- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-04
- Bylos Nr.
- 2A-926-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01383-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė, Jolanta Gailevičienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- UAB „Žemkasa“
- Ieškovas
- BUAB „Visi pagrindai“
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-926-123/2014
2014 m. rugpjūčio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Jolanta Gailevičienė, Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Žemkasa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Visi pagrindai“ ieškinį atsakovei UAB „Žemkasa“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 31 000,20 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2010-09-01 sutartimi susitarė dėl ekskavatorinio krautuvo „New Holland B110“ nuomos, atsakovė apmokėjo ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras už laikotarpį nuo 2011 metų gegužės mėnesio iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio, liko neapmokėta 2011-09-30 išrašyta PVM sąskaita–faktūra Nr. VP 00261 už 31 000,20 Lt sumą už krautuvo nuomą 2011 metų rugsėjo mėnesį. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta, atsakovė pripažįsta, kad faktiškai naudojosi išnuomota technika, buvo išrašyta PVM sąskaita–faktūra, kurią pasirašė atsakovė, duomenų apie tai, kad sąskaita grąžinta ieškovei, nėra, be to, sutartyje nurodyta, kad technika grąžinama iki 2012-12-31, o ne pabaigus tam tikrus darbus, krautuvas buvo paimtas 2012-04-04 iš atsakovės teritorijos, todėl ji faktiškai jį turėjo ir naudojosi juo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-02 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Žemkasa“ 31 000,20 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 31 000,20 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 900 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Visi pagrindai“. Priteisė iš atsakovės UAB „Žemkasa“ 930 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai nuomos santykiai, o tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo pagal 2011-09-30 PVM sąskaitą–faktūrą už 31 000,20 Lt sumą už transporto nuomą. Teismas nustatė, kad nei viena iš šalių nenurodė, kaip konkrečiai buvo fiksuojamas faktinis krautuvo naudojimo laikas, todėl teismo manymu, labiausiai tikėtina, kad kaina už transporto nuomą buvo nustatoma kiekvieną mėnesį šalių susitarimu, o ne už transporto faktiškai naudotą laiką, ir tik tuomet išrašoma PVM sąskaita–faktūra. Teismas nustatė, kad sąskaitoje yra atsakovės atstovo direktoriaus D. Z. parašas, patvirtinantis, kad jis PVM sąskaitą–faktūrą gavo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos santykiai ir, kad ieškovė mokėjo tam tikrą nuomos mokestį atsakovei už suteiktą teisę naudotis atsakovės teritorija transporto laikymui, taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pareiškusi reikalavimą ieškovei dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 31 000,20 Lt skolą, susidariusią nuomos sutartinių santykių pagrindu, yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Žemkasa“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad pagal šalių pasirašytą sutartį atsakovė UAB „Žemkasa“ nuo sutarties pasirašymo momento neperėmė iš ieškovės BUAB „Visi pagrindai“ jokių transporto priemonių, įskaitant ir krautuvo „New Holland B110“, ir neįsipareigojo nuo sutarties sudarymo momento mokėti nuomos mokesčio. Atsakovė UAB „Žemkasa“ mokėjo ieškovei BUAB „Visi pagrindai“ tik už faktiškai naudotą transporto priemonių laiką. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį atsakovė naudojo krautuvą „New Holland B110“, ir nenurodė, kaip ji apskaičiavo sąskaitoje nurodytą nuomos mokestį. Nei A. S., nei ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys derino PVM sąskaitoje–faktūroje VP Nr. 00261 nurodytą sumą. Ieškovė jokio pagrindo išrašyti PVM sąskaitą–faktūrą VP Nr. 00261 neturėjo, o atsakovė pagrįstai ją grąžino ieškovei. Atsakovė krautuvą „New Holland B110“ be vairuotojo ir be kuro pernuomodavo ne tik byloje nurodytai UAB „Lemminkainen Lietuva“, bet ir UAB „Traskomas“, taip pat naudojosi juo pati. Nurodo, kad ieškovė, o ne atsakovė, privalo įrodyti, kad atsakovė naudojosi krautuvu ir yra skolinga ieškovei PVM sąskaitoje–faktūroje VP Nr. 00261 nurodytą nuomos mokestį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-02 sprendime taip pat netinkamai įvertino ieškovės elgesį iki bylos iškėlimo, kuris taip pat pagrindžia ieškovės reikalavimų nepagrįstumą, t. y., kad ieškovė, kreipdamasi dėl lizingo įmokos už krautuvą „New Holland B110“ sumokėjimo, nereikalavo iš atsakovės skolos už krautuvo nuomą sumokėjimo. Teismas sprendimu nusprendęs, kad nuomos mokestis turi būti mokamas už faktinį krautuvo „New Holland B110“ valdymo teisės turėjimą, t. y. nuo nuomos sutarties sudarymo iki transporto priemonių paėmimo, pakeitė šalių sudarytą sutartį iš esmės, nors šalys net nebuvo pareiškusios reikalavimo pakeisti sutartį. Šalių tikrasis ketinimas buvo nuomos mokestį skaičiuoti už faktinį krautuvo darbo laiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteistas mokestis už krautuvo nuomą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad tarp šalių 2010-09-01 buvo sudaryta transporto nuomos (panaudos) sutartis Nr. 01009/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo išnuomoti atsakovei savivartį „Iveco-8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratinį pakrovėją „New Holland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šias transporto priemones ir mechanizmus perduodant atsakovei per 24 valandas nuo atsakovės pareikalavimo, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei sutarties priede Nr. 1 nustatytais terminais sutartą kainą už transporto priemonių ir mechanizmų nuomą bei grąžinti išnuomotus daiktus iki 2012-12-31 (t. 1, b. l. 25). Sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, kad atsakovė moka ieškovei už vieną specialios paskirties transporto priemonės darbo valandą 65 Lt + PVM pagal išrašytą sąskaitą–faktūrą iki kito mėnesio 18 dienos (t. 1, b. l. 26). Ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2011-05-31 iki 2011-09-30 išrašė PVM sąskaitas–faktūras, atsakovė pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras 2011-05-24 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 4 000 Lt, 2011-06-22 – 20 000 Lt, 2011-07-21 – 18 000 Lt, 2011-08-17 – 30 000 Lt, 2011-09-01 – 2 500 Lt, 2011-10-05 – 20 000 Lt (t. 1, b. l. 78–83). Atsakovė neapmokėjo 2011-09-30 PVM sąskaitos–faktūros ir 2011-10-17 surašė raštą ieškovei, kuriame nurodė, jog grąžina 2011-09-30 PVM sąskaitą–faktūrą neapmokėtą, nes atsakovė mechanizmo nenaudojo dėl to, kad bendrovė, kuriai nuomojamas mechanizmas, reikalauja, jog nuomojamoje technikoje būtų įdėta navigacinė sistema, o šiame mechanizme navigacinės sistemos nėra (t. 1, b. l. 34). Ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1362-125/2012 iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (t. 1, b. l. 6–7).
Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl jų sudarytos sutarties aiškinimo, t. y. šalys nesutaria, kokiu būdu turėjo būti apskaičiuojamas nuomos mokestis pagal šalių sudarytą sutartį. Apeliantė nurodo, kad nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas už faktiškai naudotą transporto priemonių laiką, atsakovė 2011 metų rugsėjo mėnesį krautuvu „New Holland B110“ nesinaudojo, todėl neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio pagal ieškovės išrašytą 2011-09-30 PVM sąskaitą–faktūrą.
Nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai nuomos santykiai. CK 6.477 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nagrinėjamoje byloje ginčo materialiniai teisiniai santykiai iš esmės atitinka CK 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Sutartis dėl transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiama sutarties laisvės principu, todėl kilę ginčai dėl šalių teisių ir pareigų visų pirma spręstini pagal tai, kokias sąlygas šalys nustatė sudarydamos sutartį.
CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012-06-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013-06-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.).
Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog 2011 metų rugsėjo mėnesį atsakovė naudojo krautuvą „New Holland B110“, ir nenurodė, kaip ji apskaičiavo sąskaitoje nurodytą nuomos mokestį. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad krautuvą „New Holland B110“ be vairuotojo ir be kuro pernuomodavo ne tik byloje nurodytai UAB „Lemminkainen Lietuva“, bet ir UAB „Traskomas“, taip pat naudojosi juo pati. Todėl darytina išvada, kad atsakovė pripažino, jog faktiškai naudojosi išnuomota technika, nenuginčijo, kad 2011-09-30 PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyta kaina už krautuvo nuomą yra neteisinga. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 2 dalis įtvirtina draudimą grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su krautuvo „New Holland B110“ pernuomavimu UAB „Traskomas“, plačiau nenagrinėtinos.
Nors apeliantė nurodo, kad ieškovė nenurodo, kaip ji apskaičiavo sąskaitoje nurodytą nuomos mokestį, šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad ieškinys dėl nuomos mokesčio priteisimo pareikštas jau po bankroto bylos UAB „Visi pagrindai“ iškėlimo, bankrutuojančios įmonės administratoriaus, kai ginčo PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta įmonei vykdant veiklą jos atstovo A. S. (t. 1, b. l. 8), todėl darytina prielaida, kad įmonės bankroto administratoriui negali būti žinomos visos ginčo PVM sąskaitos faktūros išrašymo aplinkybės, nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo mechanizmas.
Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nei viena iš šalių nenurodė, kaip konkrečiai buvo fiksuojamas faktinis krautuvo naudojimo laikas ir buvo apskaičiuojama mokėtina suma už praėjusį mėnesį. Nors šalys nurodė, kad abi pusės turėjo savo tvarką, kaip buvo fiksuojamos darbo ir krautuvo naudojimosi valandos, nei viena iš šalių nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktinio naudojimo laiko ir kainos apskaičiavimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog kaina už transporto nuomą buvo nustatoma kiekvieną mėnesį šalių susitarimu. Nesutiktina su apeliantės nurodyta aplinkybe, kad teismas pakeitė šalių sudarytą sutartį iš esmės, nurodydamas, kad nuomos mokestis turi būti mokamas už faktinį krautuvo „New Holland B110“ valdymo teisės turėjimą, nes iš esmės byloje sprendžiamas klausimas tik dėl skolos pagal 2011-09-30 išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Nr. VP 00261 priteisimo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį, jų ketinimus ir tikrąją valią, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai tenkino ieškovės pareikštą ieškinį visa apimtimi.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.