Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių bankrutavusios akcinės bendrovės bankas SNORAS ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-05-31 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3469-614/2016 pagal ieškovų R. Č., G. G., A. J., M. A., L. Š., Ž. P., P. U., V. Š., Z. R. (Z. R.), V. S., A. J., I. B., G. S. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

I. R. Č., G. G., A. J., M. A., L. Š., Ž. P., P. U., V. Š., Z. R., V. S., A. J., I. B., G. S. ieškinyje (t. 1, b. l.2–14) prašė pripažinti negaliojančiomis jų su AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo bei indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, taikyti restituciją – pripažinti pagal šias sutartis ieškovų AB bankui SNORAS sumokėtas sumas ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – ir IĮIDĮ), įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas ieškovams indėlių draudimo išmokas, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismas 2014-01-09 nutartimi (t. 2 , b. l. 223–224) šią civilinę bylą sustabdė iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.Ieškovai pateikė teismui prašymą (t. 4, b. l. 51–56) dėl bylos atnaujinimo, prašydami: 1) dalyje dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bylą nutraukti; 2) priteisti iš atsakovų BAB banko SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, t. y. A. J. – 140,18 Eur (484 Lt), L. Š. – 252,32 Eur (871,2 Lt), Ž. P. – 140,18 Eur (484 Lt), I. B. – 140,18 Eur (484 Lt). Kartu su šiuo prašymu ieškovai R. Č., G. G., M. A., P. U., V. Š., Z. R., V. S., A. J., G. S. pateikė teismui patikslintą ieškinį (t. 4, b. l. 1-13) atsakovėms BAB bankui „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-05-31 nutartimi (t. 4, b. l. 65–67) civilinę bylą pagal ieškovų R. Č., G. G., A. J., M. A., L. Š., Ž. P., P. U., V. Š., Z. R., V. S., A. J., I. B., G. S. ieškinį dėl obligacijų pasirašymo ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo atsakovėms BAB bankui „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atnaujino; priėmė ieškovų A. J., L. Š., Ž. P., I. B. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą dalyje dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė; priteisė ieškovams A. J. 140,18 Eur, L. Š. 252,32 Eur, Ž. P. 140,18 Eur, I. B. 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių BAB bankas SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis; bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės BAB bankas SNORAS“ priteisė iš administravimui skirtų lėšų. Ta pačia nutartimi Vilniaus apygardos teismas išsprendė ir ieškovų R. Č., G. G., M. A., P. U., V. Š., Z. R., V. S., A. J., G. S. patikslinto ieškinį dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo atsakovėms BAB bankas SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priėmimo klausimą.Teismas nurodė, kad ieškovai A. J., L. Š., Ž. P. ir I. B. siekė indėlių sertifikatų sutarčių negaliojimo ir restitucijos taikymo. Kadangi po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, priėmimo atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo minėtiems ieškovams indėlių draudimo išmokas už šioje byloje ginčytus indėlių sertifikatus, teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimai buvo iš esmės patenkinti ir būtent ši aplinkybė nulėmė ieškinio atsisakymą. Todėl bylinėjimosi išlaidas ieškovai patyrė dėl atsakovių bendrų veiksmų, atsisakant pripažinti ieškovų pretenzijas indėlių sertifikatų negaliojimo apimtyje, dėl kurių ieškovai, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus, ir buvo priversti kreiptis į teismą.Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ieškovai prašė priteisti iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis 672,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydį patvirtinantys įrodymai pateikti į bylą. Atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016, pateiktus išaiškinimus, susijusius su asmenų, pateikusių bendrą ieškinį, teise individualiai susitarti dėl atlyginimo už atstovavimą dydžio, teismas ieškovų prašymą patenkintino visiškai.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovė BAB bankas SNORAS atskirajame skunde (t. 4, b. l. 72–76) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-31 nutartį dalyje, kurioje teismas priteisė iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovų A. J., L. Š., Ž. P., I. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas, bei šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškinio reikalavimus patenkino. Ieškovai įrodinėjo, jog sudarydami indėlio sertifikavimo sutartis klydo dėl joms taikomos draudimo apsaugos. Kasacinis teismas 2015-11-17 nutartyje konstatavo, jog indėlio sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, todėl nelieka aplinkybės, dėl kurios ieškovas būtų galėjęs klysti ar būti suklaidintas, nes jis turi teisę į draudimo išmoką. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovai neklydo ir byloje nebuvo pripažinti ieškovų ginčyti sandoriai negaliojančiais. Aplinkybė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo ieškovams draudimo išmokas nereiškia, kad atsakovė ieškovų reikalavimus pripažino.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė kalta (atsakinga) dėl šio inicijuoto teisminio proceso. Ieškovų teisės nebuvo pažeistos dėl atsakovės BAB bankas SNORAS veiksmų, ieškovai ieškinyje neteisingai nurodė atsakovą. Atsakovės BAB bankas SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl iš esmės neaiškaus indėlių ir investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, dėl ko kasacinės instancijos teismas buvo kreipęsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Minimalus vienam ieškovui tenkančio honoraro dydis už ieškinio paruošimą sudaro 140,18 Eur, todėl esant bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindui, tik tokio dydžio išlaidos ir galėjo būti priteistos iš atsakovo, o 70,09 Eur viršijanti honoraro dydį suma tenka kiekvienam iš ieškovų ir neturi būti priteista. Bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos iš bankroto administravimui skirtų lėšų, kadangi ieškovai reikalavimus pareiškė iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir ginčo sandoriai nebuvo pripažinti negaliojančiais.Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde (t. 4, b. l. 77–81) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-31 nutartį dalyje, kurioje teismas priteisė iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodo tokius argumentus:Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams indėlių draudimo išmokas išmokėjo iš karto, kai gavo iš BAB bankas SNORAS duomenis apie indėlininkus bei jiems priklausančias mokėtinas sumas. Atsakovė, išmokėjusi ieškovams indėlių draudimo išmokas, ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nepripažino ir neįvykdė. Šiuo atveju ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 m. indėlių ir investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, dėl ko buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, byla buvo sustabdyta, kas sąlygojo užsitęsusį bylos nagrinėjimą. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, kai gavo iš draudėjo (BAB bankas SNORAS) duomenis apie indėlininkus, reikalingus draudimo išmokas padengti (IĮDĮ 10 straipsnio 3 dalis), išmokas už indėlių sertifikatus ieškovas išmokėjo. Kol kasacinis teismas nebuvo pateikęs išaiškinimų, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti, kad indėlio sertifikatai (vertybiniai popieriais) prilygo paprastam indėliui.Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose Nr. 2-924-236/2016, Nr. 2-806-516/2016. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atsakovės BAB bankas SNORAS atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 133–135) palaiko atsakovės BAB bankas SNORAS atskirąjį skundą bei prašo jį tenkinti atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrindu, kurių nekartoja.Atsiliepime į atsakovių atskiruosius skundus (t. 4, b. l. 141–146) ieškovai prašo skundus atmesti ir palikti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiraisiais skundais motyvus:Vien tai, kad po atsakovių pasikeitusios pozicijos neliko ginčo dalyko, parodo, kad materialiuoju teisiniu atžvilgiu ieškovai bylą laimėjo (pasiekė norimą rezultatą). Pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu yra nuosekli i aiški – atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovių netinkamo elgesio, nes jos nepripažino ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos ir su ieškovų reikalavimais nesutiko ir tik po kasacinio teismo pateikto išaiškinimo savo poziciją pakeitė ir išmokėjo ieškovams draudimo išmokas. Taigi, tokiu būdu ieškovai pasiekė rezultato, analogiško ieškinio patenkinimui (įgytų teisę į draudimo išmoką ir susigrąžintų sumokėtus pinigus). Tai, kad ieškovų teisme siektas apginti pažeistų teisių būdas buvo realizuotas kitu teisiniu keliu, atsakovų kaltės dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaneigia ir jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš administravimui skirtų lėšų, kadangi: a) ieškovai bylą iškėlė, nes atsakovė nesutiko patenkinti jų reikalavimų; b) byla pradėta jau po bankroto bylos AB bankas SNORAS iškėlimo; c) atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, išmokėjusi ieškovams draudimo išmokas, įgijo finansinį reikalavimą į atsakovę BAB bankas SNORAS. Atsakovės AB bankas SNORAS atskirajame skunde nurodyti teiginiai, jog honoraras už atstovavimo paslaugas visiems ieškovams turi būti vienodas ir neturi priklausyti nuo to kokia yra kiekvieno iš ieškovų ginčijamų sandorių suma, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ įtvirtintoms išlaidų pagrįstumo vertinimo taisyklėms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje teismas priteisė ieškovams A. J. 140,18 Eur, L. Š. 252,32 Eur, Ž. P. 140,18 Eur, I. B. 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių BAB bankas SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo BAB bankas SNORAS“ priteisė iš administravimui skirtų lėšų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl atsakovių pareigos atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes atsakovei BAB bankas SNORAS buvo iškelta bankroto byla ir ieškovams nebuvo išmokėtos draudimo išmokos už iš atsakovės įsigytus indėlio sertifikatus. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovių pozicijas nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos ir neišmokėti draudimo išmokų. Draudimo išmokos ieškovams buvo išmokėtos tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-17 m. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Tokiu būdu tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo ieškovų reikalavimai buvo patenkinti ir būtent tai lėmė dalies ieškovų ieškinio reikalavimų atsisakymą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog paminėtos aplinkybės sąlygojo, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1459-943/2016). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1491-464/2016, konstatavo, jog kitokios išvados dėl ieškovų patirtų teisminių išlaidų atsiradimo priežasties nesuponuoja ir tokie atsakovių atskiruose skunduose nurodyti argumentai, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo ir poreikio spręsti ypatingai sudėtingus teisinius klausimus, susijusių su atsakovės platintais indėlio sertifikatais. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirųjų skundų argumentus, kad atsakovės nėra kaltos dėl inicijuoto teisminio proceso, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl iš esmės neaiškaus indėlių ir investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, kaip nepagrįstus. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 2-924-236/2016, Nr. 2-806-516/2016, kadangi šiose bylose VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinė padėtis buvo ne atsakovės, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Nagrinėjamai bylai analogiškose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose teismas jau buvo išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-26 nutartis civilinėj byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016). Šiai dienai Lietuvos apeliacinis teismo pozicija, jog atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ , kaip ir BAB bankas SNORAS, nepripažino ieškovų teisės į draudimo išmoką, todėl ji būtų atsisakiusi mokėti draudimo išmoką net ir nepaisant to, ar jai būtų perduoti kitos atsakovės duomenys apie ieškovų įgytus indėlio sertifikatus; atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo priėmė sprendimą išmokėti indėlių draudimo išmokas visiems apeliantės indėlio sertifikatų turėtojams ir dėl to ieškovai atsisakė ieškinio. Todėl abiejų atsakovių veiksmai (neveikimas) yra priežastiniame ryšyje su ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1548-178/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų atsiliepime į atskiruosius skundus nurodytais argumentais, jog atsakovių teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės BAB bankas SNORAS administravimui skirtų išlaidų, nepagrįsti. Ieškovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovė administravimo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys kad ir šiuo aspektu taip pat jau buvo pasisakyta apeliacinio teismo praktikoje, kurioje buvo nagrinėti analogiški fizinių asmenų ginčai su apeliante (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016, 2016-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204-464/2016; 2016-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016, 2016-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1491-464/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

Atsakovės BAB bankas SNORAS teiginiai, kad visiems ieškovams buvo suteiktos vienodo pobūdžio ir vienodos apimties teisinės paslaugos, todėl ir jų kaina turėtų būti vienoda, t. y. pirmosios instancijos teismas visiems ieškovams turėjo priteisti tik 140,18 Eur minimalų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šios kategorijos bylose yra suformuota aiški (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016, 2016-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1491-464/2016): 1) advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai dėl teikiamų paslaugų kainos ir netgi toje pačioje byloje taikyti skirtingą honorarą, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ar kitas individualias aplinkybes; 2) teismas turi vienintelę pareigą – įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus, tačiau neturi pareigos vertinti šalies susitarimo su jos atstovu turinio kitų asmenų apmokėjimo už tas pačias paslaugos kontekste; 3) kiekvieno iš klientų mokamas ir pralaimėjusios šalies atlyginamas užmokestis gali priklausyti ir nuo reikalavimo sumos ir įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs taisyklės, kad tuo atveju, kai paduodamas bendras kelių asmenų ieškinys, jiems negali būti priteistos skirtingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovams iš atsakovių priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, nenukrypo nuo paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos.Pažymėtina, jog visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovės (atsakovių) analogiškose bylose teikiami analogiški skundai, kuomet teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo ne kartą yra pasisakęs ir išaiškinęs, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.