Eur (keturis šimtus dvylika Eur 02 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės A. A. 755,91 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis Eur 91 ct) žalos atlyginimo, 41,93 Eur (keturiasdešimt vieną Eur 93 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (755,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 241,98 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovų A. A., A. A. po 23,79 Eur (dvidešimt trijų Eur 79 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, esančias Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – įmoka už išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir bylos numerį – e2-9421-514/2025, mokėjimo įrodymą pateikiant Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmams.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.