- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-3751-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- E. K., D. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025-09-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. K. ir D. K. prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Pareiškėjai pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl Kauno apylinkės teismo 2021-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15582-812/2021 nustatytos bei 2024-09-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17241-1107/2024 pakeistos nepilnametės šalių dukters L. K. ir pareiškėjo D. K. bendravimo tvarkos pakeitimo.
2. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjas D. K. Kauno apygardos teismo 2021-03-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-954/2021 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų prieš savo dukrą L. K. ir kitą mažametę.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2024-09-10 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimai, t. y. D. K. išvykus iš kalėjimo trumpalaikių išvykų metu jis gali bendrauti su dukra tik viešose vietose, prižiūrint motinai.
4. 2025-08-06 Lietuvos kalėjimų departamentas priėmė sprendimą Nr. NĮ-22- 1834 išleisti D. K. trumpalaikių išvykų metu tik vienu adresu – (duomenys neskelbtini) (pas D. K. brolį), taip panaikindamas galimybę fiziškai pasimatyti nepilnametei dukrai ir tėvui viešosiose vietose. Nepilnametė myli tėvą, laukia susitikimų su juo ir susidariusi situacija pažeidžia vaiko teisę į šeimos ryšius, todėl pareiškėjai abipusiu sutarimu susitarė pakeisti sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
5. Kauno apylinkės teismas 2025-09-18 nutartimi pareiškėjų E. K. ir D. K. prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį dėl Kauno apylinkės teismo 2021-06-22 sprendimu nustatytos bei 2024-09-10 sprendimu pakeistos nepilnametės šalių dukters L. K. ir pareiškėjo D. K. bendravimo tvarkos pakeitimo atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gavus pareiškėjų prašymą dėl bendravimo sąlygų pakeitimo, teismas kreipėsi į išvadą teikiančią instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris pateikė išvadą Nr. 2SD-6656. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjų šeima skyriui yra žinoma nuo 2019-05-06, kuomet buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl galimai patirtos L. K. seksualinės prievartos iš tėvo D. K.. Šeimai buvo inicijuotas ne vienas atvejo vadybos procesas. Skyrius, siekdamas apsaugoti geriausius vaiko interesus, 2024-08-01 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl neterminuoto D. K. tėvo valdžios ribojimo. Šiuo metu situacija civilinėje byloje dėl tėvo valdžios ribojimo D. K. dukros L. K. atžvilgiu nėra pasikeitusi, byloje paskirta kompleksinė psichiatrinė – psichologinė ekspertizė L. K., kuri bus atliekama 2025 m. lapkričio mėnesį. Skyrius teikia išvadą, kad nuteistojo D. K. bendravimas su dukra L. K. pareiškėjų 3.3.2 punkte nurodytoje vietoje, t. y. pas brolį privačioje valdoje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jos motinai E. K., taip pat bet kokiose kitokiose privačiose vietose neatitinka geriausių vaiko interesų. Skyrius mano, kad nuteistojo D. K. bausmės atlikimo metu vaiko teisė matytis ir bendrauti su tėvu yra realizuojama, galiojant šiuo metu patvirtintai tvarkai, tėvui su dukra bendraujant viešose vietose bei nuotolinėmis priemonėmis. Skyriaus nuomone, pareiškėjos požiūris ir vaiko noras maksimaliai bendrauti su tėvu yra nesuderinami su geriausiais nepilnametės interesais.
7. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į skyriaus pateiktą išvadą, bei į tai, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl neterminuoto D. K. tėvo valdžios apribojimo dukters L. K. atžvilgiu, nusprendė, kad pareiškėjų sudarytos sutarties sąlygos, susijusios su nepilnametės dukters ir tėvo bendravimu pas D. K. brolį D. K. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant motinai E. K., neatitinka nepilnametės L. K. interesų. Šiuo metu galiojanti tėvo ir dukters bendravimo tvarka yra pakankama jų ryšiams išlaikyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
8. Apeliantė (pareiškėja) pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025-09-18 nutarties. Apeliantė prašo:1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025-09-18 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) prijungti prie bylos medžiagos atvejo vadybos (pagalbos plano) protokolą ir psichologo išvadą.
9. Apeliantė nurodo, jog neįtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu Lietuvos kalėjimų departamentas 2025-08-06 priėmė sprendimą Nr. NĮ-22-1834 išleisti D. K. trumpalaikių išvykų metu tik vienu adresu – (duomenys neskelbtini) (pas D. K. brolį), taip panaikinęs galimybę pasimatyti nepilnametei dukrai Lukrecijai ir tėvui D. K. viešosiose vietose. Lietuvos kalėjimų departamentas nepaisė ir nevykdė įsiteisėjusios bendravimo su dukra tvarkos ir pats savo nuožiūra pažeidė teismo nustatytą pareiškėjo (tėvo) bendravimo su dukra L. K. tvarką. Iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms ir numanydamas, kad jos bus ilgalaikio pobūdžio, Lietuvos kalėjimų departamentas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnio nuostatas dėl įsiteisėjusio teismo 2021-06-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-15582-812/2021 ir 2024-09-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-17241-1107/2024, kuriais buvo nustatyta ir vėliau pakeista bendravimo su dukra tvarka. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo bylos, visiškai neatsižvelgė į susidariusią situaciją dėl dukros teisių vienašališko suvaržymo bendrauti su tėvu, kurį įvykdė Lietuvos kalėjimų departamentas, pažeidęs teismo įsiteisėjusią bendravimo su dukra tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliantės vertinimu, iš skundžiamos nutarties neaišku, kokius dukros interesus pažeidžia apeliantės ir pareiškėjo sudaryta taikos sutartis dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo. Be to, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad skyrius pateikė suinteresuotą išvadą, kadangi jis veikia ne tik prieš laisvės atėmimo bausmę atliekančio pareiškėjo teises, bet ir jo bei apeliantės bendros dukros teises ir interesus. Pažymi, kad skyrius prieštarauja dukros lankymuisi kalėjime, t. y. kontaktiniams pasimatymams su pareiškėju (tėvu) bausmės atlikimo vietoje, kas nurodyta 2025-01-22 atvejo vadybos protokole. Tokiu būdu skyrius apriboja ir alternatyvų būdą užtikrinti vaiko teisę į bendravimą kontaktiniu būdu. Skyrius išvadoje nenurodė, kokiais kitais alternatyviais, tačiau racionaliais būdais, jie siūlo užtikrinti dukros teisę į kontaktinį bendravimą su tėvu.
11. Apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, liko neatskleista bylos esmė, todėl panaikinus nutartį, prašymas turi būti perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų E. K. ir D. K. prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį dėl Kauno apylinkės teismo 2021-06-22 sprendimu nustatytos bei 2024-09-10 sprendimu pakeistos nepilnametės šalių dukters L. K. ir pareiškėjo D. K. bendravimo tvarkos pakeitimo, yra teisėta.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
16. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
17. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas D. K. yra nuteistas už seksualinę prievartą savo dukters atžvilgiu (nusikaltimai, numatyti BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje). Jis nėra atlikęs paskirtos bausmės (bausmės pabaiga – 2030-12-25, žr. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2025-07-21 pagalbos plano 2024-04-03 eilutę). Dėl to jo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paprašė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl paminėtos taikos sutarties sąlygos ir pagrįstai į šią išvadą atsižvelgė. Apeliantės nuomonė apie D. K. gali turėti subjektyvų, susiformavusį jam bendraujant su vaiku viešoje vietoje, pobūdį. Kol D. K. nebaigs atlikti bausmės, draudimas jam bendrauti su nepilnamete dukra privačioje aplinkoje laikytinas pagrįstu. Vieša aplinka apsaugo nepilnametį vaiką nuo galimų neteisėtų veiksmų ir užtikrina minimalų tėvo bendravimo su dukra poreikį, ko, esant paminėtoms aplinkybėms, pakanka šeimos ryšiams išsaugoti. Kol sąlygų bendrauti tėvui ir dukrai viešoje aplinkoje nėra, tėvo ir dukters ryšiams palaikyti pakanka bendravimo nuotolinėis ryšio priemonėmis. Privačioje D. K. ir jo brolio aplinkoje motinai apsaugoti nepilnametės dukters interesus gali būti sunku dėl mergaitės tėvo ir jo brolio tarpusavio ryšių (požiūrio į D. K. veiksmus bendrumo, brolio palaikymo abejonių galinčiose sukelti situacijose).
18. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
19. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais panaikinti ją ar pakeisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno teismo 2025-09-18 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.