- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2-4070-457/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00183-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- R. N.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. M. savo ieškinį palaikė, prašė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 75, tarp jos ir atsakovo R. N., iširusią dėl jos kaltės; palikti jai ikisantuokinę pavardę; su ja nustatyti nepilnamečio vaiko K. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. N. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, ją paskirti vaikui skirtų lėšų uzufruktore; nustatyti, kad atsakovo bendravimo su nepilnamečiu K. N. laikas neribojamas; nustatyti, kad ji ir atsakovas tarpusavio išlaikymo vienas iš kito nereikalauja; nustatyti, kad jos kreditoriniai įsipareigojimai antstolės Vaivos Šimkienės kontorai 197,24 Eur, antstolės Giedrės Vasiliauskaitės kontorai 222,28 Eur, antstolės Irmos Ežerskienės kontorai 443,77 Eur, sumokėti skolas yra jos asmeninė prievolė. Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu, jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. N.. Jie su atsakovu pastaruosius tris metus gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio ir nebepalaiko šeimyninių bei santuokinių ryšių. Prašo santuoką nutraukti dėl jos kaltės, nes ji susirado kitą vyrą ir su juo turi vaiką. Taip pat, prašo jai palikti ikisantuokinį pavardę. Sūnus K. N. virš metų laiko, t. y. nuo 2018 m. pavasario, gyvena kartu su atsakovu, sūnų iš jos paėmė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir perdavė atsakovui auginti, sūnus iki šiol gyvena kartu su atsakovu. Ji bendrauja su sūnumi, pasiima jį pas save savaitgaliais. Šiuo metu ji su dukra K., kuriai 7 mėnesiai amžiaus, gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Socialinis būstas yra dviejų kambarių, butas yra be patogumų, šildomas kietu kuru, nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Prašo iš atsakovo vaiko K. N. išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nežino vaiko poreikių. Ji atsakovui bendrauti su vaiku netrukdys. Šiuo metu atsakovas jai leidžia netrukdomai bendrauti su sūnumi. Ji vaiką vežiotų į darželį „Saulutė“, nuo jos gyvenamosios vietos iki darželio yra 5 km atstumas. Ji pati jokios transporto priemonės neturi, teisės vairuoti transporto priemones ji neturi ir pati nevairuoja. Sūnų į darželį Joniškyje vežiotų su vairuotoju, nes turi pažįstamų, kurie galėtų tai padaryti. Jos mėnesio pajamas sudaro 220 Eur socialinė pašalpa bei 70 Eur gauna už vaiką. Kreditorinių įsiskolinimų turi antstolės Vaivos Šimkienės kontorai – 197,24 Eur, antstolės Giedrės Vasiliauskaitės kontorai – 222,28 Eur, antstolės Irmos Ežerskienės kontorai – 443,77 Eur ir sutinka, kad šios skolos būtų pripažintinos jos asmenine prievole. Įsiskolinimų antstolių kontoroms dar nėra sumokėjusi. Išlaikymo sau iš atsakovo ji nereikalauja.
Atsiliepimas
Atsakovas R. N. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, paaiškino, kad sutinka, kad jų su ieškove santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji paliko šeimą ir susirado kitą vyrą. Jie jau apie tris metus su ieškove gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, jokių santykių su ieškove jis nepalaiko. Jų sūnus jau apie 2 metus laiko gyvena kartu su juo, nes ieškovės naktimis nebūdavo namuose, mažamečio sūnaus ji neprižiūrėjo. Ieškovė yra nuteista už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos. Nesutinka, kad jų vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes vaikui gyventi su ieškove būtų per daug sudėtinga, ieškovei būtų sudėtinga nuvežti jų sūnų į ugdymo įstaigą. Nemano, kad ieškovė jų vaikui galėtų suteikti saugias gyvenimo sąlygas. Jo gyvenamojoje vietoje yra visi patogumai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), namas yra registruotas jo motinos vardu. Šiame name gyvena jis su sūnumi K. ir broliu D. N., tėvai yra išvykę į užsienį. Jis vežioja sūnų į (duomenys neskelbtini) darželį Joniškyje. Ieškovei bendrauti su vaiku netrukdo, netrukdys ir ateityje. Vaikas savaitgaliais nori pas mamą. Jis dirba automobilių dažytoju, per mėnesį uždirba apie 600 Eur. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo sutinka.
Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametis K. N. gyvena su atsakovu, adresu (duomenys neskelbtini), kur sąlygos vaikui augti yra sudarytos geros. K. N. lanko darželio (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę klasę. Atsakovas gyvena mamai A. N. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kuriame yra 4 kambariai ir virtuvė, yra patogumai, atliktas remontas, nuosavas kiemas. Atsakovo mama dirba ir laikinai gyvena užsienyje. Mažamečiui vaikui sąlygos gyventi, žaisti ir ilsėtis yra sudarytos geros, yra vaiko poreikius atitinkantys baldai ir kiti reikmenys. Atsakovas rūpinasi savo sūnumi, nesudaro kliūčių ieškovei lankyti sūnų, pabūti su juo, maksimaliai bendrauti ir dalyvauti vaiko auklėjime ir auginime, jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų. Vaikas emociškai yra labai prisirišęs prie tėvo, tačiau dar per mažas išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos, jam yra gerai ten, kur juo yra rūpinamasi ir kur vaikui yra saugu. Ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gyvena jai skirtame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Butą sudaro du kambariai, virtuvė ir vonios kambarys. Butas apkūrenamas kietu kuru. Šeimoje kartu gyvena A. M., ieškovės tėvas, kuris turi neįgalumą. Bute sutvarkyta, maisto turi, yra visi namų apyvokos daiktai. Gyvenimo ir buities sąlygos nėra idealios, tačiau vaiko poreikius atitiktų, jeigu būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove. 2019 m. spalio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ieškovė buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino, kad šiai dienai šalių vaikui saugiausia ir geriausia būtų gyventi su atsakovu, nes pastarojo gyvenamojoje vietoje yra visi patogumai ir visos sąlygos vaiko auginimui ir priežiūrai. Šalių vaikas yra tokio amžiaus, kad savo nuomonės išreikšti negali. Vaikui yra nustatyti specialieji poreikiai. Atsakovas tinkamai rūpinasi vaikui, namuose yra tvarkinga. Vaiko poreikius šiuo metu geriau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatytas su atsakovu. Nuo 2018 m. vasario 13 d. vaikas visą laiką gyveno su atsakovu. Yra susiformavęs vaiko ir tėvo ryšys. Tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu ir iš ieškovės priteisti vaikui išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė D. M. ir atsakovas R. N. susituokė (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 75. Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, jog šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. N.. Ieškovei santuokos su atsakovu metu, t. y. 2019 m. balandžio 19 d., gimė dukra K., kurios tėvas R. K.. Ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio privalomo registruoti nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo. Ieškovė nuomojasi socialinį būstą – dviejų kambarių butą be patogumų, esantį (duomenys neskelbtini). D. M. niekur nedirba, augina dukrą. Ieškovas, paties parodymais, dirba automobilių dažytoju, jo mėnesio darbo užmokestis – apie 600 Eur.
Dėl sutuoktinių kaltės
Byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių, todėl šie reikalavimai tenkintini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
Iš ieškovės ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad pastaruosius tris metus sutuoktiniai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, ieškovė išėjo gyventi atskirai nuo atsakovo, pradėjo gyventi su kitu vyru, su kuriuo 2019 m. balandžio 19 d. susilaukė dukros Kamilės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 straipsniai, 3.35-3.36 straipsniai, 3.38 straipsnis, 3.92 straipsnis). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato, jog yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei šis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Ieškovo ir atsakovės šeima faktiškai iširo dėl to, kad ieškovė paliko šeimą, buvo neištikima atsakovui, nes pradėjo gyventi su kitu vyru, su kuriuo susilaukė dukros. Nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kalta ieškovė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnis).
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos iki santuokos turėtos pavardės: D. M. – „M.“ pavardė, o R. N. – „N.“ pavardė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu jokio privalomo registruoti nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, kurį reiktų dalinti santuokos nutraukimo metu, neįgijo, todėl šis klausimas nespręstinas.
Byloje nėra duomenų, kad šalims būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką taip pat nespręstinas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Byloje tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl šalių sūnaus K. N. gyvenamosios vietos nustatymo – ieškovė ieškiniu prašo, kad jų sūnaus K. N. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o atsakovas prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Išvadą teikianti institucija tiek savo išvadoje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikius šiuo metu geriausia atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatytas su atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 13 d. išvadą teikiančios institucijos darbuotojai, gavę atsakovo informaciją, kad ieškovė išsivežė sergantį vaiką iš jo namų ir negrąžina, nuvyko į ieškovės tuometinę gyvenamąją vietą. Butas, kuriame gyveno ieškovė, buvo prirūkytas, vaikas buvo išsigandęs, suglumęs, vaikui buvo nesaugi aplinka, todėl jis buvo paimtas iš ieškovės ir atiduotas atsakovo priežiūrai. Taigi, ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus K. N. nuo 2018 m. vasario 13 d. iki šiol gyvena kartu su atsakovu. Atsakovo paaiškinimais ir išvadą teikiančios institucijos duomenimis, atsakovas su nepilnamečiu sūnumi K. N. gyvena atsakovo mamai priklausančiame gyvenamajame name su patogumais, kartu su jais gyvena atsakovo brolis. Atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geros sąlygos vaikui augti, name yra 4 kambariai ir virtuvė, yra visi patogumai, atliktas remontas, nuosavas kiemas. Mažamečiui K. N. sąlygos gyventi, žaisti ir ilsėtis yra sudarytos geros, yra vaiko poreikius atitinkantys baldai ir kiti reikmenys. Atsakovas tinkamai rūpinasi savo sūnumi ir nesudaro kliūčių ieškovei lankyti sūnų, pabūti su juo. Vaikas labai emociškai prisirišęs prie tėvo, tačiau dar yra per mažas išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos. K. N. lanko darželio (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę klasę, į darželį jį vežioja atsakovas. Ieškovė gyvena socialiniame būste, kurį sudaro du kambariai, butas yra be patogumų, šildomas kietu kuru. Bute gyvena ieškovė, jos nepilnametė dukra ir ieškovės tėvas. Ieškovės bute sutvarkyta, maisto turi, yra visi namų apyvokos daiktais. Gyvenimo ir buities sąlygos nėra idealios, tačiau vaiko poreikius atitiktų, jeigu būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove. Ieškovė neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonės, vaiką į darželį, pasak ieškovės, galėtų vežioti jos paprašyti asmenys.
Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko K. N. gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu (atsakovu) geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl ieškovės prašymas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja yra atmestinas, o šalių vaiko K. N. gyvenamoji vieta yra nustatytina su atsakovu.
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovui bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. N. laikas neribojamas. Abi šalys teismo posėdžio metu teigė, jog nei dabar, nei ateityje nekils problemų bendrauti su sūnumi, tiek ieškovė teigė netrukdysianti atsakovui bendrauti su jų nepilnamečiu sūnumi, tiek atsakovas teigė netrukdysiantis atsakovei bendrauti su jų nepilnamečiu sūnumi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra linkęs riboti bendravimą, priešingai, išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad atsakovas nesudaro kliūčių ieškovei lankyti sūnų, pabūti su juo, maksimaliai bendrauti ir dalyvauti vaiko auklėjime bei auginime, jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, jog CPK 385 straipsnis numato, kad teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, nustatytina, jog šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. N. tvarkos, nedaro vienas kitam kliūčių bendrauti su vaiku, atsižvelgdami į vaiko interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos antrame skirsnyje.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.
CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.
Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Nagrinėjamu atveju ieškovė negalėjo nurodyti vaiko poreikių per mėnesį. Atsakovas prašė, nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo, iš ieškovės vaiko išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Vadinasi, nepilnamečio vaiko K. N. poreikiai per mėnesį yra apie 300 Eur. Ši suma neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA). Nustatydamas iš ieškovės vaikui K. N. priteistiną išlaikymo sumą, teismas įvertina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės, nes jis gyvena jo motinai priklausančiame gyvenamajame name, gauna darbo užmokestį apie 600 Eur per mėnesį, neturi jokių kitų išlaikytinių; 2) ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrą, gyvena savivaldybės socialiniame būste, vienintelės jos pajamos yra gaunama socialinė pašalpa ir išmoka už vaiką, kas per mėnesį sudaro apie 290 Eur, turi dar vieną išlaikytinę, t. y. dukrą, tačiau ieškovė yra visiškai darbinga, jauno amžiaus ir, paauginusi dukrą iki trijų metų, turi realias galimybes gauti didesnes nei 290 Eur dydžio mėnesio pajamas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė, neproporcinga ieškovės turtinei padėčiai, todėl mažintina iki 120 Eur per mėnesį.
Priteisus iš ieškovės išlaikymą, šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas atsakovas (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokos metu įgytų kreditorių
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų antstolės Vaivos Šimkienės kontorai 197,24 Eur, antstolės Giedrės Vasiliauskienės kontorai 222,28 Eur, antstolės Irmos Ežerskienės kontorai 443,77 Eur, šios prievolės sumokėti skolas pripažintinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko, jam neprieštaravo, todėl toks ieškovės reikalavimas yra tenkintinas, t. y. po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai, kurių priverstinis vykdymas yra vykdomas antstolių Vaivos Šimkienės, Giedrės Vasiliauskaitės ir Irmos Ežerskienės kontorose, ir kuriose skolininkė yra D. M., pripažintini ieškovės asmeninėmis prievolėmis kreditoriams.
Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).
Tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reguliavimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje byloje nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–268 straipsniais, 271 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 75, tarp R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M. (iki santuokos – M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl D. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. N. palikti N. pavardę, o D. M. palikti M. pavardę.
Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2019 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį.
Vaikui K. N. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirti atsakovą R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. N., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos.
Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus, kurių priverstinis vykdymas yra vykdomas antstolių Vaivos Šimkienės, Giedrės Vasiliauskaitės ir Irmos Ežerskienės kontorose, ir kuriose skolininkė yra D. M., pripažinti ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis kreditoriams.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.