Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1307-921/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-13
Bylos Nr.
2S-1307-921/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07796-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apygardos teismo
Civilinė byla Nr. 2S-1307-921/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07796-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1; 3.3.2.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno apygardos teismo teisėjui E. T., Teisėjų tarybai, Lietuvos Respublikos Prezidentui G. N. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas teisme pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 33 744,21 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 425 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

3. Teismas nustatė, kad teikiamo ieškinio pagrindas yra Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-1138-413/2021 priimta nutartis, kuria ieškovės R. J. ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0115/19/01433 iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1138-413/2021. V. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties. Nustatė, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai iš esmės sutampa su nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio dėl žalos atlyginimo argumentais. Sprendė, kad ieškinio dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagrindu negali būti teismo procesinis sprendimas, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatlieka aukštesnės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo kontrolės.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turtinę žalą kildina iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1138-413/2021 ginčo dalyku esančių prievolinių teisinių santykių, t. y. iš 2018 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp V. J. ir R. J.. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio dalykas ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1138-413/2021 dalykas yra iš esmės tapatūs. Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1138-413/2021 teisinis rezultatas bei šioje byloje nustatytos aplinkybės turėtų tiesioginį prejudicinį ryšį sprendžiant žalos klausimą pagal pareiškėjo suformuluotą ieškinį. Kartu teismas įvertino, kad tuo atveju, jei Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2‑1138‑413/2021 būtų priimtas atsakovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas, pareiškėjas galimai nebepalaikytų nagrinėjamojoje byloje pateikto reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei proceso ekonomiškumo principu, teismas sprendė, kad nesant priimto ir įsiteisėjusio galutinio procesinio sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1138-413/2021, ieškinio reikalavimai nagrinėjamojoje byloje suformuluoti nesavalaikiai, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

1. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, pažeidė teismų praktiką, nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1097-943/2020. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą ir šią teisę įgyvendino tinkamai. Pareiškėjas suformulavo ieškinio dalyką, t. y. reiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimą siejo su teisėjo veiksmais, atliktais nagrinėjant civilinę bylą. Ieškiniu kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalis). Dėl ieškinio pagrįstumo bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Jei ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, teismas turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti jį priimti.

1.2. Teismas galėjo spręsti tiek dėl bylų sujungimo, tiek dėl bylos sustabdymo, nustatęs, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti išnagrinėtas dėl kitos teisme nagrinėjamos bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ginčo esmės

3. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

4. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad pareiškėjo ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.

6. Sprendžiant, ar ieškinio pareiškimas gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, turi būti įvertinta, ar jis gali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. J. ieškiniu prašo priteisti 33 744,21 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 425,00 neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovas V. J. žalą kildina iš teisėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo), atliktų neišnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1138-413/2021. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas ieškiniu kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės klausimą. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi, ieškiniu reiškiamai reikalavimai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas neatlieka aukštesnės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo kontrolės, tačiau nustatyta, kad pareiškėjas įrodinėja valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, žalą siedamas su teisėjo atliktais veiksmais, o ne kvestionuoja patį procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neturi reikšmės ar procesinis sprendimas, kuriuo grindžiami atsakovės neteisėti veiksmai, yra įsiteisėję. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su reikalavimo pagrįstumu, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑494/2011). Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Kita vertus, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas tinkamai įgyvendino, jo manymu, savo pažeistas teises, todėl jo pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apelianto pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, padarė neteisingą išvadą. Sutiktina su apelianto argumentu, kad jei teismas, nagrinėjantis ieškovo ieškinį, manytų, kad toks ieškinys negali būti išnagrinėtas dėl kitos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, priklausomai nuo procesinės situacijos byloje gali būti sprendžiamas bylų sujungimo ar sustabdymo klausimas.

9. Pažymėtina, kad į teismą besikreipiančio asmens pateikto procesinio dokumento trūkumų pašalinimui yra skirtas CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, sudarantis galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys paduotas su trūkumais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai, netaikęs procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto, šioje proceso stadijoje nutarė, kad ieškinys teisme civilinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė