Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta trijų mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Š. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą bei daiktą, kuriuo galima žaloti žmogų, pagrobė svetimą turtą, tai yra 2023 m. balandžio 10 d., apie 02:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su L. P. ir V. P., panaudodami fizinį smurtą, bei daiktą, kuriuo galima žaloti žmogų – metalinę grandinę, sudavė nenustatytą skaičių smūgių kojomis, rankomis bei metaline grandine nukentėjusiesiems V. B., G. B., L. D. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. B. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruosto, dešiniajame skruoste, dešiniajame žaste, krūtinėje, paviršines muštines žaizdeles kairiame skruoste, odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajam G. B. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės srityje, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimą dešinio peties srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajam L. D. sukėlė fizinį skausmą, bei tokiu būdu atėmę galimybę nukentėjusiesiems pasipriešinti pagrobė nukentėjusiajam G. B. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, kurio vertė 10 eurų, mobilaus telefono įkroviklį, kurio vertė 20 eurų, 10 kg šaldytos mėsos ir žuvies gaminių, kurių bendra vertė 50 eurų, kampinį šlifuoklį, kurio vertė 20 eurų, muzikinį centrą, kurio vertė 20 eurų, taip pat pagrobė nukentėjusiajam L. D. priklausantį turtą - 370 eurus. Šiais veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to V. Š. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra 2023 m. balandžio 10 d., apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su L. P., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. N. atžvilgiu, tai yra tyčia abu kartu sudavė nenustatytą skaičių smūgių kojomis bei rankomis A. N. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam odos nubrozdinimą viršugalvio dešinėje, plaštakų sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės pusės VI, VII, VIII šonkaulių lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam V. Š. kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, konstatavus, kad kaltinamasis V. Š. darys naujus nusikaltimus.

4. Skunde kaltinamasis V. Š. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį pakeisti ir skirti jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones (namų areštą, intensyvią priežiūrą, registraciją policijoje).

4.1. Skunde kaltinamasis teigia, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri varžo jo teises. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas yra baigtas bei nustatytos teisiamųjų posėdžių datos. Jokių faktinių duomenų, jog jis gali bėgti ir slėptis nuo teismo būdamas laisvėje byloje nėra, o taikius jam intensyvią priežiūrą naujų nusikalstamų veikų darymas būtų neįmanomas. Teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrinde rėmėsi jo praeitimi ir ankstesniais teistumais, nesuteikdamas jam progos pasitaisyti, įsidarbinti ir gyventi dorai.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundo netenkinti ir kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

6. Kaltinamojo V. Š. skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui kaltinamajam V. Š. pirmosios instancijos teismas BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, taip pat nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Šioje proceso stadijoje pakeisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. paties V. Š. duoti parodymai, kitų kaltinamųjų L. P. ir V. P. parodymai, nukentėjusiųjų V. B., G. B., L. D., A. N. parodymai, liudytojų parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvados, medicininis dokumentų išrašų kopijos, įvykio vietos apžiūros protokolai, apžiūros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, tarnybiniai pranešimai, taip pat kita šiuo metu surinkta bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje.

9. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas tęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

10. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam V. Š. buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis V. Š. gali padaryti naujus sunkius arba labai sunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Abejoti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu, įvertinus pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtariamas (kaltinamas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

12. Nagrinėjamu atveju V. Š. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis) ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad V. Š. nusikalstamas veikas galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu ir šias teisei priešingas veikas skiria nedidelis laiko tarpas. V. Š. vaidmuo šių veikų padaryme taip pat nebuvo antraeilis, jis abiem atvejais galimai naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Be to V. Š. teistas trylika kartų, jo ankstesnės penkios nusikalstamos veikos – plėšimai ir nesunkūs sveikatos sutrikdymai taip pat susiję su smurtiniais veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu šių aplinkybių egzistavimas įvertinus aplinkybes, kad V. Š. nagrinėjamu atveju galimai nusikalto praėjus tik dešimčiai dienų po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, rodo padarytų nusikaltimų ir paties kaltinamojo didesnį pavojingumą bei patvirtina, kad V. Š. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų.

13. Pažymėtina, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti konkrečių duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) realiai rengiasi bėgti, slėptis ar imsis konkrečių priemonių naujų nusikaltimų darymui, tačiau kaltinamojo polinkį nusikalsti, kaip jau minėta, patvirtina aplinkybė, kad V. Š. praeityje ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdu, jog ir šį kartą galimai nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos. Šios aplinkybės kartu su kitais aukščiau aptartais duomenimis teisėjų kolegijos vertinimu yra pakankamos spręsti, kad V. Š. yra pavojingas visuomenei ir būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju darytina išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip, namų areštas ir intensyvi priežiūra, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti, kadangi akivaizdu, jog V. Š. būdamas nesuimtas gali daryti naujas, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas, nusikalstamas veikas, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Ir nors ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje jau yra baigtas, tačiau V. Š. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme iš esmės dar nėra pradėta nagrinėti ir pirmasis posėdis numatytas 2023 m. spalio 20 d., parinktas teisingai ir pagrįstai. Nė viena švelnesnė kardomoji priemonė net ir namų areštas su intensyvia priežiūra bei registravimasis policijos įstaigoje šiuo atveju neužkirs galimybės kaltinamajam nenusikalsti ir tinkamai dalyvauti procese, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamų viekų darymas tapo V. Š. gyvenimo būdu, todėl apylinkės teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai vertino kaltinamojo praeitį ir ankstesnius teistumus.

15. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Pažymint, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos ir kaltinamojo noro įsidarbinti bei dorai gyventi, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, daro išvadą, kad kaltinamojo V. Š. teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palieka galioti be pakeitimų ir kaltinamojo V. Š. skundą atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.