Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „CCM Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus šalna“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „LIDL Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „LIDL Lietuva“ byloje pripažinti trečiuoju asmeniu, patikslintame ieškinyje pašalindama ieškiniu pareikštą reikalavimą UAB „LIDL Lietuva“ atžvilgiu.

Patikslintu ieškinio reikalavimu prašo pripažinti negaliojančiomis 2016-05-16 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/05/16-3 bei 2016-06-13 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 06-13 nuo jų sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją ir priteisti ieškovės BUAB „CCM Baltic“ naudai iš atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ 53 647,60 Eur; priteisti ieškovės BUAB „CCM Baltic“ naudai iš atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės BUAB „CCM Baltic“ naudai iš atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nurodo, kad 2015-10-22 ieškovė BUAB „CCM Baltic“ (generalinis rangovas) ir trečiasis asmuo UAB „LIDL Lietuva“ (užsakovas) sudarė Generalinės statybos rangos sutartį Nr. 15/10/082 dėl statybos darbų atlikimo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2016-04-29 Atliktų darbų akto Nr. 4 pagrindu išrašė ir pateikė UAB „LIDL Lietuva“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAL2316 už atliktus Statybos rangos darbus pagal minėtą sutartį. Ieškovė 2016-05-30 Atliktų darbų akto Nr. 5 pagrindu išrašė ir pateikė UAB „LIDL Lietuva“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAL2325 už atliktus statybos rangos darbus pagal minėtą sutartį. 2016-05-16 tarp ieškovės (reikalavimo perleidėjas) ir atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ (reikalavimo įgijėjas) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/05/16-3, kuria ieškovė perleido UAB „LIDL Lietuva“ dalį, sudarančią 4 647,60 Eur, savo reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį UAB „LIDL Lietuva“ (skolininkas) (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1, 1.2 punktai) bei susitarė, kad ieškovės 4 647,60 Eur prievolė atsakovei UAB „Vilniaus šalna“ yra laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3, 1.4 punktai). 2016-06-13 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ (reikalavimo perleidėjas) ir UAB „Vilniaus šalna“ (reikalavimo įgijėjas) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 06-13, kuria ieškovė perleido atsakovei UAB „Vilniaus šalna“ dalį, sudarančią 51 388,65 Eur, savo reikalavimo teisės į UAB „LIDL Lietuva“ (skolininkas) (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1, 1.2 punktai) bei susitarė, kad ieškovės 51 388,65 Eur prievolė UAB „Vilniaus šalna“ yra laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3, 1.4 punktai).

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė BUAB „CCM Baltic“ bankroto bylą, patvirtino ieškovės kreditorių reikalavimus 3 336 483,67 Eur sumai. BUAB „CCM Baltic“ yra neatsiskaičiusi su įkaito turėtoju AB „Citadele“ banku, 74-iais pirmos eilės kreditoriais - darbuotojais, 3-mis antro eilės kreditoriais - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriumi, Valstybine mokesčių inspekcija, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru ir 176-iais trečios eilės kreditoriais. 2017-01-10 raštu UAB „LIDL Lietuva“ patvirtino, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras, trečiasis asmuo UAB „LIDL Lietuva“ atsakovei UAB „Vilniaus šalna“ sumokėjo 4 647,60 Eur sumą, ir 49 000,00 Eur sumą, kas bendrai sudaro 53 647,60 Eur.

Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl jos bankroto administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Ieškovė turėjo daug įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant ir prievoles pagal teismų sprendimus, teismo įsakymus bei teismų patvirtintas taikos sutartis, kurių nevykdė ir neatsiskaitė su kreditoriais, Reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tuo metu, kai ieškovė akivaizdžiai negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, nevykdė netgi pradelstų teismo sprendimais konstatuotų kreditorių reikalavimų, taigi bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais. Reikalavimo perleidimo sutartimis ieškovė suteikė pirmenybę tik paties skolininko pasirinktam kreditoriui - UAB „Vilniaus šalna“, kuriam perleido savo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį UAB „LIDL Lietuva“ ir taip atsiskaitė su UAB „Vilniaus šalna“ anksčiau už aukštesnėje eilėje esančius kreditorius (darbuotojus, mokesčių administratorių, kreditorius, kurių reikalavimai buvo priteisti teismų sprendimais ir nutartimis) (CK 6.9301 str.). Ieškovė, perleidusi UAB „Vilniaus šalna“ savo turtines teises, sumažino savo turto vertę ir taip sumažino kreditorių galimybę susigrąžinti skolą, nes likusio turto nepakanka atsiskaityti su kitais kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorių teises. Reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos 2016-05-16 ir 2016-06-13, todėl ieškinys teikiamas nepraleidus ieškinio senaties termino. Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu neegzistavo jokių pagrindų privalomam šių sandorių sudarymui, todėl ieškovė neprivalėjo sudaryti šių sandorių. Atsakovei UAB „Vilniaus šalna“ turėjo būti žinoma, jog ieškovė neatsiskaito su kreditoriais ir net teismų sprendimai negarantuoja atsiskaitymo, todėl nesąžiningai siekė apeiti aukštesnės eilės kreditorius ir gauti atsiskaitymą anksčiau jų, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis ieškovės kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta patenkinus kreditorių reikalavimus. Duomenys apie šiuos procesus yra vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, kokia jos finansinė padėtis, kaip vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Vilniaus šalna“ elgėsi nesąžiningai. Pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, turi būti taikoma restitucija ir atsakovė UAB „Vilniaus šalna“ privalo grąžinti ieškovei pagal ginčijamas Reikalavimo perleidimo sutartis neteisėtai gautą 51 995,40 Eur sumą.

Ieškovė Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu neturėjo įsiskolinimo darbuotojams. 24 575,33 Eur darbo užmokestis turėjo būti išmokėtas iki 2016 m. gegužės 30 d., kas reiškia, kad Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 16/05/16-3 sudarymo metu (2016 m. gegužės 16 d.) nebuvo vėluojama atsiskaityti su darbuotojais. Įsiskolinimas darbuotojams atsirado tik 2016 m. gegužės 31 d., kuris buvo padengtas 2016 m. birželio 2 d., taigi Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 06-13 sudarymo metu (2016 m. birželio 13 d.) taip pat nebuvo vėluojama atsiskaityti su darbuotojais. Ieškovė Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu neturėjo įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovei 2016 m. gegužės 2 ir 6 d. atlikus mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2016 m. gegužės 16 d. ir 2016 m. birželio 13 d. duomenimis ieškovė neturėjo įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovė Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu neturėjo įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui. Skolos skiltyje nėra nurodytos skolos 2016 m. gegužės mėn. ir birželio mėn., įsiskolinimas atsirado tik 2017 m. liepos 15 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškovės atžvilgiu Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu būtų vykdomi priverstiniai skolos išieškojimai ar kad ieškovė nebūtų vykdžiusi teismų sprendimų. Didžioji dalis ieškovės nurodytų teismų sprendimų buvo dėl taikos sutarčių patvirtinimo, taip pat didžioji dalis teismų sprendimų / nutarčių nebuvo įsiteisėjusios Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu, todėl nebuvo vykdytinos, kitos nutartys / sprendimai buvo vykdomi.

Mano, kad neegzistuoja CK 6.66 str. įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės bankroto byloje patvirtinti visi ar dalis kreditorių reikalavimų buvo atsiradę iki reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, t. y. iki 2016 m. gegužės 18 d. ar iki 2016 m. birželio 13 d. Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Nagrinėjamu atveju nėra tenkinama pirmoji actio Pauliana sąlyga, kadangi nėra duomenų, jog ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovei, kuomet ieškovė ir subrangovas sudarė ginčijamus sandorius. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ginčijamų sandorių ieškovė tapo nemokia arba būdama nemokia būtų suteikusi pirmenybę kitam kreditoriui. Įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių dėl UAB „LIDL Lietuva“ ir subrangovo nesąžiningumo.

Ieškovė turėjo pareigą sudaryti ginčo sutartis, kadangi siekė užbaigti užsakovo UAB „LIDL Lietuva“ prekybos centro statybų projektą, o padaryti tai be atsakovo subrangos darbų ieškovas galimybių neturėjo. Subrangos sutarties vykdymo sustabdymas/nutraukimas reikštų, kad ieškovė netenka realių galimybių užbaigti sutarties vykdymą. Sudarydamos ginčo sutartis šalys elgėsi sąžiningi ieškovės kreditorių atžvilgiu, sąžiningumas pasireiškia ieškovės siekiu įvykdyti Rangos sutartį. Atsakovė, sutikdama su jam pasiūlytu atsiskaitymo už subrangos darbus būdu, taip pat buvo sąžiningas, nes tokiu būdu atsižvelgdamas į ieškovės padėtį ir bendradarbiaudama su savo kontrahentu tiesiogiai prisidėjo prie ieškovės pastangų įvykdyti Rangos sutartį bei ieškovės ginčo sutarčių pagrindu gautos naudos. Aplinkybė, kad nepavyko įvykdyti Rangos sutarties, nepanaikina atsakovės veiksmų protingumo ir sąžiningumo buvusioje situacijoje. Atsakovė gavo ieškovės garantijas, kad jomis nepažeis šalis saistančių teisės aktų, sandorių, administracinių aktų, teismų ar arbitražų sprendimų ar kitų ieškovą įpareigojančių dokumentų. Atsakovė sutinka su trečiojo asmens UAB „LIDL Lietuva“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais ginčo sutarčių sudarymo teisėtumo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė BUAB „CCM Baltic“ (generalinis rangovas) ir trečiasis asmuo UAB „LIDL Lietuva“ (užsakovas) 2015 m. spalio 22 d. sudarė Generalinės statybos rangos sutartį Nr. 15/10/082 dėl statybos darbų atlikimo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė BUAB „CCM Baltic“ 2016 m. balandžio 29 d. Atliktų darbų akto Nr. 4 pagrindu išrašė ir pateikė UAB „LIDL Lietuva“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAL2316 už atliktus Statybos rangos darbus pagal Generalinės statybos rangos sutartį. 2016 m. gegužės 30 d. ieškovė Atliktų darbų akto Nr. 5 pagrindu išrašė ir pateikė UAB „LIDL Lietuva“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. už atliktus statybos rangos darbus pagal minėtą sutartį.

2016 m. gegužės 16 d. tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ (reikalavimo perleidėjas) ir atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ (reikalavimo įgijėjas) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/05/16-3, kuria ieškovė perleido atsakovei 4 647,60 Eur sumai savo reikalavimo teises į UAB „LIDL Lietuva“ (skolininkas) (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1, 1.2 punktai) bei susitarė, kad ieškovės 4 647,60 Eur prievolė atsakovei UAB „Vilniaus šalna“ yra laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3, 1.4 punktai). 2016 m. birželio 13 d. tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ (reikalavimo perleidėjas) ir UAB „Vilniaus šalna“ (reikalavimo įgijėjas) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 06-13, kuria ieškovė perleido atsakovei UAB „Vilniaus šalna“ 51 388,65 Eur sumai savo reikalavimo teises į UAB „LIDL Lietuva“ (skolininkas) (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1, 1.2 punktai) bei susitarė, kad ieškovės 51 388,65 Eur prievolė UAB „Vilniaus šalna“ yra laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3, 1.4 punktai).

Šiaulių apygardos teisme 2016 06 14 buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „CCM Baltic“, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės turtui. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-917-372/2016 iškelta BUAB „CCM Baltic“ bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių reikalavimai 3 336 483,67 Eur sumai.

UAB „LIDL Lietuva“ 2017 m. sausio 10 d. pateikė ieškovui raštą Nr. 17/01/876//17-01-607, kuriame nurodė, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/05/16-3 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAL2316, kuri buvo išrašyta ieškovės trečiajam asmeniui UAB „LIDL Lietuva“, trečiasis asmuo UAB „LIDL Lietuva“ atsakovei UAB „Vilniaus šalna“ sumokėjo 4 647,60 Eur sumą, o pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 06-13 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAL2325, kuri buvo išrašyta ieškovės trečiajam asmeniui UAB „LIDL Lietuva“, atsakovė UAB „LIDL Lietuva“ atsakovei UAB „Vilniaus šalna“ sumokėjo 49 000,00 Eur sumą, bendrai 53 647,60 Eur sumai.

Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus miesto savivaldybė v. S. L., bylos Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybė v. UAB „Kuprijus“, bylos Nr. 3K-3-502/2015; kt.).

Ieškovė nurodo, kad BUAB „CCM Baltic“ pažeidė imperatyvias CK 6.930¹ str. nuostatas, nes nesilaikė šioje teisės normoje nustatytos atsiskaitymų su kreditoriais eilės, apeinant aukštesnės eilės kreditorius, nepagrįstai pirmumą atsiskaitymų eilėje suteikė atsakovei UAB „Vilniaus šalna“, todėl Reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.80 str. pagrindu.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Ieškovė teigia, kad 2016-05-16 Reikalavimo perleidimo sutarties ir 2016-06-13 Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams Pagal darbo sutartis, darbuotojams darbo užmokestis mokamas iki sekančio mėnesio 30 dienos, tai 2016-05-31 dieną daliai įmonės darbuotojų vėlavo 24 575,33 Eur atlyginimų ir atsiskaitymų, šie vėluojantys mokėjimai 2016-06-02 buvo išmokėti.

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 2d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. B2-594-372/2017) konstatavo, jog darbo užmokestis BUAB „CCM Baltic“ darbuotojams buvo nemokamas nuo 2016 metų balandžio – birželio mėnesių, viso jo suma sudarė 21 9927,26 Eur. Neabejotinai žinodamas tokią situaciją, BUAB „CCM Baltic“ vadovas S. V. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, juolab, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. buvo gautas kitų kreditorių pareiškimas dėl bankroto bylos. Nurodė, jog nuo 2016 metų balandžio iki bankroto bylos iškėlimo su darbuotojais nebuvo atsiskaitinėjama, teismas nustatė, kad įmonės vadovai atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais, įmonės vadovo nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tolesnį įmonės skolų auginimą, jau įmonei nebevykdant veiklos, vertino kaip vedimą prie bankroto, iš esmės įmonei nevykdant veiklos.

Iš bylos duomenų teismas daro išvadą, kad minėtų Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu ieškovė BUAB „CCM Baltic“ neturėjo 1268,49 Eur įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodoma, kad 2016 m. gegužės 1 d. ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo 1 268,46 Eur nepriemoką, 2016 m. gegužės 2 d. buvo sumokėta 1 055,55 Eur suma, o 2016 m. gegužės 6 d. sumokėta 3 746,63 Eur suma, 2016 m. birželio 1 d. nepriemokos nebuvo. Iš minėtų duomenų darytina išvada, kad ieškovei 2016 m. gegužės 2 ir 6 d. atlikus mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2016 m. gegužės 16 d. ir 2016 m. birželio 13 d. duomenimis ieškovė neturėjo įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teismas pažymi, kad Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu ieškovė BUAB „CCM Baltic“ turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašte nurodoma, kad ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai turėjo 21 087,42 įsiskolinimą 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. balandžio mėnesį papildomai buvo priskaičiuota 17 614,20 Eur mokesčių, o sumokėta tik 13 415,42 Eur. 2016-04-30 dienai ieškovės skola VSDFV padidėjo iki 25 286,20 Eur (21 087,42 Eur + 17 614,20 Eur - 13 415,42 Eur). 2016 m. gegužės mėnesį mokėjimus VSDFV ieškovė atliko 2 dieną – 1 686,37 Eur, 6 dieną – 5 985,63 Eur ir 23 dieną – 17 614,20 Eur. Taigi, Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2016-05-16) ieškovė buvo skolinga VSDFV 17 614,20 Eur (25 286,20 Eur – 1 686,37 Eur – 5 985,63 Eur). 2016 m. gegužės mėnesį papildomai buvo priskaičiuota 17 381,15 Eur mokesčių. Minėta pažyma (b.l.134, t.1, ieškinio priedas) patvirtina, kad atlikus mokėjimus, Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2016-06-13) ieškovė buvo skolinga VSDFV 17 381,15 Eur.

Nustatyta, kad ieškovė Reikalavimo perleidimo sutarties Nr.16/05/16-3 sudarymo dienai (2016-05-16) buvo neįvykdžiusi įsiteisėjusių teismų sprendimų, kurių pagrindu buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Patikslinto ieškinio 2.3.5; 2.3.6 punktuose (b.l. 116, t.2) išvardinti teismo priimti procesiniai sprendimai, pateikti rašytiniai dokumentai atitinkantys Liteko sistemos duomenis, patvirtinantys nepadengtas ieškovės skolas kreditoriams nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016m. gegužės 24 d. Iš šių duomenų akivaizdu, kad ieškovei vėluojant vykdyti įsipareigojimus, dalis kreditorių kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo – UAB „Talša“ 2016 m. balandžio 21 d., UAB „Bikuvos prekyba“ 2016 m. gegužės 25 d., UAB „RENT2“ 2016 m. gegužės 16 d., UAB „Gelvora“ (kreditorinis reikalavimas 64 928,00 Eur) kreipėsi 2016 m. gegužės 3 d., UAB „Visas labas“ (kreditorinis reikalavimas sudaro 39 546,94 Eur sumą) kreipėsi 2016 m. gegužės 13 d. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, UAB „Pristis“ (kreditorinis reikalavimas 26 924,36 Eur ) kreipėsi 2016 m. gegužės 26 d. dėl vykdomojo rašto išdavimo, UAB „Adista“ (kreditorinis reikalavimas 296 972,92 Eur ) 2016 m. gegužės 15 d. ir 2016 m. gegužės 24 d. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Taip pat nustatyta, kad ieškovė Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 06-13 sudarymo dienai (2016-06-13) buvo neįvykdžiusi priimtų teismų įsakymų civilinėse bylose šių kreditorių atžvilgiu - VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ (kreditoriaus kreditorinis reikalavimas 35 807,25 Eur), UAB „Doresta“ (kreditorinis reikalavimas sudaro 6 315,45 Eur), UAB „A&B grupė“ (kreditorinis reikalavimas sudaro 3 948,75 Eur ),UAB „Kontesa“ (kreditorinis reikalavimas sudaro 5 061,66 Eur ),UAB „Lamberta“ (kreditorinis reikalavimas 7 310,17 Eur ),UAB „Jonavos paslaugos“ (kreditorinis reikalavimas 71 760,14 Eur ) (b.l. 57-116, t.2).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kurio privalo laikytis skolininkas. Kaip pagristai nurodo ieškovė, ši norma imperatyviai reglamentuoja būtent paties skolininko valia atliekamų mokėjimų kreditoriams eiliškumą, šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso atveju nustato kiti įstatymai, todėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyti ketvirtąja eile vykdytini kiti kreditorių piniginiai reikalavimai pagal „vykdomuosius dokumentus“. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas CPK 587 straipsnyje įtvirtinta vykdomojo dokumento prasme. Kaip ir minėta, mokėjimus pagal aukščiau nurodytus įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, įsakymus, ieškovė turėjo vykdyti laikydamasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, todėl ieškovės kreditorių kreipimasis dėl priverstinio skolų išieškojimo, šiai bylai yra reikšmingas.

Reikalavimo perleidimo 2016-05-16 sutarties sudarymo dienai ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė – 2 531 712,96 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė – 2 286 428,50 Eur, iš kurių pradelsti nuo 1 iki 30 dienų - 215 816,03 Eur, nuo 31 iki 60 dienų - 237 400,82 Eur, nuo 61 iki 90 dienų – 338 941,53 Eur, virš 90 dienų – 1 494 270,12 Eur. Tuo tarpu ieškovės skolos atsakovui tai dienai nebuvo. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 06-13 sudarymo dienai (2016-06-13) ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė – 2 610 634,08 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 146 797,80 Eur, iš kurių pradelsti nuo 1 iki 30 dienų – 325 702,40 Eur, nuo 31 iki 60 dienų – 26 274,56 Eur, nuo 61 iki 90 dienų – 266 538,29 Eur, virš 90 dienų – 1 580 831,67 Eur, o ieškovės skola atsakovei sudarė 21 070,49 Eur, kurios mokėjimo terminas buvo pradelstas nuo 1 iki 30 dienų (b.l. 95-102, t.2).

Iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu (2016-05-16 ir 2016-06-13) ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl ji turėjo laikytis CK 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai 2016-05-16 dienai rodo, kad piniginių lėšų likučiai buvo: 1) (duomenys neskelbtini) – 31 210,86 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) – 0,01 Eur; 3) (duomenys neskelbtini) – 0,00 Eur; 4) (duomenys neskelbtini) – 0,00 Eur; 5) (duomenys neskelbtini) – 579,41 Eur; iš viso 31 790,28 Eur (b.l. 103, t.2). Ieškovės banko sąskaitose 2016-06-13 dienai buvo piniginių lėšų likučiai: 1) (duomenys neskelbtini) – 0,03 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) – 0,01 Eur; 3) (duomenys neskelbtini) – 0,00 Eur; 4) (duomenys neskelbtini) – 0,00 Eur; 5) (duomenys neskelbtini) – 7,23 Eur, iš viso – 7,19 Eur (b.l. 108, t.2). Iš ieškovės 2016-07-31 balanso (b.l. 113, t.2) matyti, kad šiai datai ieškovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 645 686 Eur, iš kurių 2 453 625 Eur skolos tiekėjams, 20 273 Eur gauti išankstiniai apmokėjimai, 170 910 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 878 Eur kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, o per vienerius metus gautinos sumos sudarė tik 1 482 506 Eur, iš kurių 1 284 290 Eur pirkėjų skolos, 198 216 kitos gautinos sumos, o pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė tik 3 068 Eur. Analogiška padėtis ir 2015-12-31 balanse t.y. ieškovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 389 801 Eur, iš kurių 2 182 267 Eur skolos tiekėjams, 20 273 Eur gauti išankstiniai apmokėjimai, 150 372 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 36 889 Eur kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 11 902 Eur. Teismas pritaria ieškovės argumentui, kad aptarti duomenys įrodo, jog ieškovei trūko apyvartinių lėšų, ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

Teismas vertina, kad ieškovė BUAB „CCM Baltic“ sudarytomis Reikalavimo perleidimo sutartimis atsiskaitė su atsakove UAB „Vilniaus šalna“, nepagrįstai pirmumą atsiskaitymų eilėje suteikdama atsakovei, todėl ieškovė pažeidė imperatyvias CK 6.930¹ str. nuostatas, dėl to yra pagrindas Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/05/16-3 ir Nr. 06-13 pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 str. pagrindu.

Dėl actio Pauliana taikymo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas, nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ieškinį reiškia ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Dėl pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos ieškovė nurodo, kad BUAB „CCM Baltic“ yra bankrutavusi įmonė, todėl jos bankroto administratorius, ginantis tiek pačios įmonės, tiek visų jos kreditorių teises, turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124-6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma, jos nepašalina ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

Teismas sprendžia, kad ieškovė pagal teismo jau anksčiau aptarus duomenis įrodė buvus BUAB „CCM Baltic“ kreditorių pradelstoms prievolėms ginčijamų sandorių sudarymo momentu, įrodė, kad BUAB „CCM Baltic“ bankroto byloje patvirtinti ir anksčiau byloje aptarti kreditoriniai reikalavimai buvo atsiradę iki Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, t. y. iki 2016 m. gegužės 18 d. ir iki 2016 m. birželio 13 d. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi ir tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais, tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).

Teismo anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo įsipareigojimų ne tik atsakovei, bet ir daugeliui kitų kreditorių, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję. Be to, ieškovė nurodo, kad 2016 m. gegužės – birželio mėnesį darbus trečiojo asmens statybų objekte be atsakovės vykdė dar 14 kitų subrangovų, tačiau tik su atsakove ir dar 6 subrangovais buvo atsiskaityta, o su kitais subrangovais ieškovė liko neatsikaičiusi, liko skolinga subrangovams, kurie darbus šiame objekte buvo atlikę anksčiau. Teismas pripažįsta, kad ir ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė, sudarydama ginčijamas Reikalavimo perleidimo sutartis, faktiškai būdama nemoki (aplinkybė konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartyje iškeliant bankroto bylą), be teisinio pagrindo suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius, taip pažeisdama jų teises. Tokie ieškovės veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis su kitais kreditoriais sąlygomis. Šioje byloje ieškovė įrodė, kad dėl ginčijamų sandorių ieškovė negalėdama vykdyti ankstesnių įsipareigojimų suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Byloje įrodžius, kad ginčijamų sandorių metu ieškovė nevykdė kitų savo įsipareigojimų, teismas pripažįsta, kad ieškovės ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises.

Atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ginčijamų sutarčių sudarymas buvo ieškovei būtinas, tačiau ši aplinkybė prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams, nes ieškovė, faktiškai jau būdama nemoki, nebevykdydama veiklos, turėjo pareigą kreiptis dėl bendrovės bankroto, nesudarinėti pavieniams kreditoriams naudingų sandorių ir nedidinti įmonės skolų. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę, skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo. Vertinant ar sandorį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos, pripažintina, kad ieškovė turėdama finansinių sunkumų neturėjo pareigos sudaryti ginčijamus sandorius, Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu neegzistavo jokių pagrindų privalomam šių sandorių sudarymui ir ieškovė neprivalėjo jų sudaryti.

Kasacinis teismas pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

Iš byloje anksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė BUAB „CCM Baltic“ turėjo daug kreditorinių reikalavimų, kurių ginčijamų Reikalavimo perleidimo sudarymo metu vykdymo terminas buvo suėjęs, ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, suteikė pirmenybės vienam iš kreditorių, dėl ko pažeidė kitų kreditorių teises, todėl byloje įrodyta, kad ieškovė buvo nesąžininga sudarydama sandorius. Ieškovė teigia, kad atsakovė UAB „Vilniaus šalna“ buvo nesąžininga, nes jai turėjo būti žinoma, jog ieškovė neatsiskaito su kreditoriais ir net teismų sprendimai negarantuoja atsiskaitymo, todėl nesąžiningai siekė apeiti aukštesnės eilės kreditorius ir gauti atsiskaitymą anksčiau jų, pažeidžiant kitų kreditorių interesus.

Dėl šalių santykiams taikomo CK 6.101 straipsnio reikalavimų pažymėtina, kad 1 dalis numato kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė UAB „Vilniaus šalna“ (subrangovė) kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „LIDL Lietuva“ su reikalavimu sumokėti subrangovui 53 647,60 Eur ir pateikė reikalavimo perleidimo sutartis. 2015-10-22 ieškovės (generalinio rangovo) ir trečiojo asmens UAB „LIDL Lietuva“ (užsakovo) sudarytoje Generalinėje statybos rangos sutarties Nr. 15/10/082 17.3 punkte yra nustatytas draudimas generaliniam rangovui (ieškovei) be raštiško užsakovo (UAB „LIDL Lietuva“) sutikimo perleisti tretiesiems asmenims iš Generalinės rangos sutarties kylančias teises ir pareigas. Toks sutartimi nustatytas draudimas be skolininko sutikimo perleisti reikalavimo teises atitinka CK 6.101 str. nuostatas. UAB „LIDL Lietuva“ davė savo raštišką sutikimą dėl ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo 2016-05-04 tarp UAB „LIDL Lietuva“ (užsakovo), ieškovės BUAB „CCM Baltic“ (rangovo) ir atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ (subrangovo) sudarytu trišaliu susitarimu Nr. 16/05/04-4. Teismas pritaria ieškovės argumentui, kad trečiasis asmuo UAB „LIDL Lietuva“ turėjo pagrindą nesutikti su skolos padengimu naujajam kreditoriui UAB „Vilniaus šalna“ ir nevykdyti prievolės UAB „Vilniaus šalna“ (subrangovui) pagal ginčijamas Reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau trečiajam asmeniui UAB „LIDL Lietuva“ to neginčijant, teismas sandorio teisėtumo šiuo aspektu neanalizuoja.

Dėl restitucijos taikymo

Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal CK 6.145 straipsnio nuostatą, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nustačius, kad trečiasis asmuo atsakovei sumokėjo 4 647,60 Eur sumą ir 49 000 Eur sumą (53 647,60 Eur) pagal Reikalavimo perleidimo sutartis bei PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas ieškovo, pripažinus šias sutartis negaliojančiomis, taikoma restitucija. Atsakovė privalo grąžinti ieškovei pagal ginčijamas Reikalavimo perleidimo sutartis iš trečiojo asmens gautą 51 995,40 Eur sumą, atsakovei grąžinama debitorinė skola bei teisė reikalauti iš ieškovės BUAB „CCM Baltic“ prievolės padengimo įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, teismui pripažinus negaliojančiomis 2016-05-16 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/05/16-3 bei 2016-06-13 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 06-13 nuo jų sudarymo momento, taikoma restitucija ir priteisiama ieškovės BUAB „CCM Baltic“ naudai iš atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ 53 647,60 Eur suma, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį restitucijos dalyje, nuo kurios ieškovė BUAB „CCM Baltic“ atsisakė trečiojo asmens „LIDL Lietuva“ atžvilgiu, nutraukti (CPK 293 str. 4 p.).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, teismas priteisia iš atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ ieškovės BUAB „CCM Baltic“ naudai – 2783 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybės naudai – 1021 Eur žyminį mokestį (CPK 85 str. 1 d. 11 p.).

Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės BUAB „CCM Baltic“ administravimo išlaidų trečiojo asmens UAB „LIDL Lietuva“ naudai priteistinos 1461,08 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis 2016-05-16 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/05/16-3 bei 2016-06-13 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 06-13 nuo jų sudarymo momento.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovės BUAB „CCM Baltic“ (į. k. 145417921) naudai iš atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ (į. k. 302605225) 53 647,60 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 60 ct), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovei UAB „Vilniaus šalna“ grįžta BUAB „CCM Baltic“ 53 647,60 Eur debitorinė skola.

Ieškinį restitucijos dalyje trečiojo asmens „LIDL Lietuva“ atžvilgiu, nutraukti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ ieškovei BUAB „CCM Baltic“ 2783 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės BUAB „CCM Baltic“ administravimo išlaidų trečiojo asmens UAB „LIDL Lietuva“ (į. k. 111791015) naudai 1461,08 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt vieno euro 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus šalna“ valstybei 1021 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.