Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. ir nuteistojo L. P. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 3 (trys) metai laisvės atėmimo ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

V. Š. paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir V. Š. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į V. Š. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2023 m. balandžio 10 d. 20.00 val. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo parą ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Kaltinamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, L. P., pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 3 (trys) metai laisvės atėmimo ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, L. P. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir L. P. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į L. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2023 m. balandžio 10 d. 20.00 val. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo parą ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Kaltinamajam L. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismas, V. P. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, tačiau jo atžvilgiu apeliacinio skundo nėra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. P., V. Š. ir V. P. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad panaudodami fizinį smurtą bei daiktą, kuriuo galima žaloti žmogų, pagrobė svetimą turtą, tai yra 2023 m. balandžio 10 d., apie 2.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, bei daiktą, kuriuo galima žaloti žmogų – metalinę grandinę, sudavė nenustatytą skaičių smūgių kojomis, rankomis bei metaline grandine nukentėjusiesiems V. B., G. B., L. D. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. B. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruosto, dešiniajame skruoste, dešiniajame žaste, krūtinėje, paviršines muštines žaizdeles kairiame skruoste, odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajam G. B. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės srityje, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimą dešinio peties srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajam L. D. sukėlė fizinį skausmą, bei tokiu būdu atėmę galimybę nukentėjusiesiems pasipriešinti pagrobė nukentėjusiajam G. B. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, kurio vertė 10 eurų, mobilaus telefono įkroviklį, kurio vertė 20 eurų, 10 kg šaldytos mėsos ir žuvies gaminių, kurių bendra vertė 50 eurų, kampinį šlifuoklį, kurio vertė 20 eurų, muzikinį centrą, kurio vertė 20 eurų, taip pat pagrobė nukentėjusiajam L. D. priklausantį turtą - 370 eurus.

1.1. L. P. ir V. Š. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra 2023 m. balandžio 10 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. N. atžvilgiu, tai yra tyčia abu kartu sudavė nenustatytą skaičių smūgių kojomis bei rankomis A. N. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam odos nubrozdinimą viršugalvio dešinėje, plaštakų sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės pusės VI, VII, VIII šonkaulių lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Nuteistasis L. P., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas bei taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - gydytis priklausomybės ligas.

2.1. Apeliantas nurodė, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas už apelianto padarytas nusikalstamas veikas paskyrė per griežtą bausmę. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu nebuvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nors nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas buvo sutrumpintas.

3. Nuteistasis V. Š., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde taip pat reiškiamas prašymas nuteistajam paskirtą bausmę leisti atlikti priklausomybės ligų reabilitacijos centre VĮ „(duomenys neskelbtini)“.

3.1. Apeliantas nurodė, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas už apelianto padarytas nusikalstamas veikas paskyrė per griežtą bausmę. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nepagrįstai jam už nusikalstamų veikų padarymą skyrė itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas buvo padarytos nusikalstamos veikos iniciatorius. Pažymi, jog pas nukentėjusįjį G. B. kartu su L. P. ir V. P. ėjo bendru sutarimu su tikslu išgerti, tačiau nuėjus pas nukentėjusįjį per V. B. įvyko konfliktas. Nuteistojo nuomone, skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į tai, kad konflikto metu apeliantas nenaudojo jokių daiktų pritaikytų žmonėms žaloti. Be to, nėra aišku ar nukentėjusysis L. D. tikrai turėjo pagrobtą 370 Eur sumą.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas apeliantui skirdamas bausmę nurodė, jog jis neatsiprašė nukentėjusiųjų asmenų, nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų bei neatlygino padarytos žalos. Apeliantas pažymi, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, o nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginti negali, kadangi visada buvo suimtas, o dabar dar ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. P. ir jo gynėja advokatė L. D. palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Nuteistasis V. Š. ir jo gynėja advokatė N. G. palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Prokuroras nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti, kaip nepagrįstus.

Nuteistųjų V. Š. ir nuteistojo L. P. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinių skundų ribose.

Dėl nuteistojo L. P. apeliacinio skundo.

6. Nuteistasis L. P., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jo kaltės, apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo skirti švelnesnę bausmę bei taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

Dėl bausmės.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė, bet ir laisvės apribojimas arba areštas. Nors skundžiamu nuosprendžiu L. P. buvo paskirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

10. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti L. P. laisvės atėmimo bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis L. P. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių nustatyta nebuvo. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, abi veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad L. P. praeityje teistas 5 kartus (tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką susijusią su plėšimu). 2023 m. kovo 31 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos, naują sunkų nusikaltimą padarė po 10 dienų. Baustas administracine tvarka, nedirba ir nesimoko. Nors praeityje L. P. buvo skiriamos laisvės apribojimo, viešųjų darbų, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, L. P. kaltu prisipažino, todėl teismas jo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde nuteistojo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatos buvo taikytos.

12. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvams, pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Taigi bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Be to, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė negali būti skiriama bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas taikant tik formaliai. Bausmė turi būti paskirta tokia, kuri ne tik užtikrintų BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, bet ir kurią nusikaltimą padaręs asmuo galėtų realiai įvykdyti, kadangi tik faktiškai atlikta (įvykdyta) bausmė gali būti veiksminga. Pirmosios instancijos teismas laisvės bausmės skyrimą nuosprendyje išsamiai motyvavo, nurodė bylos duomenimis pagrįstus motyvus, kodėl švelnesnės bausmės skyrimas šiuo konkrečiu atveju neužtikrintų bausmės paskirties.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, pagrįstai L. P. skyrė laisvės atėmimo bausmę, ją tinkamai subendrino dalinio sudėjimo būdu bei sumažimo vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus L. P. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtosios galutinės dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

14. Nuteistojo L. P. skunde reiškiamas alternatyvus prašymas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų apelianto atžvilgiu. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

16. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

17. L. P. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą akivaizdu, kad L. P. formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas atitinka. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

18. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

19. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir apelianto elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo bei jo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai informaciją apie jo teistumus, atsižvelgiant į praeityje padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. P. praeityje teistas penkis kartus (tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką susijusią su plėšimu). Pažymėtina, kad nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotas veikas jis padarė praėjus tik dešimčiai dienų po jo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Kaip matyti, iki šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo nuteistasis buvo baustas laisvės apribojimo, viešųjų darbų, arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis. Pažymėtina, kad nuteistasis nepaisant turimų teistumų ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad L. P. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo.

20. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo.

21. Nuteistasis V. Š., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jo kaltės, apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo skirti švelnesnę bausmę bei taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Apeliaciniame skunde taip pat reiškiamas prašymas nuteistajam paskirtą bausmę leisti atlikti priklausomybės ligų reabilitacijos centre VĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl bausmės.

22. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė, bet ir laisvės apribojimas arba areštas. Nors skundžiamu nuosprendžiu V. Š. buvo paskirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

23. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti V. Š. laisvės atėmimo bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistasis V. Š. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių nustatyta nebuvo. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, abi veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. Š. praeityje teistas 13 kartų (tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas susijusias su plėšimu – tris kartus, bei susijusias su kito žmogaus nesunkiu sveikatos sutrikdymu – du kartus). 2023 m. kovo 31 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos, naują sunkų nusikaltimą padarė po 10 dienų. Baustas administracine tvarka, nedirba ir nesimoko. Nors praeityje V. Š. buvo skiriamos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.

24. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. Š. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

25. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvams, pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Taigi bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Be to, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė negali būti skiriama bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas taikant tik formaliai. Bausmė turi būti paskirta tokia, kuri ne tik užtikrintų BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, bet ir kurią nusikaltimą padaręs asmuo galėtų realiai įvykdyti, kadangi tik faktiškai atlikta (įvykdyta) bausmė gali būti veiksminga. Pirmosios instancijos teismas laisvės bausmės skyrimą nuosprendyje išsamiai motyvavo, nurodė bylos duomenimis pagrįstus motyvus, kodėl švelnesnės bausmės skyrimas šiuo konkrečiu atveju neužtikrintų bausmės paskirties.

26. Nuteistasis V. Š., nesutikdamas su jam paskirta bausme, apeliaciniame skunde teigia, kad jis nebuvo padarytų nusikaltimų veikų iniciatorius, todėl jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šiuos skundo argumentus juos atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. Š., prisidėdamas savo bendrais tyčiniais veiksmais kartu su kitais nuteistaisiais, padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje. Todėl, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad kaltinamasis suvokė, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja kartu bei pritarė vienas kitų nuteistųjų veiksmams.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) VII skyriaus „Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos“ 30–89 straipsniuose. BVK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. BVK 32 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimo bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o klausimai susiję su laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta priskiriami laisvės atėmimo vietų įstaigų kompetencijai, konstatuoja, jog nuteistojo prašymas leisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti priklausomybės ligų reabilitacijos centre VĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįstas ir yra atmestinas.

28. Papildomai pažymėtina, kad BVK 91 straipsnio 2 dalyje numatyta arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas laisvės atėmimo vietų įstaiga gali vykdyti kartu su kitomis įstaigomis ir organizacijomis, teikiančiomis medicinines, psichologines ar socialines paslaugas asmenims, žalingai vartojantiems tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Priklausomybės ligų centrai bausmių atlikimo vietoms padeda rengti adaptuotas priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir resocializacijos metodikas ir gali bausmių atlikimo vietose vykdyti švietėjišką ir kitokią veiklą, padedančią mažinti nuteistųjų sergamumą ir mirtingumą dėl priklausomybės ligų. Taigi, nuteistasis turi galimybę priklausomybę nuo alkoholio gydytis laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, pagrįstai V. Š. skyrė laisvės atėmimo bausmę, ją tinkamai subendrino dalinio sudėjimo būdu bei sumažimo vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus V. Š. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtosios galutinės dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

30. Nuteistojo V. Š. skunde reiškiamas alternatyvus prašymas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo apelianto atžvilgiu. V. Š. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą akivaizdu, kad V. Š. formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas atitinka. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir apelianto elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo bei jo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai informaciją apie jo teistumus, atsižvelgiant į praeityje padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. Š. praeityje teistas trylika kartų (tame tarpe ne kartą ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą). Pažymėtina, kad nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotas veikas jis padarė praėjus tik dešimčiai dienų po jo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Kaip matyti, iki šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo nuteistasis buvo baustas laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis. Pažymėtina, kad nuteistasis nepaisant turimų teistumų ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad V. Š. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo.

33. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų.

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam L. P., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė L. D., teikė antrinę teisinę pagalbą L. P. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 310, 42 Eur. Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. Š., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė N. G., teikė antrinę teisinę pagalbą V. Š. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 104, 17 Eur.

35. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantams buvo išaiškinta 2024 m. balandžio 8 d. nutartyje, kuria jiems paskirtos gynėjos. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantai niekur nedirba, be to, jiems paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl galimybė užsidirbti yra apribota. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų nėra tikslingas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. P. ir nuteistojo V. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų L. P. ir V. Š. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.