Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Š. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei L. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1378/669/2018 patvirtintos 2017 m. sausio 30 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą suformuluojant jį sekančiu būdu: ,,Tėvas K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja kas mėnesį iki vaiko – K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės prisidėti prie įprastinio kasdienio vaiko poreikių tenkinimo ir mokėti 100,00 (vieno šimto) eurų dydžio periodinę išmoką, pervesdamas šią sumą į motinos L. Š. nurodytą sąskaitą banke“. Taip pat ieškovas prašė nustatyti, kad pakeistoji sutarties sąlyga įsigalioja ir išlaikymo dydis keičiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, priteisti iš atsakovės L. Š. valstybės naudai ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei L. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo. Pagrindiniai teismo argumentai:

2.1. Teismas akcentavo tai, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovė ir šalių nepilnametis vaikas 2017 m. rugsėjo 5 d. yra deklaravę savo išvykimą į Airiją, tą patvirtina išrašai iš Gyventojų registro.

2.2. Teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys dėl išlaikymo vaikui dydžio sumažinimo, vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas) nuostatomis, turi būti teikiamas atsakovės arba vaiko (kreditoriaus) gyvenamosios vietos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Apelianto nuomone, sprendžiant teismingumo klausimą aktualus yra 2019 m. birželio 25 d. Reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo.

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

8. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį, pažymėjo, jog byla pagal ieškovo ieškinį nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

9. Atskirajame skunde nurodoma. jog sprendžiant teismingumo klausimą aktualus yra 2019 m. birželio 25 d. Reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo. Apelianto nuomone, vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/1111 nuostatomis, konkrečiai 3 straipsnio b punktu, ši civilinė byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2019 m. birželio 25 d. Reglamentu (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo buvo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, vadinamas „Briuselio IIa reglamentu“, siekiant užtikrinti veiksmingesnes taisykles, kurios gintų vaikus ir jų tėvus, įtrauktus į tarpvalstybinius ginčus dėl tėvų pareigų, pavyzdžiui, dėl globos, bendravimo teisių ir vaikų grobimu. Minėto reglamento 3 straipsnyje „Bendroji jurisdikcija“ nurodoma, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: i) yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; ii) buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena; iii) yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta; iv) tuo atveju, jeigu buvo pateiktas bendras prašymas – yra vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; v) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip metus prieš pat prašymo pateikimą, arba vi) yra prašymo pateikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius prieš pat prašymo pateikimą ir jis yra atitinkamos valstybės narės pilietis, arba b) kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai. Minėto 3 straipsnio turinys leidžia spręsti, kad skirtingai negu nurodo apeliantas, Reglamento (ES) 2019/1111 nuostatos (3 straipsnis) nereglamentuoja teismingumo klausimų, susijusių su vaikų išlaikymu.

11. Akcentuotina, kad Reglamento (ES) 2019/1111 santraukos skiltyje „Pagrindiniai aspektai“ nurodoma, kad Reglamentas taikomas šiose civilinėse bylose: santuokos nutraukimas; separacija; santuokos pripažinimas negaliojančia; tėvų pareigos (skyrimas, vykdymas, perdavimas, apribojimas ar atėmimas), ypač: globos ir bendravimo teisės; globos, rūpybos ir panašios institucijos; vaiko įkurdinimas globos įstaigoje ar globėjų šeimoje; vaiko apsaugos priemonės, susijusios su vaikui priklausančiu turtu; pabrėžiama, kad išlaikymo prievolės nepatenka į reglamento taikymo sritį (https://eur-lex.europa.eu/LT/legal-content/summary/matrimonial-and-parental-responsibility-judgments-jurisdiction-recognition-and-enforcement.html).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. birželio 25 d. Reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo nuostatas, Reglamento (ES) tikslus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje dėl išlaikymo pakeitimo apelianto minimas Reglamentas (ES) 2019/1111 sprendžiant teismingumo klausimą netaikomas.

13. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nuostatas ir priėmė teisingą sprendimą.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.