Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1516-340/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
e2S-1516-340/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11267-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1516-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11267-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15835-1077/2022, kurioje atsisakyta priimti ieškovės Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsisakė priimti.

3. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, šią žalą kildindama iš civilinėse bylose Nr. e2-3-674/2022 ir e2-23-904/2022 teismų priimtų tarpinių procesinių sprendimų neleisti atstovauti ieškovus nurodytose bylose Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos teisininkui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad nurodytos civilinės bylos dar nėra išnagrinėtos, t. y. jose nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. Teismas sprendė, kad tokioje situacijoje ieškinio dėl neturtinės žalos, kildinamos iš teisėjo veiksmų nebaigtoje nagrinėti civilinėje byloje, iškėlimas reikštų galimą kišimąsi į teisėjo procesinę veiklą ir galimą jo nepriklausomumo pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl tokio pobūdžio nutarčių, kuriomis konkrečiam atstovui neleidžiama atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui, neteisėtumo ar nepagrįstumo gali būti išdėstomi apeliaciniame skunde, t. y. skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės, o ne reiškiant ieškinį kitoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad toks ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-12 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

4.1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė 2022 m. kovo 23 d. rezoliucija civilinėje byloje Nr. e2-3-674/2022 netenkindama prašymo ir nurodydama, kad R. Jankauskas negali atstovauti ieškovo N. M., pažeidė CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, paneigė teismų praktiką, kur Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-677-538/2019, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1998-823/20189, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai civilinėje byloje Nr. e2-161-225/2020 asociacijos darbuotojui A.S. leido atstovauti savo asociacijos narį. Dėl tokių teismų veiksmų pablogėjo asociacijos reputacija, asociacijos nariai ir darbuotojas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, buvo sukliudyta teisėta asociacijos veikla, asociacija patyrė diskriminavimą, sumažėjo asociacijos bendravimo galimybės, todėl asociacijai buvo padaryta 50 000 Eur neturtinė žala.

4.2. Ši civilinė byla Nr. e2-15835-1077/2022 yra dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilines bylas, t. y. būtent tai kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

4.3. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo atėmė iš ieškovės teisę į žalos atlyginimą, kuo buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Žala turi būti atlyginta ieškovei nepriklausomai nuo to kas tą žalą padarė. Ieškovė turi teisę į civilinį procesą siekiant prisiteisti padarytos žalos atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

9. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, šią žalą kildindama iš civilinėse bylose Nr. e2-3-674/2022 ir e2-23-904/2022 teismų priimtų tarpinių procesinių sprendimų neleisti atstovauti ieškovus nurodytose bylose Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos teisininkui.

11. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinė byla Nr. e2-3-674/2022 dar nėra išnagrinėta. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinė byla Nr. e2-23-904/2022 nors yra išnagrinėta (2022-06-08 sprendimu ieškinys patenkintas), tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs. Ieškovė, šioje byloje įrodinėdama jos patirtą žalą, nurodo Šiaulių ir Klaipėdos apylinkės bylose, jos manymu, priimtus teisėjų neteisėtus procesinius sprendimus jos atžvilgiu. Dėl tokių teisėjų veiksmų ieškovė nurodo patyrusi neturtinę žalą (ieškiniu prašoma priteisti 100 000 Eur dydžio žalą, nors ieškinio motyvuose ir atskirajame skunde nurodoma, kad patyrė 50 000 Eur žalą).

12. Pažymėtina, kad reiškiant ieškinį yra būtina aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pareikšto ieškinio matyti, kad ji suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurį kildina iš teisėjų veiksmų, priimtų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3-674/2022 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-23-904/2022. Taigi, ieškinyje ieškovė kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. CPK įtvirtintas ieškinio pareiškimo priėmimo teisinis reguliavimas neužkerta kelio ieškovui pareikšti ieškinį dėl reikalaujamos žalos atlyginimo, kurią sąlygojo kitoje civilinėje byloje nagrinėjančių teisėjų veiksmai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, kad civilinės bylos, iš kurių ieškovė kildina teisėjų neteisėtus veiksmus, nėra išnagrinėtos. Ieškinio priėmimo stadijoje nesprendžiama dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo (CPK 111, 114, 115, 137 straipsniai). Visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė), vertintinos bylą nagrinėjant iš esmės, sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai įgyvendina, jos manymu, savo pažeistas teises, todėl jos pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

13. Apygardos, kaip apeliacinės instancijos teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai procesinio sprendimo byloje, iš kurios kildinami neteisėti teisėjų veiksmai, neįsiteisėjimas, negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tai susiję su ieškinio pagrįstumo klausimu, o ieškovo kreipimosi į teismą momentu negali būti pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (pvz. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-50-390/2022, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1307-921/2021).

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kartu pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, ar ieškiniui (ne)taikytinas trūkumų šalinimo institutas, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės Girkalnio apylinkės melioracijos statinių naudotojų asociacijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Tatjana Žukauskienė