Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. D. T. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pateikė skundą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą.

Šalies argumentai

4. D. T. pateikė skunda, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir atnaujinti byloje praleistą terminą skundui paduoti.

4.1. Skunde nurodoma, kad D. T. 2024 m. kovo 18 d. pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-52295-2023, nežinodamas apie tokio nutarimo apskundimo terminą. D. T. apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą sužinojo, kai jam buvo sugrąžinta galimybė prisijungti prie „mano VMI“ sistemos ir peržiūrėti paskyroje esančius pranešimus. Atkreipiamas dėmesys, kad D. T. neturi teisinio išsilavinimo, atitinkamų žinių suprasti, kad yra nustatytas apskundimo terminas ir praleidus šį terminą, būtina prašyti jo atnaujinimo, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis.

4.2. Teigiama, kad apskundimo terminas buvo praleistas, nes D. T. įgijo galimybę prisijungti prie „mano VMI“ tik 2024 m. sausio 25 d., kuomet jam buvo laikinai grąžinti asmens dokumentai, suteikiantis teisę prisijungti prie elektroninių valdžios vartų. Mano, kad ši priežastis pripažintina svarbia nutarimo apskundimo termino praleidimo priežastimi, nes nebuvo nulemta tiesioginės D. T. valios. Priešingai, įvertinus tai, kad skundas paduotas 2024 m. kovo 18 d. laikytina, kad D. T., siekdamas įgyvendinti savo teisminę gynybą buvo aktyvus, rūpestingas ir dėjo visas nuo jo valios priklausančias pastangas tokių veiksmų atlikimui.

4.3. Taip pat teigiama, kad ANK 623 straipsnis nenumato termino, per kurį gali būti paduotas prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl apylinkės teismas ANK 646 straipsnio 5 dalyje numatytą 6 mėnesių naikinamąjį terminą pritaikė nepagrįstai. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad ANK 646 straipsnio 5 dalyje numatytas procesinis terminas yra naikinamasis tiek apeliaciniam skundui, kuriuo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas (nutartis), tiek skundui, kuriuo skundžiamas ne teismo tvarka priimtas nutarimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje pavyzdinėje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-365/2020, yra sprendžiamas būtent apylinkės teismo nutarimo apskundimo praleisto termino atnaujinimas apeliaciniam skundui paduoti, bet ne Institucijos priimto nutarimo apskundimo praleisto termino atnaujinimas skundui paduoti. Todėl mano, kad šiuo atveju apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė kitokią bylos fabulą turinčią teismų praktiką. Be to, naikinamojo termino nustatymas apylinkės teismo nutarimo apskundimui turi loginę prasmę, vien todėl, kad apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą visada yra informuojamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, remiantis ANK 627 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 629 straipsnio 1 dalimi.

4.4. Nurodoma, kad šiuo atveju būtina atskirti ne teismo tvarka priimtam nutarimui galiojančias apskundimo nuostatas, numatytas ANK 621-626 straipsniuose nuo apylinkės teismo priimto nutarimo (nutarties) galiojančių apskundimo nuostatų, numatytų ANK 627-638 straipsniuose. Atkreipiamas dėmesys, kad galimybė susipažinti ar apskritai sužinoti apie asmens atžvilgiu priimta nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kurį priėmė ne teisminė Institucija, yra itin ribota, nes administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą (ANK 616 straipsnis). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie jo atžvilgiu paskirtą baudą iš esmės turi galimybę sužinoti tik tokiu atveju, jeigu atsitiktinai ir palankiai jo atžvilgiu susiklosto šių aplinkybių visuma: 1) asmuo naudojasi elektronine bankininkyste ir turi paskyrą prie elektroninių valdžios vartų, EDS ir „mano VMI“ platformose; 2) asmuo minėtose platformose yra nurodęs galiojantį ir naudojamą savo elektroninį paštą, kuriuo yra informuojamas apie naujus įvykius minėtose platformose; 3) asmuo turi neribotą elektroninę prieiga naudotis savo elektronine bankininkyste, kurios dėka gali prisijungti prie minėtų platformų ir pasitikrinti naujus pranešimus, įskaitant ir pranešimus apie asmeniui paskirtas baudas. Įvertinus tai, kad asmens teisė sužinoti apie jo atžvilgiu priimta administracinį nurodymą ne teismo tvarka yra ribota, naikinamojo termino nustatymas ir taikymas neteismine tvarka priimto nutarimo apskundimui, iš esmės pažeistų tokio asmens teises numatytas ANK 577 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu naikinamojo termino nustatymas apylinkės teismo nutarimų (nutarčių) apskundimui (ANK 646 straipsnio 5 dalis) yra logiškas, nes apie sprendimą ir vykstantį procesą asmuo yra informuojamas ir jam yra žinoma.

4.5. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė D. T. teisę būti išklausytam (ANK 571 straipsnis). Šiuo atveju D. T. paskirta nuobauda už transporto priemones, kuri jam nepriklauso ir kurios jis nevairavo, greičio viršijimą, t. y. D. T. gavo nuobaudą dėl aplinkybių, kuriuose pats nedalyvavo ir apie kurias sužinojo tik 2024 m. sausio 25 d., tad pageidauja ginti savo pažeistas teises teisme, kurių gynybą užtikrina ANK 571 straipsnis.

4.6. Atkreipiamas dėmesys, kad ird.lt automobilio savininkas prie baudų, kurios išrašytos dėl su šiuo automobiliu padarytų nusižengimų, pateikė suklastotas D. T. teises, nes jo teisės yra ir tuo laiku jau buvo Lietuvos kelių policijoje. Be to, vairuotojo teisių galiojimas terminas ne toks kaip pateiktų ird.lt, taip pat neatitinka nuotrauka. Nurodyta, kad D. T. nuomojosi automobilį, taip pat pridėta jo asmens tapatybės kortelės nuotrauka, t. y. buvo neteisėtai naudojamasi jo asmens duomenimis. Atkreipiamas dėmesys, kad apie tai informuota Lietuvos keliu policija ir Vilniaus generalinė prokuratūra.

Šalies argumentai

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmos instancijos sprendimu. Nors nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu D. T. prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas. Sutiktina, kad ANK nuostatose, reglamentuojančiose administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminus, nėra numatytas terminas, per kurį gali būti paduotas prašymas šį terminą atnaujinti, tačiau tokiu atveju, vadovaujantis mutatis mutandis principu, taikytinos ANK 646 straipsnio, reglamentuojančio pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimo tvarką, 5 dalies nuostatos, numatančios, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Pastarasis procesinis terminas yra naikinamasis ir negali būti pratęstas. Tokia praktika dominuoja ir kitose teismų nagrinėjamose bylose (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-23-954/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-279-365/2022 ir kt.). Pažymėtina tai, kad ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 314 straipsnio 4 dalis numato, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Taigi, apygardos teismas, įvertinęs aptartas ANK ir BPK nuostatas, konstatuoja, jog prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, negali būti paduotas, jei nuo skundžiamo nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai.